- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2K-649/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Rimantas Baumilas, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- O. V., K. V.
- Nukentėjusysis
- V. D., D. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmės dalis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendį ir O. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
O. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Iš nuteistojo O. V. nukentėjusiajam V. D. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistųjų O. V. ir K. V. solidariai nukentėjusiajai D. P. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas K. V., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo O. V. apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
O. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. vasario 21 d., apie 00 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), provokuodamas konfliktą kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo V. D. ir tyčia rankomis sudavė jam tris smūgius į galvą, taip padarė kraujosruvą kairio žando vidiniame paviršiuje ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką (ši nuosprendžio dalis neskundžiama).
O. V. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ir K. V. 2009 m. vasario 21 d., apie 00 val., veikdami bendrininkų grupe, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam L. P. apie devynis smūgius rankomis, įspyrė į galvą, taip padarė jam odos nubrozdinimą kaktoje, žanduose, kairiame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas lūpų pogleivyje, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkininiame raumenyje, po to bendrais veiksmais užvaldė svetimą L. P. priklausantį turtą: 120 Lt vertės piniginę ir joje buvusius 480 Lt, materialinės vertės neturinčius asmens tapatybės kortelę, studento pažymėjimą, leidimą įeiti į bendrabutį, taip padarė nukentėjusiajam 600 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis O. V. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti bei sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatoriaus teigimu, nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir naikintini, nes teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė BPK reikalavimus. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl jo nusikalstama veika buvo netinkamai kvalifikuota kaip plėšimas.
Žemesnės instancijos teismas
Anot kasatoriaus, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismai, remdamiesi tais pačiais įrodymais dėl įvykdyto plėšimo, nustatė skirtingas įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. V. 2009 m. vasario 21 d., apie 00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties viešoje vietoje įžūliai prikibo prie V. D., tyčia sudavė jam tris smūgius rankomis į galvą, padarydamas kraujosruvą kairio žando vidiniame paviršiuje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio l dalyje. K. V. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje iš chuliganiškų paskatų be jokios dingsties įžūliai prikibo prie L. P., tyčia peiliu dūrė keturis kartus jam į krūtinę, rankas, juosmenį, padarydamas sužalojimus, dėl kurių L. P. įvykio vietoje mirė, taip tyčia jį nužudė iš chuliganiškų paskatų. Po to jie su K. V., veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš L. P., t. y. suduodami apie devynis smūgius rankomis ir įspirdami į galvą, padarė jam odos nubrozdinimą kaktoje, žanduose, kairiajame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas lūpų pogleivyje, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, bendrais veiksmais užvaldė svetimą, L. P. priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus nustatė visiškai kitokias įvykio aplinkybes: kad jis buvo konflikto iniciatorius, gatvėje prasilenkdamas su V. D. ir L. P. agresyviai juos užkalbino, vėliau grįžo ir prikibo prie nukentėjusiųjų, dėl to iš pradžių kilo žodinis konfliktas, vėliau jis su K. V. buvo aktyvūs nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Toliau nutartyje nurodyta, kad apygardos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. P. nuteistieji spardė iš abiejų pusių, kai nukentėjusysis parkrito ant žemės, abiem nuteistiesiems kilo tyčia užvaldyti plėšimo būdu jo turtą ir šie tuojau pat jį užvaldė. K. V. iš chuliganiškų paskatų mirtinai sužalojo nukentėjusįjį, o po to jie kartu su nukentėjusiojo pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja surinktiems įrodymams, kai kalbama apie nukentėjusiojo spardymą ir jo turto užvaldymą.
Anot kasatoriaus, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo spardomas gulintis, būdamas sunkiai sužalotas peiliu. Teismai nukentėjusiojo piniginės pagrobimą nepagrįstai kvalifikavo kaip jo ir K. V. įvykdytą plėšimą. Pagal BK 180 straipsnio l dalį plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuoj pat panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbus kaltininko tyčios kryptingumas. Šiuo atveju smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas iš chuliganiškų paskatų. Kai nukentėjusysis buvo spardomas, jis sunkiai sužalotas peiliu jau gulėjo ir merdėjo, todėl priešintis neturėjo jokios galimybės. Pasak kasatoriaus, šioje situacijoje, siekiant paimti piniginę, nebuvo reikalo naudoti prieš jį smurtą. Nukentėjusiojo spardymas buvo K. V. chuliganiškų veiksmų tęsinys. K. V. savanaudiškos paskatos, t. y. noras užvaldyti turtą atsirado po chuliganiškų veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teismas, savo nuosprendyje nurodydamas, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, nekonstatavo, kad O. V. tai darė norėdamas nukentėjusiajam atimti galimybę priešintis, todėl šie veiksmai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nepagrįstai. Kasatorius taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš jo 10 000 Lt žalos atlyginimą D. P., nes ji negali būti pripažinta nukentėjusiąja dėl L. P. piniginės užvaldymo ir neturi teisės į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį
Esminis kasacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįsto veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra tai, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas iš chuliganiškų paskatų, bet ne užvaldant jo turtą. Nurodytas argumentas atmestinas. Panaudoto fizinio smurto ir turto užvaldymo ryšys byloje nustatytas. Teismas tiek K. V., tiek O. V. veiksmus kvalifikavo kaip plėšimą nustatęs, kad jie po to, kai K. V. iš chuliganiškų paskatų peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį L. P., veikdami bendrininkų grupe, spardė gulintį sunkiai sužalotą, bet dar gyvą nukentėjusįjį turėdami tikslą užvaldyti jo turtą ir tuojau pat šį užvaldė. Tokia išvada pagrįsta kruopščia byloje esančių įrodymų analize ir išsamiai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas, įdėmiai patikrinęs ir atmesdamas O. V. įvykio versiją, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog K. V. iš chuliganiškų paskatų peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį, o po to kartu su O. V. bei pagrobtais nukentėjusiojo asmeniniais daiktais iš įvykio vietos pasišalino. Konstatuota ir tai, kad nuteistieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią – norą užvaldyti ir pagrobti svetimą turtą.
Teismų išvados dėl faktinių padaryto plėšimo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų.
Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami K. V. ir O. V. veiksmus kaip plėšimą, padarytą bendrininkų grupe, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl kitų argumentų
Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi tais pačiais įrodymais dėl įvykdyto plėšimo, nustatė skirtingas įvykio aplinkybes. Šį teiginį bandoma pagrįsti ištraukomis iš teismų priimtų nuosprendžio ir nutarties, tačiau iš pateiktų ištraukų jokių esminių faktinių aplinkybių skirtumų neaiškėja. Atvirkščiai, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad remiamasi tik tomis aplinkybėmis, kurias buvo nustatęs ir aptaręs pirmosios instancijos teismas.
Kasatorius taip pat nurodo, kad 10 000 Lt žalos atlyginimas D. P. iš jo priteistas nepagrįstai, nes ji negali būti pripažinta nukentėjusiąja dėl L. P. piniginės užvaldymo ir neturi teisės į neturinės žalos atlyginimą. Šis teiginys nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. D. P. byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Teismas priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų 10 000 Lt D. P. neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad, darydami plėšimą, jie mirtinai sužalotą, tačiau dar gyvą D. P. sūnų spardė, padarė jam kūno sužalojimų. Konstatuota, kad, tai žinodama, D. P. patyrė dvasinių kančių ir išgyvenimų. Taip spręsdamas teismas nei BPK, nei CK nuostatų, reguliuojančių civilinių ieškinių išsprendimo baudžiamojoje byloje ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, nepažeidė.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nuteistojo O. V. paduoto kasacinio skundo argumentus pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo O. V. kasacinį skundą atmesti.