Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-08 nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme.

V. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš civilinės atsakovės Natalijos G. V. J. naudai 250 Eur turtinei žalai atlyginti, mokėjimą išdėstant dalimis 5 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 50 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. A. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

5. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, <...>.

6. Nors nuteistasis A. A. viso proceso metu savo kaltę dėl benzininio pjūklo vagystės neigė, aiškino, kad jį pagrobti galėjo kiti asmenys, tačiau tokį nuteistojo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo A. A. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad apie automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nežino (b. l. 59-60). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis pripažino, kad inkriminuotu laikotarpiu buvo nukentėjusiajam priklausančiame automobilyje, tačiau aiškino, kad tik norėjo pasižiūrėti, ar ten nėra paliktų centų. Rado 60 ct, prie galinių sėdynių ant automobilio grindų gulintį gaiviojo gėrimo butelį Coca cola, kuriuos pasiėmė, benzininio pjūklo nematė ir jo neėmė. A. A. pripažino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis pateko į transporto priemonę be nukentėjusiojo V. J. žinios, nurodė, jog būdavo atvejų, kai radę neužrakintą transporto priemonę, norėdami sušilti, į jos vidų pakliūdavo su nukentėjusiojo posūniu E. L., taip pat pasiimdavo automobilyje rastus centus (b. l. 149-150). Iš nukentėjusiojo V. J. parodymų matyti, kad jam apie tai, jog vaikai leisdavo laiką jo automobilyje, nebuvo žinoma. Jis iki vagystės automobilio bagažinėje benzininį pjūklą laikė 2-3 mėnesius, norėjo jį įsinešti į namus, tačiau nesuspėjo, nes 2017-12-31 su šeima išvyko švęsti Naujųjų metų. Grįžo 2018-01-01 vakare, o 2018-01-02 rytą pasigedo transporto priemonėje buvusio benzininio pjūklo. Teisiamojo posėdžio metu V. J. aiškino, kad paprastai kartais neužsirakindavo dešinės pusės galinės automobilio durelės (b. l. 151). Tai, kad nebuvo užrakintos automobilio dešinės pusės galinės durelės, nurodyta ir 2018-01-02 apžiūros protokole (b. l. 14-15). Tačiau, A. A. teigimu, jis į transporto priemonę pateko pro neužrakintas priekines automobilio dureles, pasiėmė prie pavarų svirties rastus centus, taip pat, sėdėdamas priekyje, pasižiūrėjo, kas guli gale ant sėdynių, tačiau į automobilio galinę sėdynę įlipęs nebuvo (b. l. 149-151). Tokį nuteistojo aiškinimą paneigia apylinkės teismo ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų faktinių objektyvių duomenų visetas.

8. V. J. aiškino, kad jis 2018-01-02 automobilyje pastebėjo kraujo dėmę, kurios, išvažiuojant iš namų 2017-12-31, transporto priemonėje nebuvo (b. l. 151). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-01-02 apžiūros protokolo matyti, kad automobilio salone ant bagažinės tento ties galine sėdyne yra 1 cm diametro rudos spalvos dėmė (b. l. 14-15, 16-17). Liudytojas policijos pareigūnas A. B. patvirtino, kad kraujo dėmė rasta automobilyje buvo šviežia, nebuvo pridžiūvusi (b. l. 162). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-10-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(4433)-IS1-5911 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta apžiūrint automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000008 proc. (b. l. 42-44). Teisiamojo posėdžio metu A. A. neneigė, kad, būdamas transporto priemonėje, į prie pavarų svirties padėtą peiliuką, susižalojo pirštą, bandydamas paimti ten padėtus centus, patvirtino, kad prieš tai, nors ir buvo tokių atvejų, kad su nukentėjusiojo posūniu be V. J. žinios leisdavo laiką jam priklausančioje transporto priemonėje, tačiau, tą kartą patekęs į automobilį vienas, pirmą kartą jame susižalojo pirštą ir kraujavo. Paaiškinti, kaip kraujo dėmė atsirado ant transporto priemonės bagažinės tento, A. A. negalėjo (b. l. 149-150). Iš V. J. parodymų matyti, kad jis benzininį pjūklą laikė bagažinėje, į kurią patekti buvo galima ir per automobilio soloną, nes tarp galinės sėdynės ir bagažinės buvo didelis tarpas, pro kurį nebūtų buvę sunku ištraukti ir benzininį pjūklą. Norint atidaryti tentą, jį paprasčiausiai reikėjo paliesti rankomis (b. l. 151). Taigi, nors iš nuteistojo parodymų matyti, kad būdavo tokių atvejų, kai jis su nukentėjusiojo posūniu E. L. leido laiką V. J. priklausančioje transporto priemonėje, kai sušaldavo, norėdavo sušilti, tačiau A. A. patvirtino, kad inkriminuotu laiku jis į automobilį pateko vienas (b. l. 149-150). Tai, kad A. A. transporto priemonėje buvo vienas, E. L. apie tai nežinant, automobilyje ieškojo jam naudingų daiktų (paėmė rastus centus, prie galinių sėdynių ant automobilio grindų gulintį gaiviojo gėrimo butelį Coca cola), rodo, kad, nagrinėjamu atveju, jo tikslas, patenkant į transporto priemonę, buvo ne laiko praleidimas ar slėpimasis nuo šalčio, o svetimo turto pasisavinimas. Ant bagažinės tento krašto užfiksuota A. A. kraujo dėmė (jos lokacija) (b. l. 17), paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis nesidomėjo, kas yra transporto priemonės bagažinėje ir automobilio galą apžiūrėjo tik nuo priekinės sėdynės. Liudytojas policijos pareigūnas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilio Opel Zafira modelis yra pakankamai ilgas, todėl abejojo galimybe nuo priekinės automobilio sėdynės pasiekti bagažinės tentą (b. l. 162).

9. Nuteistasis A. A. aiškino, kad jam inkriminuotu laikotarpiu į automobilį galėjo pakliūti ir benzininį pjūklą pagrobti bet kokie kiti asmenys, pavyzdžiui, kiti nukentėjusiojo posūnio draugai ar pats E. L., tačiau byloje nėra jokių tokį nuteistojo aiškinimą galinčių patvirtinti objektyvių duomenų. Nukentėjusysis V. J. patvirtino, kad jo posūnis E. L. visą laiką leido kartu su šeima (b. l. 151). Iš liudytojos policijos pareigūnės O. K. parodymų matyti, kad, nuvykus į įvykio vietą, E. L. neigė pavogęs benzininį pjūklą ir jokių aplinkybių, susijusių su įvykdytu nusikaltimu, nurodyti negalėjo (b. l. 162).

10. Taigi apylinkės teismas teisingai nustatė įvykio aplinkybes ir pagrįstai A. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas (be kliūčių patekdamas per neužrakintas dureles) į automobilį vagystės tikslu ir šį savo tikslą realizavo.

11. Skirdamas bausmę nuteistajam A. A. apylinkės teismas bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54, 91 straipsniuose, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad jis tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė būdamas nepilnametis. Jis 5 kartus teistas (b. l. 80-84), baustas administracine tvarka (b. l. 108-109). Nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu A. A. išreiškė norą savo gyvenimo būdą keisti ir daugiau nusikaltimų nedaryti (b. l. 150). Nuteistojo motina jo įstatyminė atstovė N. G. patvirtino, kad stebi pasikeitusį sūnaus elgesį, jaučia jo pagalbą (b. l. 151). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu A. A. išsakytas noras keisti gyvenimo būdą, esant aptartiems duomenims, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jam paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Todėl pagrįstai A. A. paskyrė trumpalaikę laisvės atėmimo – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą maksimaliam galimam taikyti nepilnamečio asmens atžvilgiu (BK 90 straipsnio 4 dalis). Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

12. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu patenkinto civilinio ieškinio neginčija. Kaip jau minėta, A. A. kaltė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 250 Eur vertės benzininio pjūklo „Husqvarna 445“ vagystės įrodyta aptartų objektyvių faktinių duomenų visetu. Byloje ginčo dėl nustatytos benzininio pjūklo vertės nekyla. Todėl keisti apylinkės teismo teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo nėra pagrindo.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų taip pat nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. A. skundą atmesti.