Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-10365751-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė R. K. 2014 m. balandžio 4 d. surašė I. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-10020273-14 dėl to, kad ši 2014-04-04, 8.45 val., Oslo g., Vilniuje, vairuodama automobilį RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį nepaliko tarpo iš šono, susidūrė su ta pačia kryptimi gretima juosta važiavusiu vilkiku IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOGEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abu automobilius, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus. I. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjusi I. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-10365751-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad I. D. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. D. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, jog 2014-04-04 iš ryto važiavo į darbą. Privažiavusi prie Laisvės pr. ir Oslo gatvės sankryžos, sustojo, apsižiūrėjo, sankryžoje nieko nebuvo, todėl po truputį pradėjo važiuoti. Važiavo Oslo gatve, persirikiavo į antrą juostą. Pamatė, kad šalia jos automobilio atsirado vilkikas, kuris važiavo labai arti jos automobilio. Vilkikui pravažiuojant pajuto smūgį į automobilio galą. Ji pradėjo signalizuoti, tačiau vilkiko vairuotojas nereagavo, todėl ji nesustojo įvykio vietoje, o aplenkė vilkiką ir bandė jį sustabdyti. Patruliai atvažiavo po 45 minučių ir neteisingai užrašė paaiškinimus. Buvo parašyta, kad šukės buvo nukritusios pirmojoje eismo juostoje, kuria ji ir važiavo, tačiau šukės krito toli nuo jos. Mano, kad ji nepadarė eismo įvykio. Vilkiko vairuotojas teigė, jog ji pasuko į pirmą juostą, tačiau ji važiavo antrąja eismo juosta ir dar automatiškai pasuko vairą į kairę, pajutusi smūgį į savo automobilio galą. Su eismo įvykio vietos schema nesutiko, nes joje nurodytas neteisingas atstumas nuo sankryžos iki šukių. Teigė, jog ji važiavo antrąja eismo juosta, todėl šukės pabiro ant pirmos eismo juostos. Be to, pats eismo įvykis buvo arčiau sankryžos, nei pavaizduota schemoje. Mano, kad vilkikas neįvertino per didelio greičio ir masės, todėl jis yra kaltas dėl eismo įvykio.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė R. K. paaiškino, kad ji surašė I. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes, kaip ir nurodė kolega, ji suko iš antros eismo juostos į pirmą ir taip atsitrenkė į pirma eismo juosta važiavusį vilkiką. Kad ji yra eismo įvykio kaltininkė, buvo nustatyta pagal išsibarsčiusias šukes ir automobilio apgadinimus. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietą, automobiliai nebuvo eismo įvykio vietoje, lengvasis automobilis stovėjo prieš krovininį. Dalis šukių galėjo būti nupūsta į pirmą juostą, nes antrąją juosta vyko intensyvus eismas bei pūtė didelis vėjas. Paskui I. D. vaikščiojo kažkoks vyras, jis galėjo filmuoti eismo įvykio vietą. I. D. su schema nesutiko, nes schemoje nurodyta neteisinga įvykio vieta ir šukių išsibarstymas.

Ekspertė L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Lietuvos ekspertizės centre Techninių ekspertizių skyriaus vedėja, yra eismo įvykių ir transporto trasologinių tyrimų specialistė – ekspertė. Sprendžiant iš transporto priemonių apgadinimų, tarp jų išilginių ašių buvo smailus kampas, atviras į priekį jų atžvilgiu. Sunkvežimis važiavo dešinio posūkio kreive, šiek tiek palinkdamas. Esant tokiam kampui ir didesniam nei lengvojo automobilio greičiui, minėtas vilkikas kabino lengvojo automobilio galinį dešinį sparną ir nubraukė šoną iš galo į priekį. Kadangi sankryžoje eismas organizuotas taip, kad iš pirmos eismo juostos įsukama į pirmą, o iš antros – į antrą, tai, sprendžiant iš nuotraukų, filmavimo medžiagos ir schemos, tikėtina, kad lengvasis automobilis per anksti įsuko į sankryžą, ir sukdamas į antrą eismo juostą, kabino pirmąją. Jei automobilis būtų sukęs į pirmą eismo juostą, apgadinimai būtų automobilio priekyje, kas prieštarautų užfiksuotiems apgadinimams. Vilkikui, judančiam ta pačia kryptimi, buvo paliktas per mažas tarpas posūkiui ir dėl to įvyko avarija. Vilkiko vairuotojas, matydamas per mažą tarpą, turėjo sustoti, o I. D., sukdama į antrą eismo juostą, turėjo neužimti pirmosios eismo juostos. Ekspertės teigimu, avarija įvyko apie 5-10 metrų anksčiau nei pabiro šukės. Šukės prasideda pirmoje juostoje, kur buvo susidūrimas. I. D. reikėjo daryti didesnį lankstą, kad tinkamai įsuktų į antrą eismo juostą. Iš šukių ir apgadinimų nesimato, kad sunkvežimis būtų praslydęs. Objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti faktą, kad I. D. nepaliko tarpo iš šono vilkikui ir jį kliudė, nėra. Ekspertės teigimu, jei vilkiko vairuotojas matė, kad tarpas per mažas, jis turėjo mažinti greitį. Jei lengvasis automobilis pradeda važiuoti ir greitėja palaipsniui 0-20 km/h, o sunkvežimis važiuoja 30-40 km/h, tarpas tarp jų mažėja. Vilkikas iš karto negalėjo sumažinti greičio iki minimumo. Šukės, esant transporto eismui, juda, tačiau ji negali pasakyti, kodėl jos iš pradžių judėjo į pirmą eismo juostą, o po to nebejudėjo. Automobiliai, išsukantys iš Laisvės prospekto, turėtų nešti šukes į priekį ar bent kampu, o ne į pirmą eismo juostą. Be abejo, kad šukės buvo šiek tiek pabarstytos, bet, iš esmės, jos liko taip, kaip vyko eismo įvykis. Kadangi vilkikas pirmiausia užkabino „Renault“ automobilio galą, kuris buvo pirmoje eismo juostoje, tai pirmiausia šukės krito pirmoje eismo juostoje, paskui antroje. Ekspertė, susipažinusi su visa bylos medžiaga, nematė prieštaravimų tarp schemos ir vaizdinės medžiagos.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

Kelių eismo taisyklių 132 punktas reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, laikytųsi tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai I. D. pripažino kalta, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą.

Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno A. S. tarnybinio parnešimo (b. l. 11), jam su porininke R. K. atvažiavus pagal iškvietimą į įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai skirtingai aiškino automobilių susidūrimo aplinkybes. I. D., vairavusi lengvąjį automobilį, nurodė, kad eismo įvykio kaltininku turėtų būti pripažintas vilkiko vairuotojas, kadangi jis, važiuodamas pakankamai greitai pirmąja eismo juosta, neįvertino kelio posūkio, todėl vilkiko galinė dalis šiek tiek išvažiavo už pirmosios juostos ribų ir užkabino pažeidėjos vairuojamą automobilį antrojoje eismo juostoje. Tokias pat įvykio aplinkybes I. D. nurodė savo paaiškinime, rašytame eismo įvykio dieną (b. l. 14) bei teismo posėdžio metu. Tačiau vilkiko vairuotojas, kurio nebuvo galimybės apklausti teismo posėdyje, nes jis yra Rumunijos pilietis, savo paaiškinime, rašytame eismo įvykio dieną, nurodė, kad jam važiuojant pirmąja eismo juosta prie sankryžos su Laisvės prospektu, jam iš kairės ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavo moters vairuojamas „Renault“ automobilis. Vienu momentu Renault vairuotoja pastebėjo, kad pagrindiniu keliu jai iš kairės pusės važiuoja kitas automobilis, todėl, tikriausiai, išsigando, staigiai pasuko vairą į dešinę, ko pasėkoje trenkėsi į jo vairuojamo vilkiko puspriekabę (b. l. 12). Policijos pareigūnė R. K., atsižvelgusi į išsibarsčiusių šukių vietą ir automobilio apgadinimus nustatė, kad eismo įvykio kaltininkė yra I. D. Iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b. l. 13), pateiktų nuotraukų (b. l. 16, 20-22, 40-43) ir vaizdo įrašo (b. l. 53) matyti, kad po susidūrimo pabirusios šukės prasideda pirmojoje eismo juostoje ir toliau jų esama pirmojoje ir antrojoje eismo juostoje, nors pažeidėja teigia, kad šukės prasideda pirmojoje ir antrojoje eismo juostoje. Būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų išvadų teikimą, ekspertė L. L., įvertinusi pateiktas nuotraukas, filmavimo medžiagą ir eismo įvykio vietos schemą, prieštaravimų juose nematė ir paaiškino, kad nagrinėjamoje sankryžoje eismas yra organizuotas taip, kad iš pirmos eismo juostos įsukama į pirmą, o iš antros – į antrą. Sprendžiant iš pateiktos medžiagos tikėtina, kad lengvasis automobilis per anksti įsuko į sankryžą, ir sukdamas į antrą eismo juostą nepadarė didesnio posūkio lanko, kad galėtų tinkami įsukti į antrą juostą ir kabino pirmąja eismo juosta važiuojančio vilkiko puspriekabės galą. Ekspertės teigimu, susidūrimas įvyko pirmojoje eismo juostoje, kur ir prasideda šukės, kadangi vilkikas pirmiausiai užkabino automobilio „Renault“ galą, kuris buvo pirmojoje eismo juostoje. Todėl objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti faktą, kad I. D. nepaliko tarpo iš šono vilkikui ir jį kliudė, nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ekspertės paaiškinimais, nes byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog ji galėtų būti suinteresuota bylos baigtimi. Tokių duomenų nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukta I. D.

Šie byloje esantys ir tarpusavyje sutampantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, jog automobilių susidūrimas įvyko pirmojoje eismo juostoje ir paneigia I. D. iškeltą versiją, kad vilkiko vairuotojas, neįvertinęs kelio posūkio ir greičio, savo galine dalimi šiek tiek įvažiavo už pirmosios eismo juostos ribų (praslydo) ir užkabino antrąja eismo juosta važiuojantį jos automobilį. Juo labiau, jog ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad iš eismo įvykyje esančių šukių ir automobilių apgadinimų nesimato, kad vilkikas būtų praslydęs, kaip teigia pažeidėja, į antrą eismo juostą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. D. teiginys, kad policijos pareigūnai neįvertino tos aplinkybės, jog vykstant intensyviam eismui gretima eismo juosta, šukės, likusios po susidūrimo galėjo būti nupūstos atvykus pareigūnams į kitą vietą, taip pat yra paneigtas ekspertės paaiškinimais. Ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad šukės, esant transporto eismui, juda, tačiau automobiliai, išsukantys iš Laisvės prospekto, turėtų nešti šukes į priekį ar bent kampu, o ne į pirmą eismo juostą, kur ir įvyko susidūrimas. Todėl, ekspertės teigimu, šukės, atvykus policijos pareigūnams, iš esmės liko ten pat, kaip ir eismo įvykio metu.

Kaip matyti iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b. l. 13), kurioje užfiksuota abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių stovėjimo vieta, atvykus policijos pareigūnams, vilkikas stovėjo netoli susidūrimo vietos. Pagrindo abejoti policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema nėra, nepaisant to, jog I. D. su ja nesutiko. Anot teisme apklaustos ekspertės, žiūrint į schema, žmogui gali atrodyti, jog realybėje atstumai yra kitokie tiesiog dėl pakankamai didelės erdvės ant kelio. Vilkiko vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad pamatęs, kaip lengvojo automobilio vairuotoja staigiai pasuko į dešinę, jis taip pat, bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę ir paskui sustojo (b. l. 12). Šie duomenys, įvertinus vilkiko su puspriekabe masę bei ilgį ir tai, kad vilkikas, ekspertės teigimu, negali iš karto sumažinti greičio iki minimumo, taipogi nepatvirtina I. D. teiginio, jog vilkiko vairuotojas po susidūrimo net nebandė stoti. Tokiu atveju, jei vilkikas nestotų, o padidintų greitį, praktiškai neįtikėtina, jog I. D. automobilis būtų pasivijęs ir aplenkęs vilkiką už 72 m, nuo eismo įvykio vietos, kaip matosi iš eismo įvykio schemos (automobilis „Renualt“ po eismo įvykio sustojo už 97 m).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 10N-10365751-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 10N-10365751-14 palikti nepakeistą ir I. D. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.