- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 1S-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00045-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, o būtent:
A. Z. kaltinamas tuo, kad 2013 m. sausio 7 d., apie 19.30 val., nukentėjusiojo R. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. B. ir V. K., neturėdamas teisėto pagrindo, veikdamas atvirai savo naudai, vertė nukentėjusįjį R. Ž. perduoti turtą, t. y. bendrai žodžiais grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, t. y. sulaužyti kaulus, suluošinti, bei panaudodami fizinį smurtą, R. B. pastūmus nukentėjusįjį R. Ž. vieną kartą ranka į petį, V. K. ne mažiau kaip du kartus ranka sudavus nukentėjusiajam per ausį, o jam - A. Z., sudavus ranka nukentėjusiajam R. Ž. ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno dalis, tuo bendrai nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą, atvirai savo naudai ir panaudojant fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį R. Ž. perduoti turtą – 3500 Lt.
Be to, A. Z. kaltinamas tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 17 d., apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisėto pagrindo, veikdamas atvirai savo naudai, vertė nukentėjusįjį R. Ž. perduoti turtą, bei panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, įspirdamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus, bei ranka suduodamas į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, bei vieną kartą suduodamas rankoje turėta alaus skardine, o R. B. sugriebus nukentėjusiajam R. Ž. už drabužių ir sudavus nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis, tuo bendrai nukentėjusiajam padarydami poodines kraujosruvas veide, kakle, kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atvirai savo naudai ir panaudojant fizinį smurtą vertė nekentėjusįjį R. Ž. perduoti jam priklausantį turtą - automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6500 Lt vertės.
2013 m. kovo 18 d. A. Z. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. Z. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
Suimtojo manymu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, t. y. sunkaus nusikaltimo, kurio sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra netinkamas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turi būti perkvalifikuotas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, numatančią alternatyvią arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę (apysunkis nusikaltimas). Kaltinamasis A. Z. nesutinka su teismo išvada, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais, šeiminiais ryšiais, nurodo, jog turi sugyventinę, dvi mažametes dukteris, iki suėmimo registravosi Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo birža) ir intensyviai ieškojo darbo, paleistas iš suėmimo stengtųsi kuo greičiau įsidarbinti ir turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Suimtasis taip pat nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi artimų ryšių užsienyje. Skunde teigiama, kad teismas šališkai įvertino nurodytas aplinkybes.
Kaltinamasis nesutinka ir su teismo išvada, kad būdamas nesuimtas jis darys naujus nusikaltimus. Nurodo, kad vien tai, jog jis kaltinamas bendrininkų grupe padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, nesudaro pagrindo manyti, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas. Pratęsdamas suėmimo terminą teismas netinkamai įvertino ankstesnius jo teistumus, kadangi neatsižvelgė į praeityje padarytų nusikaltimų sunkumą ir padarymo laiką. Suimtasis teigia, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas nėra susijęs su pragyvenimo lėšų gavimu, kadangi nukentėjusysis buvo skolingas jo sugyventinei.
Kaltinamasis nurodo, kad yra laikomas suimtas jau daugiau nei septynis mėnesius. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas, kadangi nuo 2013 m. birželio 28 d. įvyko tik vienas teismo posėdis. Be to, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, kadangi šiuo metu nėra galimybės apklausti pagrindinę liudytoją I. T..
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo terminas A. Z. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas, ir esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms.
Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Z. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kita vertus, ši aplinkybė, vertinant ją kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių kontekste, yra reikšminga svarstant, ar kaltinamojo pasislėpimas nuo teismo yra tikėtinas ir galimai adekvatus pareikštiems kaltinimams elgesys. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas atsižvelgė ne vien tik į A. Z. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Kauno apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ankščiau teistas keturis kartus, šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, A. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi sugyventinę, dvi mažametes dukteris, iki suėmimo registravosi Darbo biržoje ir intensyviai ieškojo darbo, paleistas iš suėmimo stengtųsi kuo greičiau įsidarbinti ir turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. Z. šioje byloje kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, galimai veikdamas bendrininkų grupe, praeityje ne kartą teistas, nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų pozityvių išvadų nepadarė ir yra linkęs į nusikalstamą elgesį. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Ši aplinkybė, įvertinus ją visumoje su suimtajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdžiu, leidžia manyti, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, tačiau nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. bylos nagrinėjimas atidėtas kaltinamųjų gynėjų prašymu. Kito teismo posėdžio metu 2010 m. spalio 17 d. buvo apklaustas nukentėjusysis R. Ž. ir liudytojas R. M., posėdis truko 3 valandas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdis neįvyko, kadangi neatvyko nukentėjusysis, kurio dalyvavimas apklausiant kaltinamuosius pripažintas būtinu, nutarta į kitą teismo posėdį jį atvesdinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
nutaria:
kaltinamojo A. Z. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.