Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti nepilnamečio vaiko G. B. pavardę į pavardę „Č.“ bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė buvo sudariusi santuoką su A. B. (A. B.), kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, ieškovei grąžinta iki santuokos turėta pavardė – Č., kurią ieškovė pasikeitė tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra. Atsakovo tėvystė vaiko atžvilgiu nustatyta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu. Kadangi vaiko gimimo metu ieškovė nebuvo pasikeitusi santuokinės pavardės į iki santuokos turėtą, dukrai buvo suteikta B. pavardė. Atsakovas niekada nesidomėjo dukters sveikata, mokymusi, gyvenimu, jokių ryšių su vaiku nepalaiko. Šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ji turi savo nuomonę dėl pavardės, t. y. nori ją pasikeisti ir turėti mamos pavardę. Santuokoje su A. B. ieškovė susilaukė sūnaus, kuris turėjo tėvo pavardę, bet ieškovei pavyko susitarti su A. B. ir sūnaus D. pavardė buvo pakeista iš „B.” į „Č.”. Kadangi ieškovė viena rūpinasi vaikais, nori, kad pavardės būtų vienodos. Šalių dukra taip pat nori turėti tokią pačią pavardę kaip mamos ir brolio. Ieškovė kreipėsi į Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyrių dėl dukters G. B. pavardės pakeitimo, tačiau tokie pakeitimai gali būti atliki tik abiejų tėvų sutikimu, todėl 2015 m. ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama leisti pakeisti dukters pavardę, tačiau atsakymo iš atsakovo negavo. 2015-07-14 ieškovės advokatė pateikė atsakovui pasiūlymą išspręsti vaiko pavardės pakeitimo klausimą taikiai, tačiau atsakovui išsiųstas laiškas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas su atžyma „persikraustė“.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (e. b. l. 28), kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas su dukra nebendrauja, o dukra turėti svetimą pavardę nenori. Ieškovė bandė susitarti su atsakovu, kad kartu nueitų į Civilinės metrikacijos skyrių dėl vaiko pavardės pakeitimo, tačiau atsakovas nuolat būna apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl pavardės pakeitimo sutinka tik tuo atveju, jei ieškovė atsisakytų iš atsakovo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 73, 98).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 5, 11-14). (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės santuoka, sudaryta su A. B. (e. b. l. 9). (duomenys neskelbtini) m. ieškovė susigrąžino iki santuokos turėtą pavardę (e. b. l. 16-17).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Ieškovė nurodo, kad negali gauti atsakovo sutikimo dėl vaiko pavardės pakeitimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo tvarka spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, šis klausimas sprendžiamas įvertinant tai, ar pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Iš ieškovės paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados bei į bylą pateikto šeimos aplankymo sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, su vaiku nebendrauja, tarpusavio santykių nepalaiko. Šalių dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis ieškovės namuose mergaitė, kuri yra pakankamo amžiaus, kad išsakytų savo nuomonę ((duomenys neskelbtini) m.), nurodė, jog su dabartine pavarde jos nesieja jokie šeimos ryšiai, kadangi tai nėra nei mamos, nei tėvo pavardė. Šalių dukra norėtų, kad jos pavardė būtų tokia pati kaip ieškovės, kadangi su atsakovu ji bendrauja labai retai.

Teismas spręsdamas vaiko pavardės pakeitimo klausimą atsižvelgia į vaiko išsakytą nuomonę, vaiko identiškumą, savęs siejimą su ieškove (motina), šeimos ryšius ir galimybę vaikui jaustis pilnaverčiu šeimos nariu, būti psichologiškai saugiu. Teismas vertina, kad ieškovės (motinos) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus. Todėl ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-11-28 sprendimu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. 1. 18-19). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, ieškovės ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisimas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-09-10 pažyma Nr. (2.16) NTP-7-5000 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 182 Eur išlaidų (e. b. l. 84). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 182 Eur išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Byloje susidarė 12,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti nepilnamečio vaiko G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „B.“ į „Č.“.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio ir 12,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 87,03 (aštuoniasdešimt septynis eurus tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.