- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5742-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00109-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., D. G., J. G.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., D. G. ir J. G. bei išvadą teikiančiai institucijai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. N. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjos K. N. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir paaiškintais teismo posėdžio metu: V. G., mirusi (duomenys neskelbtini), ir K. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos – K. N. – tėvai. V. G. ir K. G., be pareiškėjos, turėjo dar du vaikus: A. G., kuris pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, ir A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) susilaukęs dviejų dukterų – D. G. ir J. G.. Pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą, malkinę, bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Mirus motinai, pareiškėja K. N. kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jis išduotas nebuvo, nes V. G. po sutuoktinio K. G. mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nors V. G. nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio turtą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. po sutuoktinio K. G. mirties toliau liko gyventi jiems priklausančiame name, juo rūpinosi, tvarkė, draudė, mokėjo žemės bei kitus mokesčius, elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Pareiškėjos mirusio brolio dukterys nepretenduoja į palikimą, ginčo nėra.
Pareiškėja K. N. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: K. G. mirties išrašu; K. G. ir V. G. santuokos sudarymo išrašu; pareiškėjos K. N. gimimo išrašu ir santuokos liudijimu; A. G. mirties liudijimu; būsto draudimo sutartimis; žemės mokesčio apmokėjimo dokumentais; komunalinių paslaugų apmokėjimo kvitais; Nekilnojamojo turto registro išrašu; notaro pažymomis; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus pažyma; Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė sutinkanti su pareiškėjos K. N. pareiškimu. Taip pat patvirtino, kad V. G. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), bei šį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Į likusį turtą po V. G. ir K. G. mirties nepretenduoja. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, sutinkanti su pareiškėjos K. N. pareiškimu. Taip pat nurodė, kad į pareiškime nurodytą turtą nepretenduoja bei prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. G. į teismo posėdį nekviestas, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, jo globėja paskirta pareiškėja K. N.. Užtikrinant suinteresuoto asmens A. G. interesus, į bylą įtraukta išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, kad pareiškėjos K. N. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimas neprieštarauja suinteresuoto asmens A. G. interesams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir mirė (duomenys neskelbtini). V. G. ir K. G. turėjo tris vaikus: pareiškėją – K. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., mirusį (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Po V. G. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė pareiškėja K. N.. Paveldėjimo byla po K. G. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o K. G. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjos motina V. G. iš karto po sutuoktinio K. G. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad V. G. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. G. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina V. G. mirusio sutuoktinio K. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio K. G. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.