- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2-205-514/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01264-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- K. S., S. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. D., tretieji asmenys S. D., K. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl savavališkos statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovės teisę įteisinti savavališką statybą ir be bendraturčio sutikimo gauti statybos leidimą bei pasidaryti projektą antstato ant priestato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., statybai.
Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. pirkimo pardavimo sutartį, priklauso 2 dviejų kambarių butas, unikalus Nr. 6898-6004- 9019:0002, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., ieškovės šeima gyvena nuo 1992 metų. 2017 metais įsigijo butą pirmame aukšte, tokiu būdu pradėjo valdyti keturių butų namo vieną pusę, o kitą puse nuosavybės teise valdo atsakovas. Ieškovė ir atsakovas gyvena skirtingose namo pusėse. Ieškovė nutarė remontuoti nuosavybės teise priklausančią pusę namo. Prieš pradėdama remontą nuvyko į Plungės rajono savivaldybę, klausė dėl reikalingų leidimų ir projektų būtinybės stogo bei langų keitimui, sužinojusi, kad projektai nereikalingi, neturėdama leidimo ar projekto, pakeitė stogą ir paaukštino priestatą, taip įrengdama stiklintą antstatą, pakeitė buto langus, apšiltino pastatą. Ieškovė, neturėdama atsakovo, kaip bendrasavininkio sutikimo, negali pastatytų statinių įteisinti. Pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 37 punkto 8 punkto nuostatas, statytojas, norintis, kad deklaracija būtų patvirtinta, turi pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų kopijas, tačiau atsakovas be jokių paaiškinimų sutikimo neduoda, nors padarius projektus ir įregistravus pakeitimus, jo teisės nebus pažeistos, nes ieškovė naudojasi atskiromis namo dalimis, net ne aukštais (puse namo).
Nurodė, jog apie reikalingą kaimyno ir bendraturčio sutikimą remontui atlikti nežinojo. Apie tai, kad reikalingas projektas, statybos leidimas ir kiti dokumentai, ieškovę informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Telšių skyriaus specialistai. Ieškovė be atsakovo sutikimo negali gauti leidimo statybai, pasidaryti projekto sąvado ir gauti jį lydinčių dokumentų bei įteisinti atliktų darbų. Mano, kad atsakovas neduoda sutikimo nepagrįstai, tuo pažeisdamas ieškovės, kaip statytojos teisę, įstatymo nustatyta tvarka pabaigti statinių įteisinimo procedūrą. Atsakovui buvo žinoma apie atliekamus statybos darbus ir statybos eigoje jis šių darbų neginčijo, jokių pretenzijų nereiškė, reikalavimų dėl vykdomų darbų nenurodė. Tokiu būdu atsakovas savo veiksmais patvirtino, kad neprieštarauja ieškovės atliekamiems tolimesniems statybos darbams. Tik ieškovei užbaigus statybos darbus, atsakovas kreipėsi į Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Telšių skyriaus specialistus, kurie 2018 m. rugsėjo 25 d. konstatavo savavališką statybą, 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis ieškovę antstatą nugriauti. Pastatytas pastatas – antstatas, atsakovo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, saulės šviesos neužstoja, nekelia ir kitų nepatogumų. atsakovas ta namo dalimi, kurioje yra antstatas bei atliktas remontas, nesinaudoja, todėl jo teisės, padarius projektus ir įregistravus statinius (pakeitimus), nebus pažeistos. Atsakovui neduodant sutikimo, ieškovė neturi galimybės įteisinti atliktus statybos darbus, kreipiasi į teismą, kad teismas pripažintų jos teisę įteisinti savavališką statybą, kad ieškovė be bendraturčių sutikimo gautų statybos leidimą ir projektą antstato statybai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pratęsė terminą savavališkos statybos padariniams likviduoti iki 2019 m. liepos mėnesio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neginčija ieškovės teisės įteisinti savavališką statybą, tačiau ieškovė klaidingai mano, kad gavusi atsakovo sutikimą, galės įteisinti savavališką statybą. Ieškovė neskundė 2018 m. rugsėjo 25 d. savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl privalo juos įvykdyti ir pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. kovo 25 d., todėl ieškinio reikalavimas nesukels jokių pasekmių. Dėl ieškovės atliktų statybos darbų buvo pakeista pastato architektūra, pastato vientisumas. Didžiausias pažeidimas atsakovo vertinimu yra antstato pristatymas, kuris iškilęs aukščiau esamo stogo. Ieškovė pakeitė langus, padidindama fasado sienose langų angas, sumontuodama didesnius langus negu jie buvo, taip pažeidė architektūrinius sprendinius, pastato išorinė siena nebesudaro darnios bendros visumos. Atsakovui nėra žinoma, ar išorinės sienos ardymas buvo galimas ir atliktas saugiai. Iš ieškovės pateikiamo projekto matyti, kad ieškovė ketina įteisinti 33,57 kv. m pastogės patalpas, kurios nėra įregistruotos VĮ Registrų centre. Ieškovė turėtų pateikti teismui visus duomenis apie tai, kad atitinka keliamus reikalavimus pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, gauti rašytinius statinio bendraturčių sutikimus, žemės sklypo bendraturčių sutikimus, pateikti statinio kadastro duomenų bylą, statinio projektą, atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, galiojančius prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dieną. Teismui pateikto projektas nėra suderintas su Plungės rajono savivaldybės architektūros skyriumi, projektas nepatikrintas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Be to, ieškovė nesikreipė atsakovą dėl sutikimo, o tik pateikė vienintelį pranešimą dėl susipažinimo su projektu pas notarą, kas neatitinka nustatytos tvarkos reikalavimų, nes atsakovas turi išanalizuoti projektą, pasitelkti į pagalbą specialistus, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nesutinka, jog būtų įteisinta savavališka statyba pagal ieškovės pateiktą projektą, kadangi šiuo projektu siekiama įteisinti atsakovo požiūriu netinkamai atliktą pastato rekonstrukciją. Ieškovė be išankstinio sutikimo dėl atliktų statybos darbų (pakeičiant langus didesniais, padidinant pastato aukštingumą) sudarkė bendrą pastato vaizdą, architektūrinį vientisumą. Atsakovas, žinodamas, kad statybos darbai atlikti ūkio būdu, negali būti užtikrintas, jog darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai. Dėl šių priežasčių atsakovas nesutinka, jog savavališka statyba būtų įteisinta pagal ieškovės pateiktą projektą.
Trečiojo asmens atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra, kadangi ginčas kyla tik tarp bendraturčių. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra žemės sklype, kurio 3915/8212 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui K. S., 1817/8212 žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui, o likusi 620/2053 žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teise. Likusios neprivatizuotos dalies pirkimo-pardavimo procedūros yra pradėtos, tačiau dar neužbaigtos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl nelegalių statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., buvo atliktas patikrinimas dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytoja ieškovė 2017 m. rugpjūčio mėn., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, pastačiusi antstatą virš namo esamo priestato, todėl statytojai 2018 m. rugsėjo 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai atliktų rekonstravimo darbų. Daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio dalies rekonstrukciją atliko ieškovė, nuosavybės teise valdo pati ieškovė ir atsakovas. Ieškovei pasirinkus savavališkos rekonstrukcijos įteisinimą, ieškovė turi parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip tai nustatyta Statybos įstatyme. Kadangi byloje iškilęs ginčas yra išimtinai susijęs tik su bendraturčių interesais, trečiasis asmuo nevertina, ar atsakovo pozicija neduoti sutikimo savavališkos statybos padarinių įteisinimo yra pagrįsta, ar ne. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui, prašė teismo bylą nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name, es. (duomenys neskelbtini), Plungės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra keturi butai. Ieškovei G. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4, butas Nr. 2 priklauso savininkams ieškovei ir trečiajam asmeniui K. S., atsakovas A. D. nuosavybės teise valdo butą Nr. 1, trečiasis asmuo S. D. – butą Nr. 3. Ieškovė virš namo priestato pastatė antstatą, atliko kt. pastato remonto darbus, dėl kurių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė 2018 m. rugsėjo 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad ieškovė G. S. savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento rekonstravo neypatingos kategorijos daugiabutį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., virš namo priestato pastatydama priestato antstatą. Ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą, (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama, kad jis išreikštų sutikimą dėl savavališkos statybos reikalavimų pašalinimo, tačiau atsakovas A. D. atsisako duoti sutikimą savavališkos statybos padarinių įteisinimui.
Dėl atsisakymo duoti sutikimą siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą priestato antstatą ir kitus gyvenamojo namo pakeitimus, kadangi atsakovas, remdamasis jo teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, 2017 m. rugpjūčio mėn., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, pastačiusi antstatą virš namo esamo priestato, todėl ieškovei kaip statytojai 2018 m. rugsėjo 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai atliktų rekonstravimo darbų. Surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Įstatymų leidėjas suteikė galimybę savavališkos statybos padarinius šalinti ne tik nugriaunant statinius, bet kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir taip įteisinant statybos darbus. Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Būtent šią galimybę ir pasirinko ieškovė. Ieškovė, vykdydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ginčo dėl to, kad antstato ir kt. darbų atlikimas ginčo sklype apskritai galima nėra, kas reiškia, kad gali būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas.
Nesutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pagal 2018-09-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė savavališkos statybos padarinius turėjo pašalinti iki 2019 m. kovo 25 d., todėl ieškinio reikalavimas nesukels jokių pasekmių. Minėtas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, surašytas ieškovei G. S., panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotoju 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu (l. 121-122) ir priimtas naujas privalomasis nurodymas. Nors naujas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nepateiktas, tačiau ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad savavališkos statybos padarinius ji turi pašalinti iki 2019 m. liepos mėnesio. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė nėra praleidusi Inspekcijos nustatyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius Be to, minėto Įstatymo nuostatos numato, kad Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, apie tokią galimybę teismo posėdžio metu ieškovė nurodė žinanti. Atsakovo teiginiai apie įpareigojimo neįvykdymą suėjus terminui atmestini, kadangi pasibaigęs terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius savaime nėra kliūtis tą terminą pratęsti. Atsakovo atstovo argumentas, kad ieškovė pirma turėjo siekti, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, negali turėti įtakos atsakovo apsisprendimui, ar statybos darbai, kuriuos atliko ieškovė, pažeidžia jo teises.
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą leidimui rekonstruoti statinį gauti be kitų dokumentų, turi būti pateikti ir statinio bendraturčių sutikimai. Bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą leidimui rekonstruoti pastatą. Nesant atsakovo sutikimo, ieškovė net negali realizuoti įstatymų leidėjo jai suteiktos teisės pradėti savavališkos statybos padarinių įteisinimo procesą.
Tik pateikus prašymą leidimui rekonstruoti statinį gauti, statinio projektas bus patikrintas statybos įstatyme nustatytu terminu (Statybos įstatymo 12 straipsnis), skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų (nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos) paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovės pateiktas projektas nėra suderintas su Plungės rajono savivaldybės architektūros skyriumi. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras atlieka aplinkos ministro nustatyta tvarka tik statybos įstatymo nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalis). Ieškovė statybos darbai pagal projektą atliekami (atlikti) neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamajame name, tokio statinio projekto tikrinimo procedūra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kaip nurodo atsakovas nenumatyta.
Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Ieškovė neturi pareigos pateikti pilnai parengtą projektą. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte), t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Ieškovė pateikė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyti rekonstruojamo gyvenamojo namo statybos darbai. Projektas paruoštas pagal jau esamą faktinę situaciją, ieškovei siekiant įteisinti savavališką statybą, todėl atsakovas yra tinkamai informuotas kad galėtų išreikšti poziciją dėl sutikimo leidimui rekonstruoti statinį gauti. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovė darbus galėjo pradėti tik turėdama atsakovo kaip bendraturčio sutikimą, tačiau faktas, kad ieškovė pradėjo gyvenamojo namo rekonstrukciją, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, nepaneigia ieškovės teisės įteisinti savavališką statybą įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neteisėta rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą priestato antstatą, kadangi atsakovas kaip bendraturtis, remdamasis jo teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą savavališkai pastatytai ginčo antstatui įteisinti, būtina nustatyti, ar atsakovo, kaip bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį atsakovo elgesį.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.
Pagrindiniai atsakovo nesutikimo argumentai dėl priestato yra susiję su aukštingumu. Atsakovo nuomone dėl vykdomos rekonstrukcijos priestatas paaukštėjo ir esama stogo konstrukcija dėl pasikeitusio aukštingumo darko pastato vaizdą. Buvusi pastato architektūra neišsaugota ir ieškovei keičiant langus, nes langai pakeisti didesniais nei buvo. Tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovas jokių patikimų duomenų ar specialistų išvadų nepateikė (CPK 178 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ant buvusio priestato pastačius antstatą, priestato aukštis iš buvusio 3,80 m padidėjo iki 8,20 m (savavališkos statybos aktas, l. 12-13). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal nuosavybės teise valdomas namo dalis (butus) faktiškai ieškovė valdo pusę namo, atsakovo valdomas butas yra priešingoje namo pusėje. Priestato antstatas pastatytas virš ieškovei priklausančios namo dalies, priestatas ribojasi tik su ieškovės namo dalimi, namo bendras užstatymo plotas nepasikeitė, todėl vien tai, kad naujai pastatyta konstrukcija iškilusi virš esamo stogo, niekaip neįtakoja atsakovo teisių pažeidimų. Atsakovo nurodyti argumentai, susiję su pastato aukštingumu, bus vertinami, tikrinant projektą statybos įstatymo nustatyta tvarka, Projekto sprendinių atitikimą teisės normų reikalavimams, tame tarpe ir reikalavimams dėl pastato aukštingumo, įvertins kompetentingos valstybės institucijos. Byloje sprendžiamas ginčas ne dėl techninio projekto tinkamumo, o dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo, todėl teismas nevertina ieškovės pateikto projekto atitikimo normatyviniams statybos techniniams reikalavimams.
Atsakovo motyvai, susiję su langų pakeitimu, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. Sutiktina, kad dėl pasikeitusių langų matmenų pasikeitė namo išvaizda, tačiau langai sumontuoti ieškovės namo dalyje, dėl ko šių darbų atlikimas niekaip negali nulemti atsakovo teisių pažeidimo. Projekto bendrojoje techninėje specifikacijoje (3 dalis, l. 7) numatyti bendrieji techniniai reikalavimai langams, jų įtvirtinimui, kurių privalo laikytis statybinius darbus atliekantys asmenys. Klausimas dėl sumontuotų langų matmenų atitikimo normatyviniams reikalavimams vėl gi bus sprendžiamas, išduodant leidimą. Rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą, o, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos, dėl ko atsakovo nuogąstavimai, jog montuojant langus galimai buvo padaryta žala pastato išorinėms sienoms ar kyla grėsmė jo turtui nepagrįsti.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal parengtą rekonstrukcijos projektą ieškovė siekia įteisinti ne tik rekonstruotą priestatą, bet ir gyvenamojo namo dalyje (erdvėje po stogu) įrengtą 33,57 kv. m. ploto patalpą. Atsakovo požiūriu taip būtų pažeista jo teisės, nes palėpės patalpomis turi teisę naudotis ir jis kaip bendrasavininkas. Be to, palėpės patalpos nėra inventorizuotos. Tačiau naudojimosi patalpomis tvarka nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad toks ginčas galėtų būti sprendžiamas tik po to, kai ieškovė įteisins savavališkos statybos eigoje įruoštas patalpas, kurių įrengimas numatytas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą.
Nepagrįstas laikytinas atsakovo argumentas, jog pareikšto ieškinio patenkinimas yra ieškovės atliktų savavališkų statybų įteisinimas. Net ir pripažinus ieškovės teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus įteisinti jos vardu gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą be atsakovo sutikimo, institucija, turinti teisę išduoti statybos leidimą pagal ieškovės projektą, nėra įpareigojama tai padaryti, jeigu projektas ar statybos darbai neatitinka keliamų reikalavimų. Šis teismo sprendimas tik suteikia ieškovei teisę atlikti nurodytus veiksmus be atsakovo sutikimo, o ieškovės teisė įteisinti savavališką statybą kaip tokia, atsakovo negali būti ginčijama.
Teismo vertinimu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jo atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teismo nuomone, toks atsakovo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK) 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovo argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, sprendžia, kad nėra pagrindo nepripažinti ieškovės teisės nustatyta tvarka teikti dokumentus leidimui rekonstruoti pastatą pagal projektuotojo parengtą įteisinimo projektą be atsakovo sutikimo ir tokį leidimą gauti, ieškovės ieškinys tenkinamas.
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovės teisę įteisinti savavališką statybą ir be bendraturčio sutikimo gauti statybos leidimą bei pasidaryti projektą antstato ant priestato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vingio g., 32-2, (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., statybai. Ieškovės teisė įteisinti savavališką statyba yra pripažįstama įstatymo, ieškiniu ieškovė siekia šią teisę realizuoti, projektas parengtas, ieškovės reikalavimas koreguotinas, pripažįstant teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovo sutikimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tenkinus ieškinį, ieškinį atmetus, ieškovei atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos
Ieškovė jau po teismo posėdžio pateikė papildomus dokumentus: 2018-12-14 pranešimą Plungės r. savivaldybės administracijai apie planuojamus darbus, kadastrinių matavimų bylos kopiją bei 2 fotonuotraukas. Byla iš esmės išnagrinėta, ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, dėl ko šie dokumentai nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, todėl pateiktus papildomus įrodymus atsisakoma priimti, pateikti dokumentai grąžintini ieškovei (CPK 181 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei G. S. teisę be atsakovo A. D. sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą rekonstrukcijos projektą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. D. 100 Eur (vieną šimtą Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. S.
Atsisakyti priimti ieškovės G. S. 2019-04-25 pateiktus dokumentus (2018-12-14 pranešimą, kadastrinių matavimų bylos kopiją bei 2 fotonuotraukas) ir juos grąžinti ieškovei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.