- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-404-513/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14028-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „SEB bankas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „SEB bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja AB „Swedbank“ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismą) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio J. P. 2017 m. spalio 6 d. patvarkymo Nr. S17-34690 dalį dėl įpareigojimo pervesti skolininko lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja skundą grindė argumentais, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusi CPK 689 straipsnio 1 dalis, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninio ryšio priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) CPK, Vyriausybės, sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, antstolis neturėjo teisės pateikti nurodymą nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, o ne per PLAIS. Taip pat nurodė, jog skolininkas A. C. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolis J. P. 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir 2017 m. spalio 6 d. patvarkymo nenaikino argumentuodamas, jog šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Teismas ginčijama 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino antstolio 2017 m. spalio 6 d. patvarkymą Nr. S17-34690. Teismas konstatavo, jog antstoliui buvo žinoma, kad skolininkas miręs, todėl CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą iki atsiras teisių perėmėjai (CPK 628 straipsnio 1 dalis), o toliau tęsdamas išieškojimą iš mirusio asmens turto, nesant jo teisių perėmėjų, pažeidė imperatyviąsias CPK nuostatas.Teismas taip pat nesutiko su antstolio teiginiais, jog skundžiamas patvarkymas yra tik informacinio pobūdžio ir konstatavo, jog patvarkyme AB Swedbank yra įpareigojimas pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, jei šiame banke skolininko vardu yra atidaryta sąskaita.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Argumentuoja, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neobjektyviai analizavo faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė nutartį formaliais motyvais ir argumentais.Antstolio teigimu, modernizuotoje PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma ne konkreti suma, o antstoliui nežinomas dydis piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose. Pažymi, jog iki PLAIS sistemos pokyčių banko įstaigos vykdydavo tokius antstolio nurodymus kaip nagrinėjamoje byloje ir AB „Swedbank“ turi technines galimybes antstolio nurodymą įvykdyti. Suinteresuoto asmens teigimu, AB „Swedbank“ skundą grindžia CPK 689 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., tačiau nėra įvykdžiusi nei 2010 m. kovo 23 d. patvarkymo Nr. 0172/10/00288 „Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/10/00288, nei 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymo Nr. 0172/13/00599 „Areštuoti lėšas“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00599 AB „Swedbank“. Teigia, jog būtent dėl to, kad pareiškėja nevykdė nurodytų antstolio patvarkymų ir buvo priimtas bei ne per PLAIS AB „Swedbank“ pateiktas antstolio 2017 m. spalio 6 d. patvarkymas Nr. S1734690 „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau, antstolio teigimu, šios aplinkybės teismas neanalizavo.Antstolio teigimu, teismas, panaikindamas 2017 m. spalio 6 d. patvarkymą, suteikia pareiškėjui teisę nevykdyti antstolio patvarkymų ir ignoruoja CPK 585 straipsnio 1 dalį, pagal kurią antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.Pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje visą dėmesį skyrė vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų analizavimui, nors pareiškėjas tokio reikalavimo nereiškė, ir nepasisakė dėl skundo pagrindinio argumento, jog patvarkymas kredito įstaigai AB „Swedbank“ pateiktas tiesiogiai, o ne per PLAIS.Pareiškėja AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o antstolio atskirąjį skundą atmesti. Argumentuoja, jog antstolio veiksmus skundė dviem pagrindais: CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį skolininkui mirus vykdomoji byla turi būti sustabdyta, ir CPK 689 straipsniu, kuris nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS. Pareiškėjos AB „Swedbank“ teigimu, CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra imperatyvi norma ir privalomas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą nedelsiant (CPK 625 straipsnio 2 dalis), tačiau antstolis, žinodamas, jog skolininkas miręs, vykdomosios bylos nesustabdė iki atsiras paveldėtojai (CPK 628 straipsnio 1 dalis).Pareiškėja nurodo, jog sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi antstolis gali imtis priemonių tik skolininko turtui surasti bei areštuoti, tačiau nagrinėjamu atveju antstolis neteisėtai davė nurodymą ne tik nurašyti lėšas bei jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, bet nurodymą pateikė pažeisdamas įstatyme nustatytą tvarką, ne per specialiai tam skirtą sistemą - PLAIS.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažintas neteisėtu antstolio J. P. 2017 m. spalio 6 d. patvarkymas Nr. S17-34690 „Dėl informacijos pateikimo“.Nustatyta, jog antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/10/00288, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12529-642/2009 dėl 861,75 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojos Nordea Bank Finlamnd Plc Lietuvos skyrius naudai ir vykdomoji byla Nr. 0172/13/00599, pradėta vykdyti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-21889-809/2012 dėl 50564,77 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojos AB „SEB lizingas“ naudai.Antstolis priėmė 2017 m. spalio 6 d. patvarkymą Nr. S17-34690 „Dėl informacijos pateikimo“, dėl kurio nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir kuriuo AB „Swedbank“ davė nurodymą pateikti informaciją, ar mirusiojo skolininko A. C. vardu yra atidaryta sąskaita, o jeigu joje yra piniginių lėšų nurodė pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ginčijamo patvarkymo priėmimo metu antstoliui buvo žinoma, jog skolininkas miręs, antstolio patvarkyme nurodyta mirties data (duomenys neskelbtini).CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas privalomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas – skolininkui mirus, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. CPK 628 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas. Šios teisės normos yra imperatyvios ir nustato privalomus antstolio veiksmus, todėl jis neturi teisės pasirinkti, ar juos atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų sprendimų vykdymo proceso taisykles reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).CPK 625 straipsnio 2 dalis detalizuoja momentą, kada vykdomoji byla turi būti stabdoma – patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo žinoma, jog skolininkas yra miręs, tačiau byloje nėra duomenų, kad vykdomoji byla būtų sustabdyta, iki atsiras teisių perėmėjai, kaip numatyta CPK 628 straipsnio 1 dalyje, o antstolis priėmė patvarkymą ne tik dėl informacijos pateikimo, bet ir piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog antstolis neatliko nurodytų privalomų veiksmų ir nesustabdė vykdomosios bylos, o tęsė išieškojimą iš mirusio asmens, sudaro pagrindą jo patvarkymą vertinti kaip neteisėtą.Byloje taip pat nekyla ginčas dėl aplinkybės, jog minėtas patvarkymas duotas ne per PLAIS, o tiesiogiai bankui. CPK 689 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.CPK 689 straipsnis neišskiria atvejų, kuriems esant egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina nurodytas CPK normas. Sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitinka tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017, 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-695/2017, kt.). Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, bet kuriuo atveju turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS. Tuo tarpu, antstolio nurodytos priežastys, dėl kurių patvarkymas pateiktas tiesiogiai bankui, ir kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau neanalizuotini. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog antstolio J. P. 2017 m. spalio 6 d. patvarkymas Nr. S17-34690 „Dėl informacijos pateikimo“ yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.