Utenos apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys S. K., S. Č., VĮ „Turto bankas“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. priklausė nekilnojamasis turtas – 31/100 dalis pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po M. K. mirties pagal įstatymą jos turtą paveldi pareiškėjos nepilnametės dukros dalyje, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui G. K.. Nepilnamečiai vaikai patys priimti palikimo negali, todėl vaikų vardu palikimą turi priimti pareiškėja, kaip atstovė pagal įstatymą. Mano, kad kliūčių išduoti leidimą nėra, kadangi vaikai neigiamų turtinių pasekmių nepatirs ir palikimo priėmimas nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo jau kreipėsi suinteresuoti asmenys. Terminas palikimui priimti praleistas dėl to, kad pavėluotai sužinojo apie M. K. mirtį ir užtruko, kol kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos ir sutvarkė dokumentus. Palikimą vaikų vardu priims pagal antstolio sudarytą apyrašą, kad užtikrinti, jog vaikai nepatirs neigiamų pasekmių. Šeima buvo įrašyta į Vaikų teisių apsaugos skyriaus rizikos apskaitą, kai dar vyras buvo gyvas, nes jis labai gėrė. Šiuo metu šeima nebėra įrašyta į apskaitą, nes vyras miręs, o jai VTAS pretenzijų neturėjo.

Posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. Č. paaiškino, kad M. K. yra jos mama, o pareiškėja – brolio žmona. Pareiškėja pavėlavo kreiptis dėl palikimo, dabar prašo atnaujinti terminą, neturi tam prieštaravimų. Sutinka, kad jos dukterėčios priimtų palikimą. Dėl palikimo jau kreipėsi ji ir jos tėvas S. K., jiems jau išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Jei pareiškimas bus patenkintas, kartu su dukterėčiomis priims po 1/3 palikimo. Šeimoje buvo problemos dėl brolio girtavimo, dabar vaikų teisės nebepažeidžiamos, nes pareiškėja su vaikais elgiasi tinkamai.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio rajone pateikė pažymą, kad G. K. ir G. K. šeima iki (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, taikoma Atvejo vadyba.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja G. K. ir G. K., būdami santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. K., (duomenys neskelbtini) – dukters A. K. (b.l. 4-6). G. K. ir suinteresuotas asmuo S. Č. yra M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. (duomenys neskelbtini) G. K. mirė (b.l. 7).

M. K. savo vardu bendra sutuoktinių nuosavybės teise turi 31/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas paveldint pagal įstatymą, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis, palikėjo vaikaičiai yra antros eilės įpėdiniai. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas sekančios eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą, jeigu nėra ankstesnės eilės įpėdinių.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo normos (CK 5.57 str.) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Palikimas atsirado 2019 m. kovo 24 d. Kaip nurodė pareiškėja, apie tai, kad jos nepilnamečiai vaikai turi teisę į po močiutės – tėvo, kuris mirė (duomenys neskelbtini), motinos – mirties atsiradusio palikimo dalį, ji sužinojo 2019 metų (duomenys neskelbtini) viduryje gavusi laišką iš notarės. Jai taip pat buvo paaiškinta, jog tam, kad priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, reikalingas teismo leidimas. Terminą praleido, kadangi užtruko kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos ir dokumentų rengimas.

Bylos duomenimis, pareiškėja, jos teigimu, 2019 m. (duomenys neskelbtini) vidurį gavusi laišką iš notarės ir taip sužinojusi apie jos vaikų teisę į močiutės palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų: kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos, (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pareiškimas teismui dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo, kas leidžia konstatuoti, kad pareiškėja siekia priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu. Nors suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė, tačiau neprieštarauja dėl termino palikimui priimti.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtą perima jo šeimos nariai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo vaikų vardu per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 str., CK 5.57 str. 1 d.).

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio rajone pažymoje nurodyta, kad G. K. ir G. K. šeima iki (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) rizikos šeimų apskaitą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu šeima į apskaitą nebeįrašyta, šalių paaiškinimais nustatyta, kad įtraukimo į apskaitą priežastis buvo netinkamas vaikų tėvo, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, elgesys. Po G. K. mirties socialinės paslaugos šeimai nebeteikiamos.

Atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti nepilnamečių dukrų G. K. ir A. K. vardu po jų tėvo G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), motinos – M. K. mirties, pareiškėjai G. K. išduotinas leidimas nepilnamečių dukrų G. K. ir A. K. vardu priimti palikimą po jų močiutės M. K. mirties (CK 3.188 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie mirusiosios M. K. kreditorius, todėl išaiškintina pareiškėjai, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 443 str., 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos G. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu po vaikų senelės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.