Kauno apygardos teismo nutartis

2007-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-657-109/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-18
Bylos Nr.
2A-657-109/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pran.), Galinai Blaževič, Eduardas Monkevičius
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
T. S., V. V.
Advokatai
Domantas Skebas
Civilinė byla Nr.2A-657-109/2006Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.4; 42.8; 44.5.1
Pirmosios instancijos teismo teisėjaRūta RimkevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant atsakovui V. K. ir jo atstovui advokatui Domantui Skebui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. S. ir V. V. ieškinį atsakovams V. K. ir V. K. dėl prievolės nevykdymo, nuostolių atlyginimo, paskolos grąžinimo ir atsakovų V. K. ir V. K. priešieškinį ieškovams T. S. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai T. S. ir V. V. ieškiniu ir jo papildymu prašė priteisti iš atsakovų V. K. ir V. K. 6000,- Lt už 2003 m. balandžio 18 d. sutarties neįvykdymą dėl atsakovų kaltės, 6278,42 Lt nuostolių, atsiradusių dėl 2003 m. balandžio 18 d. sutarties neįvykdymo, ir 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3000,- Lt pagal 2003 m. birželio 21 d. paskolos sutartį ir 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.I, 13-14 b.l., T.II, 150 b.l.). Ieškovai savo reikalavimus grindė tuo, jog atsakovai pagal 2003 m. balandžio 18 d. sutartį įsipareigojo iki 2003 m. birželio 18 d. ieškovams parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , už 95000,- Lt. Atsakovai dėl savo kaltės sutarties neįvykdė - buto iki nustatyto termino nepardavė, todėl pagal sutarties 6 punktą turi ieškovams grąžinti 3000,- Lt, sumokėtus pasirašant 2003 m. balandžio 18 d. sutartį, ir 3000,- Lt baudą už sutarties neįvykdymą. Atsakovai taip pat turi atlyginti ieškovams 6278,42 Lt nuostolių, kuriuos ieškovai patyrė užsakę perkamo buto rekonstrukcijos projektą ir dviejų butų turto vertinimą, kuris buvo reikalingas gaunant paskolą perkamo buto įsigijimui. Be to, atsakovai turi grąžinti 3000,- Lt, jiems paskolintus pagal 2003 m. birželio 21 d. paskolos sutartį. Nuo visų prašomų priteisti sumų ieškovai prašė skaičiuoti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovai, eilę kartų tikslinę priešieškinį, galutinai suformulavę savo reikalavimus prašė pripažinti, kad 2003 m. balandžio 18 d. preliminarioji sutartis dėl buto pirkimo-pardavimo nebuvo įvykdyta dėl ieškovų kaltės, nes jie gera valia atsisakė pirkti butą, todėl 3000,- Lt, ieškovų sumokėti sudarant 2003 m. balandžio 18 d. sutartį, turi likti atsakovams kaip bauda už sutarties neįvykdymą. Be to, atsakovai prašė priteisti iš ieškovų 26460,- Lt nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl 2003 m. balandžio 18 d. sutarties neįvykdymo, nes atsakovas turėjo atsisakyti darbo laive „Uolėtas krantas“ (T.I, 94-97 b.l., T.II, 29-31, 128-132, 161 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė (T.III, 15-22 b.l.). Priteisė solidariai iš atsakovų V. K. ir V. K. ieškovams T. S. ir V. V. 6000,- už 2003 m. balandžio 18 d. sutarties neįvykdymą ir 6278,42 Lt nuostolių, atsiradusių dėl 2003 m. balandžio 18 d. sutarties neįvykdymo, ir 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 procentus metinių palūkanų už 3000,- Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas sprendime konstatavo, kad 2003 m. balandžio 18 d. sutartis neįvykdyta dėl atsakovų kaltės, kadangi jie iki nustatyto termino nepateikė visų būtinų dokumentų ir pažymų buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, nors tam jokių kliūčių nebuvo, todėl jie turi solidariai sumokėti ieškovams 6000,- Lt pagal neįvykdytą sutartį ir 6278,42 Lt nuostolių, kuriuos patyrė ieškovai dėl 2003 m. balandžio 18 d. sutarties neįvykdymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai grąžino ieškovams 3000,- Lt, kuriuos buvo pasiskolinę pagal 2003 m. birželio 21 d. paskolos sutartį, šioje dalyje ieškinio netenkino, tačiau priteisė 5 procentus metines palūkanas už 3000,- Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai V. K. ir V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (23-25 b.l.).

1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2003 m. balandžio 18 d. preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovų kaltės. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šalys buvo susitarę atidėti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą iki palėpės (pastogės) patalpų nuosavybės įteisinimo, nes patys ieškovai atsisakė pirkti butą iki tol, kol nebus įteisinta palėpės nuosavybė atsakovų vardu. Be to, ieškovų elgesys po 2003 m. balandžio 18 d. preliminarios sutarties sudarymo ir šios sutarties termino pasibaigimo (užsakė buto rekonstrukcijos projektą, apimantį ir palėpę; paskolino atsakovams pinigus palėpės nuosavybės įteisinimui; neatliko jokių veiksmų dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2003 m. birželio 18 d.) patvirtina, kad ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį iki nustatyto termino.

2. Ieškovų elgesys susiklosčiusioje situacijoje nesąžiningas, nes jie sutiko nustatyti kitą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tai patys pripažino ieškinyje ir teismo posėdyje, tačiau ieškiniu reikalauja atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas už preliminarioje sutartyje numatyto termino pažeidimą. Teismas, vertindamas sutarties sąlygas, turi atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus sudarant ir vykdant sutartį.

3. Teismas sprendime nurodė, kad preliminariojoje sutartyje nėra nurodytos sąlygos dėl atsiskaitymą už butą grynaisiais pinigais. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ši sąlyga išplaukia iš sutarties 2 punkto nuostatų. Šiame punkte nurodyta, kad pinigai už įgyjamą butą turi būti sumokėti notariškai tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu iš kredito įstaigos gaunant kreditą buto pirkimui, pinigai pardavėjams būtų sumokėti tik tada, kai pirkėjų nuosavybės teisė į butą bus įregistruota VĮ Registrų centras. Taigi, akivaizdu, kad įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygą sumokėti pinigus už buto pirkimą notariškai tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį įmanoma tik tuo atveju, kai yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba bent jau pervedant pinigus į pardavėjo sąskaitą sutarties sudarymo metu.

Ieškovai neginčijo, kad reikiamos pinigų sumos buto pirkimui jie neturėjo, todėl ketino skolintis iš banko. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovai nevykdė ir neketino vykdyti sutarties 2 punkto nuostatų sumokėti visą kainą už perkamą daiktą sutarties tvirtinimo metu. Į šį sutarties pažeidimą teismas sprendime neatsižvelgė.

4. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovų naudai buto ir palėpės rekonstrukcijos projekto užsakymo išlaidas, neįvertinęs to, jog preliminariojoje sutartyje nebuvo aptartos sąlygos dėl ieškovų teisės užsakyti perkamo buto rekonstrukcijos projektą ir dėl atsakovų pareigos jį apmokėti. Be to, ieškovų užsakytas projektas apima ir kitiems namo gyventojams priklausančią palėpės dalį, todėl atsakovai jokių atveju šių išlaidų neprivalo apmokėti.

5. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas V. K. turėjo atsisakyti darbo laive „Uolėtas krantas“ ir dėl to negavo 26400,- Lt pajamų dėl ieškovų kaltės, nes pastarieji reikalavo įteisinti palėpės nuosavybę, o to be atsakovo dalyvavimo nebuvo įmanoma padaryti.

6. Nors ieškovai teigia, kad jie neprašė atsakovų įteisinti palėpės nuosavybės, nes ir patys galėjo tai padaryti tomis pačiomis sąlygomis, tačiau tai neatitinka tikrovės. Pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio nuostatas atsakovai turėjo teisę privatizuoti šias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Tuo tarpu ieškovai tokios teisės nebūtų turėję, todėl iškėlė atsakovams papildomą sąlygą – įteisinti palėpės nuosavybę iki pagrindinės sutarties sudarymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas V. K. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Tarp šalių nėra ginčo, kad jos 2003 m. balandžio 18 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią aptartomis sąlygomis iki 2003 m. birželio 18 d. įsipareigojo sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, t.y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį už 95000,- Lt kainą. Preliminariosios sutarties sudarymo faktą patvirtina byloje esanti 2003 m. balandžio 18 d. sutartis (T.I, 16 b.l.). Tačiau kaip galima spręsti iš šalių pozicijų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, atsakovo apeliacinio skundo, atsakovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, tarp šalių kilęs ginčas dėl preliminariosios sutarties objekto, t.y. ar šalys buvo sutarusios ateityje sudaryti tik buto esančio, (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį, ar šalys buvo sutarusios ateityje sudaryti buto ir palėpės idealiosios dalies, į kurią nuosavybės teisė bus įteisinta atsakovų vardu, pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, šalys nesutaria dėl kurios iš jų kaltės iki 2003 m. birželio 18 d. nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, konstatavo, kad šalių 2003 m. balandžio 18 d. preliminariosios sutarties objektas - trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutikti negali, nes pirmosios instancijos teismas suabsoliutino preliminariosios sutarties tekstą ir aiškindamasis tikrąjį sutarties turinį visiškai neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra numatytos CK šeštosios knygos II dalies XIV skyriuje, o taip pat suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str. 5 d.). Aiškindamas ir taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, į tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą (1998 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 34-21/1998).

Šalies argumentai

Patys ieškovai ieškinyje nurodė, kad preliminariojoje sutartyje numatant buto, kurio pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti ateityje, kainą buvo įvertinta aplinkybė, jog butas yra viršutiniame namo aukšte ir ateityje bus galima įsirenti papildomas patalpas palėpėje (T.I, 13 b.l.). Atsakovai taip pat neneigia, kad sudarant preliminariąją sutartį palėpės patalpų klausimas buvo aptariamas, jie teigia, kad šalys susitarė, jog iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai savo vardu įteisins palėpės patalpų idealiosios dalies nuosavybės teisę ir šią palėpės patalpų dalį parduos kartu su butu. Taigi iš šalių paaiškinimų matyti, kad dar prieš preliminariosios sutarties sudarymą jos aptarinėjo palėpės patalpų klausimą, nors preliminariosios sutarties rašytiniame tekste apie tai iš viso neužsiminta. Sprendžiant ar sudarant preliminariąją sutartį šalys tik įvertino, kad ateityje bus galima virš buto įsirengti palėpę ar sutarė, kad dar iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovais savo vardu įteisins nuosavybės teisę į palėpės patalpų idealiąją dalį ir ją parduos kartu su butu, būtina aiškintis šalių elgesį po preliminariosios sutarties sudarymo, o ypač po preliminariosios sutarties termino pabaigos.

Kolegijos nuomone, būtent vėlesni šalių veiksmai atskleidžia tikruosius šalių ketinimus sudarant preliminariąją sutartį, t.y. ateityje sudaryti buto ir palėpės idealiosios dalies, į kurią iki pagrindinės sutarties sudarymo bus įteisinta atsakovų nuosavybės teisė, pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai po 2003 m. balandžio 18 d. preliminariosios sutarties sudarymo 2003 m. gegužės 2 d. sudarė su architektu Autorinę sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos ir interjero projektą (T.I, 23-24 b.l.). Kaip matyti iš projektinių architekto pasiūlymų, prijungtų prie civilinės bylos, jis parengė ne tik buto, bet ir palėpės patalpų rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad ieškovai, sudarydami sutartį dėl rekonstrukcijos ir interjero projekto, buvo tikri, kad pirks butą su idealiąja palėpės dalimi. Atsakovų veiksmai po preliminariosios sutarties sudarymo, kuriais jie siekė įteisinti savo nuosavybės teisę į palėpės idealiąją dalį, taip pat patvirtina, kad šalys preliminariąja sutartimi ateityje susitarė sudaryti ne tik buto, bet ir palėpės patalpų idealiosios dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Kad buvo būtent toks preliminariosios sutarties objektas, patvirtina ir šalių veiksmai po preliminariosios sutarties termino pabaigos. 2003 m. birželio 18 d. pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, ieškovai nereiškė atsakovams reikalavimų atlyginti nuostolius, kurie galėjo atsirasti dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, o ieškovas T. S. 2003 m. birželio 21 d., t.y. praėjus tik trims dienoms po preliminariosios sutarties pabaigos, netgi paskolino atsakovei 3000,- Lt iki 2003 m. liepos 11 d. (T.I, 17 b.l.). Tokie ieškovo ir atsakovės veiksmai patvirtina, kad po preliminariosios sutarties pabaigos tarp jų nenutrūko pasitikėjimu paremti santykiai. Be to, ieškovė V. V. neneigia, kad ji savo ranka surašė 2003 m. liepos 8 d. susitarimą tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų dėl palėpės idealiųjų dalių pasidalinimo (T.I, 32 b.l.). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad tarp šalių nebuvo iškilę nesutarimų dėl 2003 m. balandžio 18 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo, o abi šalys ir toliau bendrais suderintais veiksmais siekė įteisinti palėpės idealiosios dalies nuosavybės teisę atsakovų vardu. Tarp šalių kilo ginčas tik tada, kai atsakovai 2003 m. liepos 30 d. įteisino savo nuosavybės teisę į palėpės patalpos idealiąją dalį, tačiau buto ir palėpės dalies už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą nepardavė, o pareikalavo didesnės sumos. Kolegija akcentuoja, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma, patvirtina, jog ginčas tarp šalių dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo kilo jau pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui.

Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia konstatuoti, kad 2003 m. balandžio 18 d. preliminarios sutarties objektas buvo butas esantis, (duomenys neskelbtini) , ir virš jo esančios palėpės patalpų idealioji dalis, į kurią nuosavybės teisė bus įteisinta atsakovų vardu. Įteisinti atsakovų nuosavybės teisę į palėpės patalpas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. iki 2003 m. birželio 18 d., nepavyko, tačiau kaip galima spręsti iš šalių veiksmų po preliminariosios sutarties pabaigos, viena kitai reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, neįvykdžius preliminariosios sutarties, šalys nereiškė, toliau tęsė tarpusavio sutartinius santykius (skolino pinigus, padėjo parengti namo gyventojų susitarimą dėl palėpės dalių pasidalinimo), todėl darytina išvada, jog šalys pripažino, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo iki 2003 m. birželio 18 d. nėra nei vienos iš jų kaltės, o tai įvyko dėl objektyvių priežasčių (nespėta per du mėnesius atlikti visų procedūrų, būtinų įteisinti nuosavybės teisę į palėpės idealiąją dalį).

Nustačiusi, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo nėra šalių kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo nei vienai iš šalių taikyti sankcijas už preliminarios sutarties neįvykdymą. O tai, jog atsakovai po preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, įteisinę savo vardu nuosavybės teisę į palėpės patalpų idealiąją dalį, buto ir palėpės dalies ieškovams už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą nepardavė, negali atsakovams sukelti civilinės atsakomybės atlyginti ieškovams nuostolius dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes preliminariosios sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, o tuo pačiu buvo pasibaigę šalių tarpusavio prievolės pagal preliminariąją sutartį.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovų naudai už preliminariosios sutarties neįvykdymą 3000,- Lt baudą bei 6278,42 Lt nuostolių atlyginimo. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, o ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog dėl 2003 m. balandžio 18 d. preliminarios sutarties neįvykdymo nėra nei vienos šalies kaltės, konstatuotina, kad sudarant preliminariąją sutartį ieškovų atsakovams perduoti 3000,- Lt turi būti grąžinti ieškovams. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, jog pinigai, kuriuos ieškovai perdavė atsakovams pagal preliminariąją sutartį, buvo perduodami konkrečiu tikslu – sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Šis tikslas nebuvo pasiektas ne dėl kurios nors preliminariosios sutarties šalies kaltės, todėl laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl juos atsakovai turi grąžinti ieškovams (CK 6.237 str.). Išdėstyti argumentai, kolegijos nuomone, patvirtina, kad tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustačius, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl šalių kaltės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl apeliacinio skundo dalis dėl priešieškinio taip pat atmestina.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio patenkino, liko patenkinta tik ieškinio dalis dėl 3000,- Lt priteisimo, o priešieškinis atmestas pilnai. Įvertinus patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovams iš atsakovų priteistina po 45,- Lt žyminio mokesčio ir po 200,- Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (CPK 93 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl dalies ieškinio reikalavimų patenkinimo keistina, tuo pačiu keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovų V. K. ir V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams V. V. ir T. S. solidariai iš atsakovų V. K. ir V. K. priteista 6000,- Lt pagal 2003 m. balandžio 18 d. sutarties 6 punktą, 6278,42 Lt nuostolių ir 5 procentai metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo 2003 m. rugsėjo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir toje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies, sumažinant iš atsakovų priteistą sumą iki 3000,- Lt.

Šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Ieškovams V. V. ir T. S. solidariai priteisti iš atsakovų V. K. ir V. K. 3000,- Lt, kuriuos ieškovai sumokėjo pagal 2003 m. balandžio 18 d. sutartį, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo 2003 m. rugsėjo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti taip:

Ieškovams V. V. ir T. S. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš atsakovų V. K. ir V. K. po 45,- Lt žyminio mokesčio ir po 200,- Lt išlaidų advokato pagalbai.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Galinai BlaževičEduardas Monkevičius