- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 2K-184/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Vytautas Masiokas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. J., V. N., A. N., V. B.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir nukentėjusiojo J. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. N., A. N. ir V. B., tačiau dėl jų kasacinis skundas nėra paduotas.
Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo A. J. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo J. G. civilinis ieškinys dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo. Nukentėjusiajam J. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl negautų pajamų atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Likusi nuosprendžio dalis dėl A. J. palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo A. J. kasacinį skundą patenkinti ir nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su V. N., A. N. ir V. B. bendrininkų grupe, kurioje A. J. buvo organizatorius, t. y. parengė nusikalstamą veiką, į ją įtraukė V. N. ir jam patikėjo organizatoriaus vaidmenį, per jį subūrė bendrininkų grupę, jai vadovavo ir koordinavo narių veiklą tiek pats tiesiogiai, tiek per V. N., veikiantį dėl savanaudiškų paskatų, bei pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl asmeninių paskatų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo A. J. valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrininkų grupės nariai – A. N. ir V. B., veikę kaip vykdytojai dėl savanaudiškų paskatų, nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, po pietų. ir 2004 m. rugsėjo mėn. pradžioje, po pietų, tiksliau data ir laikas nenustatyti, Šilutės r., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje susitikimų metu A. J., dėl asmeninių paskatų keršydamas J. G. už kreipimąsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir kitas valstybines institucijas dėl jo veiksmų, įkalbėjo V. N. ir su juo susitarė, kad šis už piniginį atlygį suorganizuos J. G. sužalojimą sumušant. Dėl to V. N. iš savanaudiškų paskatų 2004 m. rugsėjo mėn. viduryje, ryte, tiksliau data ir laikas nenustatyti, Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), T. C. sodyboje susitarė su broliu A. N., kad šis padėtų už piniginį atlygį sužaloti J. G. Tą pačią dieną iki pietų, tiksliau laikas nenustatytas, Šilutės r., (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose, į kuriuos nuvyko A. N. automobiliu „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), A. J. parodė V. ir A. N. ganyklą, kurioje J. G. turėtų būti sumuštas, nurodė būsimos aukos išorės požymius, pagal kuriuos būtų galima atpažinti nukentėjusįjį, tuoj po to Šilutės r., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) susitarė su V. N. dėl 900 Lt piniginio atlygio už J. G. sužalojimą bei susitarė su V. N., kad šis už gautus pinigus suorganizuos sunkų J. G. sužalojimą, t. y. perlauš nukentėjusiajam stuburą ar kitaip sunkiai suluošins, sukels invalidumą. 2004 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje, po pietų, tiksliau data ir laikas nenustatyti, Šilutės r., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje A. J. iš anksto sumokėjo V. N. pusę iš 900 Lt sutartos sumos už J. G. sunkų sužalojimą. V. N., vykdydamas susitarimą su A. J., 2004 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje, vakare, tiksliau data ir laikas nenustatyti, automobilyje „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) susitarė su asmeniu, dėl kurio byla nutraukta, kad šis suves savo pažįstamą V. B. su A. N. dėl J. G. sumušimo susitarimo. Vėliau tą pačią dieną, Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, automobilyje „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) asmuo, dėl kurio byla nutraukta, V. N. prašymu suvedė V. B. su A. N. tam, kad šis susitartų su V. B. už piniginį atlygį sužaloti J. G., jį sumušant. Tokiam susitarimui įvykus, 2004 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, pavakary, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, A. J. savo automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) nuvežė V. N. į planuojamo nusikaltimo vietą ir ją patikslino, kad šis vėliau šią vietą patikslintų kitiems nusikaltimo bendrininkams. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2004 m. spalio 13 d. A. J. mobiliojo ryšio telefonu ir tiesiogiai nuolat davė nurodymus V. N. dėl J. G. sužalojimo bei iš jo reikalavo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, o šis tokiu pat būdu perduodavo A. J. ir savo nurodymus, reikalavimus A. N. ir V. B. iki tada, kol 2004 m. spalio 13 d., apie 9.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) laukuose esančioje ganykloje A. N. ir V. B., nuvykę ten automobiliu „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų – už pažadėtą 450 Lt piniginį atlygį, kuriuos A. N. gavo po nusikaltimo iš V. N., bet neperdavė V. B., užpuolė J. G., siekdami jį sužaloti: A. N. nukreipus į J. G. dujinį pistoletą „Police“, V. B. sugriebė rankomis J. G. už dešinės rankos riešo, pargriovė aukštielninką ant žemės, spyrė batu apauta koja vieną kartą nukentėjusiajam į kairįjį galvos smilkinį, dėl to šis prarado sąmonę, po to V. B. dar spyrė batu apauta koja ne mažiau kaip 10 kartų J. G. į galvos, veido, kaklo, krūtinės sritis ir į abi rankas, taip padarė nukentėjusiajam abiejų akių obuolių sumušimą su kraujo išsiliejimu po abiejų akių obuolių junginėmis, poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kaktoje, kakle, krūtinėje, kairiojo dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, kairiojo skruostikaulio lūžimą, krūtinės ląstos sumušimą, taip sukėlė J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo A. J. valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. G. nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu A. J. veiką perkvalifikavo iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes, remdamasis apeliacinio nagrinėjimo metu gauta fonoskopine ekspertize (2006 m. liepos 10 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė vieną pagrindinių A. J. kaltės organizavus pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti J. G. sveikatą įrodymų – garso įrašą kasetėje „Classic Dreams“, kaip neatitinkantį įrodymams keliamo reikalavimo – galimybės patikrinti įraše esančių duomenų patikimumo BPK nustatytais proceso veiksmais; be to, pripažino, kad liudytojų V. N. ir A. N. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, nėra pakankamai patikimi pagrįsti A. J. kaltę, taip pat, kad lieka iki galo nepaneigta ir A. J. apeliaciniame skunde iškelta versija, jog N. galėjo sufalsifikuoti garso įrašą dėl savanaudiškų paskatų, o dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo organizavimo apkalbėjo jį iš keršto, nes per jį buvo įtraukti į nusikaltimą, už kurį yra nuteisti, ir nustatė, jog A. J. organizavo vykdytojų padarytą nusikaltimą – nesunkų J. G. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų bei perkvalifikavo jo veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai įvertino visas bylos aplinkybes ir dėl to A. J. buvo paskirta per griežta bausmė (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismas nevisiškai išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius, organizuodamas smurto aktą, į nusikaltimą įtraukė tris jaunuolius, koordinavo jų veiksmus, ir nepagrįstai pripažino bendrininkavimą sunkinančia atsakomybę aplinkybe. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl nukentėjusiojo J. G. sumušimo kasatorius tarėsi tik su V. N. ir nežino, kaip V. N. ketino įvykdyti susitarimą, kasatorius nepažinojo kitų bendrininkų, su jais apie nieką nesitarė, dėl pinigu perdavimo už atliktus veiksmus tarėsi tik su V. N., o dėl kitų bendrininkų subūrimo padaryti šį nusikaltimą su V. N. nesitarė ir kitų bendrininkų veiksmų nekoordinavo. Teismas turėjo atsižvelgti į šias esmines aplinkybes ir nepripažinti bendrininkavimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 4 dalimi, skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę– kasatoriaus prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, yra pirmą kartą teisiamas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, atskleidė iš esmės visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį dėl A. J. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir pripažinimo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, bei dėl šios nuosprendžio dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad A. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas neatitinka byloje surinktų faktinių įrodymų. Teismas nustatė, kad A. J. pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl asmeninių paskatų, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrininkų grupės nariai – A. N. ir V. B., veikę kaip vykdytojai dėl savanaudiškų paskatų, realiai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo patirtų sužalojimų būdas (smūgiai koja, apauta batu), lokalizacija (galva, kaklas, krūtinė), būsena sužalojimų metu (be sąmonės), smūgių skaičius (10) rodo, kad bendrininkai tyčia savo veiksmus nukreipė būtent į jo gyvybiškai svarbias, lengvai ir pavojingai pažeidžiamas kūno vietas. Buvo stipriai sužalotos akys, lūžęs skruostikaulis, veidas ir kaklas buvo sudaužyti neatpažįstamai. Kasatoriaus nuomone, vien tyčinių smūgių serija batu apautomis kojomis į jo galvą, jam esant be sąmonės, yra pagrindas laikyti, kad buvo pasikėsinta į jo sveikatą sunkiai suluošinant.
Skunde taip pat nurodoma, kad BK bendrosios dalies norma – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas – A. J. pritaikyta nesant jos taikymo pagrindų ir sąlygų. Tokį savo teiginį kasatorius grindžia tuo, kad 2004 m. spalio 28 d. pirmą kartą apklausiamas kaip liudytojas A. J. melagingai nurodė, kad apie J. G. sužalojimą nieko nežino, o patį faktą sužinojo iš spaudos ir tik priremtas nuoseklių ir išsamių faktų, išdėstytų 2004 m. gruodžio 3 d. jam suformuluotame pranešime apie įtarimą, iš dalies pripažino padarytą nusikaltimą. Be to, teismas nenurodė konkrečių reikšmingų aplinkybių, kurias pateikė A. J. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismas negalėjo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir dėl to, jog A. J. nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytos veikos: bylos aplinkybių visuma rodo, kad A. J. pirmiausia stengėsi apšmeižti savo auką nebūtais dalykais, iki šiol jis nesiėmė jokių priemonių, kad sušvelnintų savo padarytos nusikalstamos veikos padarinius, neatlygino žalos nė vieno lito.
Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimus (A3-56, Teismų praktika Nr. 16, p. 374). A. N., V. N. bausmės vykdymas atidėtas, be to, yra nustatytas terminas, per kurį nuteistieji privalo atlyginti padarytą žalą, todėl laikytina, kad tai turi įtakos jų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms įvykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė esminį BPK 301 straipsnio 1 punkto pažeidimą, nes, perkvalifikuodamas A. J. nusikalstamą veiką, rėmėsi A. J. iškelta versija dėl garso įrašo netikrumo, tačiau tai neparemta įrodymais.
Nei A. N. , nei A. J. iki teisiamojo posėdžio nebuvo pažįstami, todėl A. N. niekaip negalėjo įraše nurodyti iš esmės tik A. J. žinomas ir jam vienam aktualias aplinkybes (4 šautuvai, iškelta byla teisme, I. G. nurodė, kad A. J. sudaužė jai akinius). Pats A. J., apklaustas apylinkės teisme, neneigė, kad galėjo pasakyti, jog J. G. reikia sulaužyti stuburą, padaryti jį invalidu, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 3 lapas. V. N. teisme nurodė, jog buvo piktinamasi, kad nukentėjusysis vaikšto, nepasiektas norimas rezultatas. Abu N. patvirtino, kad garso įraše girdimi balsai yra A. J. ir V. N. Be to, įrašas pateiktas A. N. būnant izoliatoriuje, todėl jis negalėjo jo suklastoti. Pirmosios instancijos teismas garso įrašo tikrumą patikrino ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė ne vien garso įrašo turiniu, kaip vienu pagrindiniu įrodymu, kaip teigiama apeliacinės instancijos nuosprendyje, bet įrodymų visuma.
Nei A. J. konkrečiai nurodė, nei teismas nustatė, kad įraše yra kokie nors sąmoningi iškraipymai, klastojimai ar pakeitimai netikrais dalykais. Fonoskopinė ekspertizė nepaneigė apylinkės teisme nustatyto fakto, kad garso įraše yra A. J. balsas.
Taip pat atmestina A. J. gynybinė ir nepagrįsta versija, kad jis buvo apkalbėtas. Kasatoriaus pateiktoje medžiagoje yra užfiksuota A. J. asmenybės savybė masiškai daryti poveikį liudytojams. A. N. ir V. N. parodymus A. J. naudai pakeitė teisme ir šie jų nauji parodymai prieštarauja visiems jų anksčiau duotiems parodymams, be to, keisdami parodymus, jie nepateikė jokių konkretesnių faktų, leidžiančių patikrinti naujų parodymų patikimumą, o teismas naujų parodymų patikimumo netikrino.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. ir nukentėjusiojo J. G. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl J. G. kasacinio skundo motyvų
Nukentėjusiojo J. G. kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo neteisingo A. J. veikos perkvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių pagrindinių A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką įrodymų – nuteistųjų V. N., A. N. parodymų bei fonoskopinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) – įrodomąją reikšmę.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai suabejojo A. N. ir V. N. parodymų patikimumu. Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad brolių N. parodymai viso bylos proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs. Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu jie davė gan prieštaringus parodymus, vienu atveju patvirtindami savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kitu atveju – juos iš dalies paneigdami, taip sukeldami pagrįstas abejones dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie A. J. tyčios organizavus pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti J. G. sveikatą turinį.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bent kokias abejones dėl kasetėje „Classic Dreams“ esančio garso įrašo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. J. kaltės klausimą, paskyrė fonoskospinę ekspertizę. Fonoskopinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose, nurodyta, kad kasetėje užfiksuoti pokalbio dalyvių balsai netinka asmeniui identifikuoti pagal garso įraše užfiksuotą balsą, todėl negalima atsakyti į klausimą, ar įraše yra užfiksuoti V. N. ir A. J. balsai. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu įrodymu negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliacinio teismo išvados dėl pagrindinių bylos duomenų, kuriais vadovavo pirmosios instancijos teismas, nepatikimumo sąlygojo pagrįsta teismo išvadą, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Tokios teismo išvados yra teisėtos, nes abejonėmis grįsti teismo nuosprendį negalima.
J. G. skundo teiginys, kad, pripažindamas jam teisę į civilinį ieškinį ir perduodamas civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų nagrinėti civilinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, yra nepagrįstas.
BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte minima turtinės žalos sąvoka yra suprantama tik kaip tiesioginė turtinė žala, t. y. tik kaip tiesiogiai iš nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala (2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 3 punktas). Tuo tarpu negautos pajamos nėra tokia žala. Negautos pajamos yra kita žalos rūšis, būtent, netiesioginė žala, kuri neturi įtakos priimant sprendimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir paskiriant nuteistajam įpareigojimus, vienas iš kurių yra nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę atidėti A. N. ir V. N. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir, pripažinęs nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. G. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduoti jo civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl A. J. paskirtos bausmės
Kasatorius A. J. nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo jam už padarytą veiką (BK 24 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktas) paskirta bausmė treji metai laisvės atėmimo yra per griežta.
Teismai pagrįstai nustatė, kad A. J. padarė jam inkriminuotą veiką bendrininkų grupe, veikdamas kaip organizatorius, ir teisėtai pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažino šią aplinkybę A. J. atsakomybę sunkinančia. Jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima manyti, kad, nustatydamas šią aplinkybę, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kasatorius A. J. nepateikia, o tik neigia neginčijamai abiejų instancijų teismų bylos duomenimis įrodytus faktus.
A. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta savo dydžiu. Ji tik nežymiai viršija straipsnio sankcijoje už padarytą veiką nustatytos bausmės vidurkį. Skirdamas bausmę, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir paskyrė bausmę, kuri leidžia tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 61 straipsnio 4 dalį. Nors teismas ir pripažino A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau byloje nėra nustatyta dar viena pagal šią nuostatą būtina taip pat atsakomybę lengvinanti aplinkybė – aktyvus padėjimas išaiškinti padarytą nusikaltimą. Be to, byloje yra nustatyta viena kasatoriaus atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe. Šios aplinkybės patvirtina, kad BK 61 straipsnio 4 dalies taikymas pagal nustatytas aplinkybes negalimas.
Nepagrįstas nukentėjusiojo J. G. skundo motyvas dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Pirmosios A. J., kaip įtariamojo, apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas patvirtina, kad A. J., dar nežinodamas visų tyrimo institucijoms žinomų nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, prisipažino organizavęs J. G. sveikatos sutrikdymą, nurodė reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybes, kurios padėjo teismui teisingai išspręsti bylą, ir tolesnio bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu jų neneigė. Toje pačioje apklausoje A. J. taip pat pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir tai dažnai pabrėždavo vėlesnių apklausų metu.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo sprendimo keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai netenkintini, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. J. ir nukentėjusiojo J. G. kasacinius skundus atmesti.