- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- A-146-187-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. skundu (b. l. 2-3), kurį vėliau tikslino (b. l. 19-21, 36-39), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas (toliau – ir Policijos komisariatas, ir - atsakovas) netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo tyrimą;
2) pripažinti, kad Policijos komisariatas, baigęs tyrimą anksčiau įstatyme nustatyto termino ir nepriėmęs jokio procesinio sprendimo savo veiksmais pažeidė pareiškėjo J. K. teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principus ir tokius atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais;
3) įpareigoti Policijos komisariatą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatytais terminais ir tvarka papildomai išnagrinėti ir ištirti 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą bei priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą).
4) priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. birželio 4 d. jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Verkių nuovadą (toliau – ir Policijos nuovada) su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. apie 22 val. 45 min. savo automobilį pastatė laisvoje vietoje bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jam išlipus iš automobilio ir jį užrakinus, iš buto, kuris yra pirmas virš šio namo numerį žyminčios lentelės, balkono moteris pareiškė pretenzijas dėl to, kad jis gyvendamas kitame name (duomenys neskelbtini) šioje aikštelėje stato savo automobilį. Sakė, kad čia palikęs automobilį ras jį apmėtytą kiaušiniais. 2008 m. birželio 4 d. apie 8 val. 15 min. atėjęs prie automobilio rado jį apmėtytą kiaušiniais. Pirmiau nurodytos aplinkybės jam suteikė pagrindą teigti, jog šiuos neteisėtus veiksmus, kurie vertintini kaip galimai chuliganiški, atliko pirmiau nurodyto buto gyventoja (-ai). Dėl automobilio išorės sutvarkymo kreipėsi į UAB „Autorigeka“ autoservisą, kur automobilis prieš plovimą buvo nufotografuotas. Už automobilio plovimą sumokėjo 20 litų.
2008 m. birželio 4 d. pareiškimu prašė, kad Policijos komisariatas: 1) nustatytų asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini) (bute, kuris yra pirmas virš šio namo numerį žyminčios lentelės) ir asmenis, įvykdžiusius nurodytus neteisėtus veiksmus bei patrauktų juos atsakomybėn; 2) spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo kaltam asmeniui išspręstų klausimą ir dėl jam padaryto 20 litų turtinio nuostolio atlyginimo; 3) išreikalautų iš UAB „Autorigeka“ autoserviso fotonuotraukas.
Pareiškėjas teigė per mėnesį negavęs jokio atsakymo. Sužinojęs, jog jo pareiškimo tyrimas perduotas Policijos nuovados tyrėjui E. P., 2008 m. liepos mėnesio pradžioje nuvyko pas šį pareigūną. Iš pokalbio su minėtu pareigūnu suprato, kad tyrėjas buvo nuvykęs ne į jo pareiškime nurodytą butą ((duomenys neskelbtini), pirmą butą virš namo numerį žyminčios lentelės), o į kitą butą (šalia šio namo numerį žyminčios lentelės). Tyrėjas paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl menkniekio jis kaimynų neapklausinės. 2008 m. rugsėjo 16 d. gavo Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. l2-4-S-1739, kuriuo jam pranešta, kad 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas patikrintas, priimtomis paieškos priemonėmis kaltų dėl įvykio asmenų nustatyti nepavyko, todėl nebuvo galimybės taikyti administracinio poveikio priemonių. Rašte paaiškinta, kad nutarimas gali būti apskųstas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai.
2008 m. rugsėjo 1 d. skunde ir 2008 m. spalio 14 d. patikslintame skunde pareiškėjas dėl jo pareiškimo tyrimo procedūros ir terminų teigė, kad tyrėjas neatliko savo pareigų terminais ir tvarka, nenustatė kalto asmens ir jis nebuvo patrauktas atsakomybėn. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsniu teigė, kad 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo nagrinėjimo terminas baigėsi 2008 m. liepos 3 d. Kadangi tyrimas tariamai baigtas 2008 m. rugsėjo 15 d., pareiškėjo nuomone, turėtų būti pripažintina, kad atsakovą atstovaujantys pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, vilkino pareiškimo tyrimą.
Atsiliepimas
2009 m. gruodžio 18 d. patikslintame skunde pareiškėjas, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, kad 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas buvo tiriamas vadovaujantis ATPK normomis, o ne Viešojo administravimo įstatymu, dėl pareiškimo tyrimo procedūros ir terminų aiškino, kad tokiu atveju Policijos komisariatas dėl jo pareiškimo tyrimo turėjo laikytis ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas 2008 m. birželio 4 d. pateikto pareiškimo tyrimo terminas (6 mėn.) baigėsi 2008 m. gruodžio 4 d. Nenustačius administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pareiškimo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas iki vienerių metų (ATPK 35 straipsnio 3 dalis). Kadangi 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo tyrimas buvo baigtas nepasibaigus administracinės teisenos terminui (2008 m. rugsėjo 15 d. Policijos nuovados raštas Nr.12-4-S-1739), ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovą atstovaujantys pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, o baigę tyrimą anksčiau nustatyto termino, pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus. Todėl šie pareigūnų veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Dėl 2008 m.birželio 4 d. pareiškimo nebuvo priimtas nutarimas. Todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas 2008 m. birželio 4 d. pareiškime nurodytas aplinkybes papildomai ištirti laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai bei priimti teisės aktų numatytą sprendimą.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo 2008 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr.12-4-S-1739 yra klaidinantis, kadangi jame išaiškinta, jog nutarimą galima skųsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Tai suteikė pagrindą manyti, kad 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas buvo nagrinėjamas remiantis ne ATPK, o Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose (b. l. 10-11, 26) paaiškino, kad Policijos nuovada 2008 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą. Teigė, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškimas išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai. J. K. pareiškime nurodė, kad 2008 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) aptiko savo automobilį apmėtytą kiaušiniais. Pareiškimo nagrinėjimo metu asmenį, kuris automobilį apmėtė kiaušiniais, ir liudytojų, mačiusių šį įvykį, nustatyti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), padarė administracinį teisės pažeidimą, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimtas sprendimas nepradėti administracinės bylos teisenos. Reikšdamas pretenzijas dėl pareiškimo nagrinėjimo vilkinimo pareiškėjas Viešojo administravimo įstatymu remiasi nepagrįstai. J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės apibūdino administracinio teisės pažeidimo požymius, todėl šis pareiškimas buvo nagrinėjamas vadovaujantis ATPK nustatytais terminais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo papildomai išnagrinėti 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą ir priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą). Bylą dėl kitų skundo reikalavimų nutraukė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. K. 2008 m. birželio 4 d. pateikė Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti (duomenys neskelbtini) (bute, kuris yra pirmas virš namą žyminčios lentelės) gyvenančius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn už automobilio apmėtymą kiaušiniais, o sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, kartu išspręsti klausimą ir dėl 20 Lt padaryto turtinio nuostolio (už automobilio nuplovimą) atlyginimo. Taip pat prašė išreikalauti iš UAB „Autorigeda“ autoserviso neteisėtų veiksmų pasekmes fiksavusias nuotraukas (b. l. 14). Pareiškimas buvo persiųstas nagrinėti Verkių policijos nuovadai. Tyrėjas E. P. 2008 m. rugsėjo 11 d. surašė teikimą, kuriame nurodoma, kad pagal J. K. pareiškime išdėstytus faktus dėl automobilio apmėtymo kiaušiniais kaltas asmuo nenustatytas, todėl siūloma nagrinėjimą baigti. Teikimas patvirtintas Verkių policijos nuovados viršininko pareigas laikinai einančio M. Z. (b. l. 12). Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 02-4-5-17-39 J. K. informuotas, kad jo pareiškimas išnagrinėtas, kaltų asmenų dėl įvykio nustatyti nepavyko, todėl administracinio poveikio priemonės netaikytos (b l. 16). Paaiškinta, kad Policijos nuovados nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kas gali būti skundo dalyku - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Atsižvelgiant į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y., pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Remdamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas konstatavo, kad pareiškėjo J. K. skundo reikalavimai pripažinti, kad Policijos nuovada netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo tyrimą bei pripažinti, kad pareiškėjas baigęs tyrimą anksčiau įstatyme nustatyto termino ir nepriėmęs jokio procesinio sprendimo savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principus ir tokius atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais negali būti skundo dalyku ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, todėl bylą dalyje dėl šių skundo reikalavimų nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio l punktu.
Teismas nustatė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Policijos komisariatą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatytais terminais ir tvarka papildomai išnagrinėti bei ištirti 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą bei priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą). Iš pareiškėjo skundo motyvų bei argumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas šį savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad jo 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas buvęs nagrinėjamas neobjektyviai ir joks sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundo reikalavimas valstybės institucijai įpareigoti atlikti veiksmus gali būti formuluojamas kai ši institucija vengia atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo J. K. teiginiai, jog nagrinėjamu atveju Policijos nuovada dėl jo 2008 m. birželio 4 d. prašymo nepriėmė jokio sprendimo yra grindžiami netinkamu faktinių aplinkybių bei teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, aiškinimu bei interpretavimu. Remdamasis bylos medžiaga teismas pažymėjo, kad J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) gyventojų neteisėtų veiksmų buvo baigtas nagrinėti Policijos nuovados tyrėjo E. P. 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimu, kuris buvo patvirtintas Policijos nuovados vadovo (b. l. 12, 14).
Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika (ABTĮ 13 straipsnis) pagal kurią policijos pareigūnų priimtas teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos laikytinas tinkamu procesiniu dokumentu, kuriuo gali būti užbaigtas pareiškimo dėl administracinės atsakomybės taikymo tyrimo nagrinėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2008 ir kt). Teismas pareiškėjo J. K. skundo teiginius, kad jo pareiškimas nebuvo išnagrinėtas, nes nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, pripažino nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A4-912-2004, Nr. N575-704/08), kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas nusprendė, kad J. K. gali skųsti Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimą ATPK 292-293 straipsniuose nurodyta tvarka.
Teismas nustatė, kad Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 11 d. teikime neišaiškinta šio akto apskundimo tvarka, tuo tarpu atsakovo 2009 m. rugsėjo 15 d. rašte, kuris yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas skundžiamu aktu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, klaidingai nurodoma, jog priimtas nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Teismas akcentavo, kad procesinis sprendimas, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, todėl netinkamas nurodymas dėl skundo padavimo tvarkos gali būti reikšmingas ir turėtų būti vertinamas sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Teismas vertino, kad tik ginčijant Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimo pagrįstumą bei teisėtumą, galėtų būti nagrinėjamos bei vertinamos pareiškėjo skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl atsakovo atlikto tyrimo neišsamumo bei neobjektyvumo. Nustatęs, kad pareiškėjas Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimo neginčija, teismas skundo motyvų dėl 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo netinkamo išnagrinėjimo vertino šiai bylai teisiškai nereikšmingais ir jų nevertino.
Teismas nusprendė, kad esant pirmiau aptartai teisinei bei faktinei situacijai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Policijos nuovadą ištirti jo 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą ir priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą - nutarimą yra grindžiamas netinkamu teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo santykius, aiškinimu, todėl yra atmestinas.
Nepatenkinęs skundo reikalavimų teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas
III.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 95-96), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - jo skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teigia, kad skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimas pripažinti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo tyrimą, taip pat reikalavimas pripažinti, kad atsakovas baigęs tyrimą anksčiau įstatymo nustatyto termino ir nepriėmęs jokio procesinio sprendimo savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei tokius atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, visiškai atitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei 90 straipsnio reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad šiais skundo reikalavimais jis skundė atsakovo pareigūno konkrečius veiksmus (neveikimą ir vilkinimą) ir šiuos savo reikalavimus pagrindė atitinkamais argumentais. Tai matyti iš 2008 m. gruodžio 18 d. patikslinto skundo ir bylos medžiagos. Pareiškėjas akcentuoja, kad tyrėjas E. P. tyrimą vilkino, nuo 2008 m. birželio 4 d. (pareiškimo padavimo dienos) iki 2008 m. rugsėjo 11 d. (teikimo surašymo dienos). Ilgiau nė tris mėnesius tirdamas 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą neva nustatė konfliktavusį su pareiškėju asmenį ir daugiau jokių tyrimo veiksmų neatliko. Todėl teigia, kad tyrėjas neatliko savo pareigų, pareiškime išdėstytų aplinkybių netyrė ir neištyrė įstatymų nustatytais terminais ir tvarka, dėl to nebuvo nustatytas ir patrauktas atsakomybėn kaltas asmuo ir nebuvo atlyginta turtinė žala.
2. Byloje pagrindinis klausimas yra tai, ar Policijos nuovados 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimas laikytinas administraciniu aktu pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, bei ar jis gali būti skundžiamas kaip atskiras procesinis dokumentas, koks jo turinys, kieno atžvilgiu jis buvo priimtas ir kam jis adresuotas. Šiuo teikimu tyrėjas siūlo medžiagos Nr. R-209155 nagrinėjimą baigti bei apie tai pranešti pareiškėjui. Apelianto nuomone, teikimas nėra administracinis aktas ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Apeliantas pažymi, kad teikimas pareiškėjui nebuvo išsiųstas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/08) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes minėtoje byloje teisena nebuvo pradėta, o nagrinėjamu atveju teisena buvo pradėta, tik ji nutraukta nepriimant jokio administracinio akto, kurį pareiškėjas galėtų apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 64) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą administraciniam teismui pateikė nesutikdamas su savo 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo, pateikto Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui, tyrimo kokybe, trukme ir baigiamuoju dokumentu. Pareiškėjas prašė teismą: 1) pripažinti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino pareiškimo tyrimą; 2) pripažinti, kad baigęs tyrimą anksčiau įstatyme nustatyto termino ir nepriėmęs jokio procesinio sprendimo pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principus ir tokius atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais; 3) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatytais terminais ir tvarka papildomai išnagrinėti ir ištirti 2008 m. birželio 4 d. pareiškimą bei priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą).
Iš pareiškėjo 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui turinio ir baigiamojoje dalyje pateiktų prašymų matyti, kad pareiškėjas prašė nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltą asmenį (asmenis), kuris (kurie) atliko neteisėtus (chuliganiškus) veiksmus - apmėtė kiaušiniais pareiškėjo automobilį 2008 m. birželio 3 d. apie 22.45 val. pastatytą aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo kaltam asmeniui kartu išspręsti ir dėl 20 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į Policijos komisariatą, prašydamas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir šios teisenos tvarka patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, padariusius jo aprašytą veiką. Policijos komisariatas J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo tyrimą baigė 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 02-4-5-17-39 Policijos nuovada informavo pareiškėją, kad jo pareiškimas išnagrinėtas, atlikus paieškos priemones kalti asmenys nenustatyti, todėl administracinio poveikio priemonės netaikytos. Rašte paaiškinta, kad nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Policijos komisariatui nevienodai vadinant tą patį dokumentą (2008 m. rugsėjo 11 d. teikimą) iš 2008 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 02-4-5-17-39 turinio pareiškėjui susidarę įspūdis, kad atsakovas dėl jo pareiškimo yra priėmęs nutarimą, kurio jam nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teisingai nustatė, kad dėl pareiškėjo J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo sprendimas yra priimtas ir šio pareiškimo tyrimo baigiamasis dokumentas yra Policijos nuovados tyrėjo E. P. 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, patvirtintas Policijos nuovados vadovo.
Nors 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimu yra nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančios J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo tyrimo medžiagos, ši teisena buvo pradėta ir minėtas teikimas ATPK 250 straipsnio prasme šiuo konkrečiu atveju reiškia pradėtos teisenos nutraukimą. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena susideda iš eilės nuoseklių, tarpusavyje susijusių veiksmų visumos (stadijų). Pirmoji stadija (administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas) susideda iš bylos iškėlimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapų. Bylos tyrimas pradedamas esant vadai ir pagrindui, o įforminamas atitinkamu kompetentingo pareigūno veiksmu (pavedimu, rezoliucija). Nagrinėjamu atveju vada iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas, kuriuo pranešama apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą (nedidelį chuliganizmą) ir prašoma nustačius kaltus asmenis patraukti juos atsakomybėn (skirti nuobaudas). 2008 m. birželio 5 d. rašytinės rezoliucijos ant J. K. pareiškimo patvirtina, kad Policijos nuovados vadovas pavedė tyrėjui E. P. pradėti pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių tyrimą, o tai reiškia, kad tokiu būdu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Tarnybiniame pranešime bei teikime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Policijos nuovados pareigūnas atliko faktinių bylos aplinkybių nustatymą (nustatė J. K. pareiškime minimą moterį, bet nenustatė, kad ji ar kitas asmuo įvykdė pareiškime aprašytą administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ATPK 174, 50³ sudėties požymius). Taigi šiuo atveju bylos faktinių aplinkybių nustatymo etape pareigūnas nustatė, jog yra viena iš ATPK 250 straipsnyje numatytų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą ir perėjo į tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapą – vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu surašė 2008 m. rugsėjo 11 d. dokumentą, kurį neteisingai pavadino teikimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes, kaip minėta pirmiau, šiuo atveju teisena buvo pradėta ir minėtu dokumentu ji faktiškai buvo nutraukta.
ATPK 250 straipsnis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byla negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta esant šio straipsnio 1-9 punktuose išvardytoms aplinkybėms. Kadangi, kaip minėta pirmiau, dėl J. K. pareiškimo buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nustačius administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje bent vieną iš ATPK 250 straipsnio 1-9 punktuose išvardytų aplinkybių, teisena galėjo būti nutraukta.
Apeliantas teisingai pažymi, kad pagal ATPK nustatytą teisinį reguliavimą teikimas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nenumatytas. Įstatymų leidėjas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje naudojamų procesinių dokumentų yra sureglamentavęs, kad asmuo į administracinę atsakomybę patraukiamas protokolu (ATPK 259 straipsnis), o išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą priimamas atitinkamas nutarimas (ATPK 287 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, analogiškas procesinis dokumentas (nutarimas) turi būti priimamas ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje (nagrinėjamu atveju nenustačius administracinėn atsakomybėn trauktino asmens šios teisenos stadijos nebuvo) o ir prieš tai einančioje, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje, jei yra nustatoma viena iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 straipsnio 1-9 punktuose.
2008 m. rugsėjo 11 d. teikimo, kuris šiuo atveju pareiškėjui sukelia teisines pasekmes pagrįstumas ir teisėtumas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne šios bylos ginčo dalykas. Pareiškėjas tikslindamas skundą naikinti šį teikimą neprašė. Šis dokumentas nagrinėjamoje byloje reikšmingas tuo aspektu, kad jis patvirtina, jog minėtu dokumentu buvo išspręstas J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Nors, kaip minėta pirmiau, šis teikimas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos prasme yra procesiškai netikslus, tačiau tai nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju jis yra administracinio teisės pažeidimo teisenos proceso, kurį reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, dokumentas, o ne Viešojo administravimo įstatyme numatytos piliečių prašymų ar skundų nagrinėjimo procedūros dokumentas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A4-912/2004 išaiškino, kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną turi būti skundžiami teismui ir nagrinėjami laikantis Administracinio teisės pažeidimo kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų procesą. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad atsisakymas pradėti administracinę teiseną, kaip ir pradėta teisena, turi būti nagrinėjamas ATPK nustatyta tvarka. Taigi analogiškos skundų pateikimo teismui ir nagrinėjimo tvarkos turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra nutraukiama (ATPK 291-292 straipsnis, 297 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 1 d. skundas administraciniam teismui buvo pateiktas dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo, kuris neišspręstas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimas vadovaujantis ATPK normomis priimtas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgęs į šią aplinkybę pareiškėjas savo 2008 m. rugsėjo 1 d. skundą tikslino du kartus galutinius savo reikalavimus pateikdamas 2008 m. gruodžio 18 d. skunde, kurių, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje nekeitė. Kadangi aplinkybė, jog pareiškėjo J. K. 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas buvo išspręstas Administracinio teisės pažeidimo kodekso nustatyta tvarka, paaiškėjo teismui priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą dėl vilkinimo, pateiktą ABTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka, priimant skundą procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Nagrinėdamas bylą pagal patikslintus galutinius pareiškėjo skundo reikalavimus, teismas pagrįstai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 13 straipsnis), bylą išsprendė iš esmės teisingai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A14-261/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 206-213 l., 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 214-220 l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pareiškėjo 2008 m. gruodžio 18 d. skundo reikalavimų pripažinti jo išvardytas aplinkybes (vilkinimą, teisėtų lūkesčių ir kitų principų pažeidimą ir) negali būti skundo dalyku ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, todėl bylą dėl šių skundo reikalavimų vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio l punktu nutraukė pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2008 m. birželio 4 d. pareiškimo priėmė procesinį sprendimą (2008 m. rugsėjo 11 d. teikimą) ir jį priimdamas vadovavosi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklėmis, o skundai dėl ATPK nustatyta tvarka priimtų procesinių sprendimų teismui gali būti paduoti ATPK nustatyta tvarka, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnaginėti minėtą pareiškimą ir priimti dėl jo sprendimą ATPK nustatyta tvarka administracinėje ginčo byloje negali būti tenkinamas. Pareiškėjui teisines pasekmes šiuo konkrečiu atveju sukelia 2008 m. rugsėjo 11 d. teikimas, kuris yra priimtas pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisykles. Įpareigojimas ištirti pareiškimą iš naujo galėtų būti nustatomas tik ginčijant minėtą teikimą, o tam, kaip minėta pirmiau, taikytina ATPK nustatyta apskundimo tvarka, kurią teismas pareiškėjui išaiškino. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neteisingai išaiškino pareiškėjui teikimo apskundimo tvarką nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.