Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajam R. G., jo atstovui adv. A. Jarašiui, kaltinamajam K. S., kaltinamajam R. A. ir P. G., jų gynėjui adv. R. Gargasui, kaltinamajam A. M., jo gynėjui adv. I. Meškauskui, civiliniams atsakovams ir įstatyminiams atstovams R. S., K. K., Z. A., Kėdainių r. sav. Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus atstovei D. Danisevičienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai N. O. ir įstatyminiam atstovui L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2009-03-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. (5 veikos) –laisvės apribojimu 2 m.;

2) 2009-05-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėn. LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d., subendrinta su 2009-03-31 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 m.;

3) 2009-10-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. – vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas 11 mėn. laisvės atėmimas. LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., subendrinta su 2009-05-26 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimas;

4) 2010-11-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos) – vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimas. LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., subendrinta su 2009-10-09 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. 2012-05-02 paleistas lygtinai, neatlikus 4 mėn. 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2012-09-03 išregistruotas iš probacijos skyriaus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 2 d.

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, nepilnametis,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.

P. G. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnametis, teistas:

1) 2013-02-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 92 str. – bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2013-03-28 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 5 mėn. laisvės atėmimo bausmės;

2) 2014-03-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. – 1 m. laisvė atėmimo, vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta ir paskirtas – 8 mėn. laisvės atėmimas. Taikant LR BK 92 str. 1 d. ir 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 3 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, nepilnametis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 22 str. 1 d.,180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2013 m. lapkričio 13 d. apie 02 val. 00 min., iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė, kartu su P. G. ir R. A., išlaužę durų spyną įsibrovė į N. O. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, iš kurio pagrobė N. O. priklausančio turto už 470 litų: 300 litų bendros vertės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pulteliu, 50 litų vertės dviejų kasečių magnetolą, 50 litų vertės video aparatūrą, 60 litų bendros vertės 2 vnt. skaitymo akinių, 10 litų bendros vertės 10 vnt. įvairių audio kasečių.

R. A. 2013 m. lapkričio 13 d. apie 02 val. 00 min., iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė, kartu su K. S. ir P. G., išlaužę durų spyną įsibrovė į N. O. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, iš kurio pagrobė N. O. priklausančio turto už 470 litų: 300 litų bendros vertės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pulteliu, 50 litų vertės dviejų kasečių magnetolą, 50 litų vertės video aparatūrą, 60 litų bendros vertės 2 vnt. skaitymo akinių, 10 litų bendros vertės 10 vnt. įvairių audio kasečių, bei pagrobė N. O. priklausantį dokumentą- asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

P. G. 2013 m. lapkričio 13 d., apie 02 val. 00 min., iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė, kartu su K. S. ir R. A., išlaužę durų spyną įsibrovė į N. O. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, iš kurio pagrobė N. O. priklausančio turto už 470 litų: 300 litų bendros vertės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pulteliu, 50 litų vertės dviejų kasečių magnetolą, 50 litų vertės video aparatūrą, 60 litų bendros vertės 2 vnt. skaitymo akinių, 10 litų bendros vertės 10 vnt. įvairių audio kasečių;

be to, jis, veikdamas kartu su A. M., siekdami užvaldyti svetimą turtą ir vėliau jį pasidalinti, 2013 m. lapkričio 28 d., apie 20 val., jam saugant prie durų, kad niekas neateitų, A. M. patraukdamas stipriai duris ir išlauždamas durų staktą įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) pagalbinį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, Kėdainių mieste, kuriame pareikalaudamas duoti cigaretę užpuolė kambaryje buvusį R. G., suduodamas jam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, iškraustydamas R. G. kišenes, pasikėsino pagrobti nenustatytą kiekį pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. G. pinigų neturėjo ir abu pasišalino, taip padėdamas A. M. padaryti nusikalstamą veiką.

A. M. veikdamas kartu su P. G., siekdami užvaldyti svetimą turtą ir vėliau jį pasidalinti, 2013 m. lapkričio 28 d., apie 20 val. P. G. saugant prie durų, kad niekas neateitų, jis patraukdamas stipriai duris ir išlauždamas durų staktą įsibrovė į patalpą- (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) pagalbinį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, Kėdainių mieste, kuriame pareikalaudamas duoti cigaretę užpuolė kambaryje buvusį R. G., suduodamas jam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, iškraustydamas R. G. kišenes, pasikėsino pagrobti nenustatytą kiekį pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. G. pinigų neturėjo ir abu su P. G. pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą - plėšimą įsibrovę į patalpą- (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) pagalbinį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) name, Kėdainių mieste. Kaltinamieji padarę nusikaltimą prisipažino visiškai, be jų visiško prisipažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visuma. Teismas netikėti visiškai nukentėjusio R. G. parodymais neturi pagrindo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs buvo užpultas neblaivus, jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, nukentėjęs senyvo amžiaus, jo parodymus objektyviai patvirtina aukščiau išdėstytų įrodymų visetas. Kaltinamieji nurodė, kad jų tyčia buvo pagrobti nukentėjusio turtą įsibrovus į patalpą, kur jis buvo užrakintas ir vėlesni kaltinamųjų veiksmai patvirtina, kad kaltinamųjų nusikalstama veika peraugo į plėšimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, tai įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52, „ Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas“ jog nustatydami nusikaltimo sumanymo turinį, teismas neturi apsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-308/2008). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą nustatė, kad nusikalstamus ketinimus kaltinamieji turėjo jau patekdami į patalpą kur buvo užrakintas nukentėjusysis, tai patvirtina kaltinamųjų veiksmai: kaltinamieji vakare, žinodami, jog patalpoje užrakintas vienas neblaivus, senyvo amžiaus vyriškis, kuris turėjo turėti pinigų, P. G. saugant prie durų, kad niekas neateitų, A. M. patraukdamas stipriai duris ir išlauždamas durų staktą įsibrovė į užrakintą patalpą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji plėšimo metu fizinį smurtą naudojo tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį, t.y. nukentėjusį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, t.y. fizinis smurtas buvo pavartotas kaip priemonė pagrobti svetimą turtą, o ne nusikalstamos veikos tikslas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52, „Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas“ 12 p.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad paminėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis A. M. iškraustydamas R. G. kišenes, pasikėsino pagrobti nenustatytą kiekį pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. G. pinigų neturėjo ir abu su P. G. pasišalino. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į smurtinį svetimo turto užvaldymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr.52 „ Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose „ 15 p. numato, jog įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių ( pvz. objektai neužrakinti). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamieji į patalpą įėjo - įsibrovė rankomis atplėšdami užrakintas duris, tai padarė be nukentėjusio ir be patalpų valdytojo-bendrabučio budėtojos leidimo ar sutikimo. Taigi kaltinamieji elgėsi - įėjo į patalpą, aiškiai prieš nukentėjusio valią ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 2005-10-11 Kasacinė byla Nr.2K-449/2005). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji A. M. ir P. G. veikdami kartu ir siekdami užvaldyti svetimą turtą ir vėliau jį pasidalinti, darė minėtą nusikaltimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes R. G. pinigų neturėjo. Kaltinamasis P. G. saugodamas bendrininką A. M. prie durų, kad niekas neateitų, padėjo A. M. daryti nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo P. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., kaltinamojo A. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. prašo priteisti 5000 litų neturtinės žalos (1 t. b.l.66-67). Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, jog nori susidėti dantis ir turėti pinigų mamos laidotuvėms. Teismui nustačius, kad R. G. dėl kaltinamųjų P. G. ir A. M. nusikalstamų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiam R. G. sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat pažymi, kad negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėjęs asmuo negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Nukentėjusysis R. G. nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą, tačiau, teismo manymu, R. G. nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamieji P. G. ir A. M. nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus, t.y. lengviausio laipsnio, sveikatos sutrikdymas, taigi jam padarytas sveikatos sužalojimas nėra sunkus, jis nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad R. G. nenurodė jokių motyvų ieškinyje dėl ko prašo neturtinės žalos, posėdžio metu teismui nurodė, tik tai, jog nori susidėti dantis ir turėti pinigų mamos laidotuvėms. Byloje nėra jokių įrodymų, jog įvykio metu nukentėjusysis neteko dantų, to nepatvirtina ir specialisto išvada. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas tyčiniais veiksmais, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nukentėjęs gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Teismas pažymi ir tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Nustatyta, kad kaltinamųjų turtinė padėtis sunki, jie nedirba, nepilnamečiai, savo turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra darbingi. Todėl, teismo nuomone, jų turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jų pačių, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose dėl nežymaus sveikatos tyčinio sutrikdymo, nukentėjusiojo R. G. patirtos neturtinės žalos dydis yra 500 Lt, kurį nukentėjusiajam R. G. turi atlyginti solidariai kaltinamieji P. G. ir A. M., o nepilnamečiui P. G. neišgalint subsidiariai jo motina t.y. atstovė pagal įstatymą ir civ. atsakovė K. K., nepilnamečiui A. M. neišgalint subsidariai jo tėvai, t.y. atstovai pagal įstatymą ir civ. atsakovai R. S. ir L. M., likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie visiškai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis K. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str). Nusikalstama veika padaryta tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis pagrobęs svetimą turtą juo visiškai disponavo, kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis teistas keturis kartus, bausmes atlikęs (I t.b. l. 162-167), baustas administracine tvarka (I t.b. l. 160-161), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra registruotas (I t., b.l.180); nedirba (I t.b. l. 177), darbo biržoje neregistruotas (I t.b. l. 178), nesimoko. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, žalos nukentėjusiajai neatlygino, teisiamas penktą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Lietuvos Respublikos BK 27 str. nustatyta, kad, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu, todėl pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatą, tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis K. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas penktą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė kai neišnykęs teistumas, kas rodo K. S. polinkį nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jo padarytas nusikaltimas yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą - realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti PN ( LR BVK 71str.).

Kaltinamasis R. A. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str.), nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties, sunkių pasekmių nesukėlė. Nusikalstamos veikos padarytos tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikaltimai baigti, kadangi kaltinamasis pagrobęs svetimą turtą juo visiškai disponavo. Kaltinamasis R. A. neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, pirmą kartą (II t.b. l. 20), baustas administracine tvarka (II t.b. l. 19), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra registruotas (II t., b.l.16); nedirba (II t.b. l. 21), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, charakterizuojamas gerai (II t.b. l. 23). Kėdainių r. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, jog Z. A. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (IIt., b.l.25). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusioji N. O. jam civilinio ieškinio nereiškia, kadangi nurodė, kad turtinę žalą jai atlygino ir R. A. ji pretenzijų neturi. (It.b.l.24), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi nepilnamečio prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos rodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį. Nustatyta, kad R. A. nusikalto būdamas nepilnametis, todėl jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93str. 1 d. 1 p. 3p.- kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją sutaptį (BK 11str.), jis teisiamas pirmą kartą, atsiprašė, žala atlyginta pilnai, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ir yra pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Teismas daro išvadą, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra didesnė tikimybė, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų, negu tuo atveju, kai jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Todėl sutinkamai su LR BK 93 str. 1 d. 1 p. 3 p. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla jo atžvilgiu nutrauktina – LR BPK 254 str. 5 d., kaltinamajam sutinkamai su LR BK 93 str. 2 d. , BK 82 str. 1 d. 1 p., skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- įspėjimas.

Kaltinamasis P. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Nusikalstamos veikos padarytos tyčia, iš savanaudiškų paskatų, kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis teistas 2 kartus, bausmės neatlikęs (II t.b. l. 69-71), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra registruotas (b.l.66t.2); nedirba (II t. b.l.86), administracine tvarka nebaustas (2 t. b.l.68), nesimoko, 2014-03-04 išbrauktas iš mokinių sąrašo (duomenys neskelbtini) mokykloje, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 112, 114 t.2); iš VTAS pateiktos informacijos matyti, kad K. K. šeima nėra įrašyta į Kėdainių r. savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 116 t. 2); iš Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS PP pateiktos informacijos matyti, kad P. G. yra užvesta profilaktinės įskaitos byla, taip pat jis yra registruotas policiją dominančių nepilnamečių apskaitos kartotekoje (b. l. 118-119 t. 2); Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis P. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas trečią kartą, kas rodo P. G. polinkį būnant tokio jauno amžiaus nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Kaltinamasis niekur nedirbo, nesimoko. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jo padarytas nusikaltimas yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 91 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip minėta kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, todėl teismas mano, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, bei, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmes, tačiau mažesnes nei sankcijos vidurkis. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti PN ( LR BVK 71str.). Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstama veika padaryta tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis A. M. neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, pirmą kartą (II t.b. l. 151), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra registruotas (II t., b.l.156); A. M. buvo įrašytas į Kauno AVPK Kėdainių r. PK įskaitą, taip pat įrašytas policiją dominančių vaikų kartotekoje (II t., b.l.158); Kėdainių r. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, jog R. S. šeima, kurioje auga kaltinamasis, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (IIt., b.l.160). A. M. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokyklos charakteristikoje nurodyta, jog A. M. įrašytas į mokyklos rizikos grupės mokinių sarašą, linkęs imti svetimus daiktus, juos niokoti, pamokose vangus, nenori dalyvauti jokiose bendrose veiklose, nevykdo mokytojų nurodymų, dažnai pažeidinėja mokyklos vidaus tvarkos taisykles, vėluoja į pamokas, rūko mokyklos teritorijoje, svarstytas dėl įžūlaus elgesio (b.l. 162, t.2). Nustatyta, kad A. M. nusikalto būdamas nepilnametis, todėl jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Teismas pažymi, jog kaltinamojo atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 93 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 91 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip minėta kaltinamasis padarė pirmą kartą vieną sunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, gailisi, todėl teismas mano, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, bei, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu skirti realią laisvės atėmimo bausmę netikslinga, kadangi kaltinamasis mokosi, todėl negalėdamas baigti mokslų jis praras vertybes, kurios sudaro jo gyvenimo pagrindą; jis gailisi padaręs nusikaltimą ir pažada ateityje nenusikalsti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 92str. 1d.2d. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidedant. Sutinkamai su BK 82 str.1 d. 5 p, BK 87 str. 2 d. 1 p. 2 p. 3d. 5p. kaltinamajam yra skiriama auklėjimo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kasetinę magnetolą „Internacional“, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nukentėjusiajai atsisakius ją paimti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (I t.b.l. 37).

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamųjų P. G. ir A. M. priteistina proceso išlaidų, 556,80 litų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, j.a.k. 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630), už nukentėjusiajam R. G. suteiktas advokato paslaugas, kuris dalyvavo byloje, apmokėti (pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ir pažymą, I t. b.l. 63,64, III t.b.l.70).

Iš kaltinamųjų priteistina 34,89 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei (BPK 105 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297str. 302-303str. , teismas,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių metų) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. S. sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir K. S. sulaikius, panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 66 str. K. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-11-18 iki 2013-11-20.

R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. pritaikius LR BK 93 str. 1 d. 1 p. 3 p. atleisti ir vadovaujantis LR BPK 254 str. 5 d. bylą jo atžvilgiu nutraukti. Remiantis LR BK 93 str. 2 d., BK 82 str. 1 d. 1 p. skirti auklėjamojo poveikio priemonę-įspėjimą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nubausti jį:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. - 2 (dvejų metų) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą - vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-03-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta– 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2014-06-12.

Vadovaujantis LR BK 66 str. P. G. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-12-12 iki 2013-12-13 ir nuo 2014-04-07 iki 2014-06-12.

Kardomąją priemonę, suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti 2 (dvejų metų) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 2 d. 1 p. 2 p. 3 d.5 p. bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskirti auklėjamo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis LR BK 66 str. A. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-12-09 iki 2013-12-11.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį N. O. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš nuteistųjų K. S. ir P. G. 180,00 litų (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiui P. G. neišgalint subsidiariai iš jo motinos t.y. atstovės pagal įstatymą ir civ. atsakovės K. K., N. O. naudai.

Civilinį ieškinį nukentėjusiojo R. G. tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš P. G. ir A. M. 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiams P. G. ir A. M. neišgalint subsidariai iš jų įstatyminių atstovų P. G. motinos t.y. atstovės pagal įstatymą ir civ. atsakovės K. K., A. M. įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų R. S. ir L. M., nukentėjusiojo R. G. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. S., R. A., P. G. ir A. M. solidariai proceso išlaidas 34,89 Lt (trisdešimt keturis litus 89 ct) ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Priteisti iš nuteistųjų P. G. ir A. M. solidariai 556,80 litų (penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus 80 ct) valstybei už nukentėjusiajam R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, (į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kasetinę magnetolą „Internacional“, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nukentėjusiajai atsisakius ją paimti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.