Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-919/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
1-1079-919/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Ieškovas
J. M.
Kaltinamasis
K. K.
Advokatai
Gintas Matulevičius, Evaldas Liutkevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-919-2012Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00764-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;1.2.4.5.;1.1.7.2.7.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nukentėjusiam-civiliniam ieškovui J. M., jo atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui, kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta:

kaltinamasis K. K. kaltinamas tuo, kad 2010-12-29, apie 14,30 val., prie J. M. „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su J. M., dėl. K. K. pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. M. „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo vietoje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą J. M. į veidą ir vieną kartą į dešinį petį, bei pargriovė J. M. ant žemės, tuo padarydamas J. M. dešinio peties ir dešinės alkūnės sumušimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. K. kaltas neprisipažino ir nurodė, kad 2012-12-29, apie 12.30 val. atvažiavo pas žmoną į darbą ir automobilį paliko aikštelės laisvoje vietoje, jokių draudžiamų ženklų stovėjimui nebuvo. Matė, kad buvo kažkokia lentelė, bet mano, kad lentelės ten pastatytos savavališkai. Apie 13.00 val. jis išvažiavo darbo reikalais kitu automobiliu. Apie 14.00 val. jam paskambino žmona ir pasakė, kad yra atlenkti pastatytos mašinos valytuvai. Apie 15.00 val. jis grįžo į tą patį kiemą ir pamatė J. M. su kastuvu, kuris baigė užkasti sniegu jo mašiną. Kaltinamasis paklausė J. ką jis čia daro, o šis paklausė, ar jis nematantis ženklų. Kaltinamasis pasakė, kad tai jis turės paaiškinti draudimui ir nuėjo prie mašinos, sakydamas „ar tai čia ženklas“, kurį pastūmė ranka ir tas nukrito. Tuo metu kaltinamasis pajuto smūgį iš nugaros, o atsisukęs pamatė J. kumštį ir abu nugriuvo. Paskui juos abu pakėlė R. Z.. J. šaukė ir bandė pulti, tačiau jam to daryti neleido R.. J. kažkam skambino telefonu. Tada ir kaltinamasis paskambino policijai. Po to kaltinamasis valė sniegą nuo savo automobilio, o J. sumetė ženklus į purvą ir juos fotografavo. Kai atvyko pareigūnai, J. pasakė, kad kaltinamasis į jo vietą pastatė automobilį, o kaltinamasis pasakė, kad J. sniegu apkasė jo automobilį. Pareigūnai su J. aiškinosi, kaip turi būti įregistruotas kelio ženklas. Kaltinamasis patvirtino, kad ženklo-lentelės nespardė ir nedaužė ir nukentėjusiam netrenkė ir nesudavė, o pats gavęs smūgį į nugarą atsitraukė į šoną.

Nukentėjęs J. M. apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b.l. 22-23) parodė, kad yra J. M. (duomenys neskelbtini)savininkas, kuri yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini)yra keturios nuosavos automobilių parkavimo vietos, už kurias jis sumokėjęs. Kiekviena automobilių parkavimo vieta yra paženklinta ženklais metaline lentele su užrašu „(duomenys neskelbtini)". Kiekviena lentelė yra pritvirtinta prie dviejų metalinių vamzdžių, kurie aštuoniais 8 cm. ilgio varžtais prisukti prie betoninio bordiūro. Minėtas parkavimo vietas įrengė lankytojams. 2010-12-29 apie 6 val. vienas atėjo į prie minėtų parkavimo vietų tam, kad nukasti sniegą, nes po nakties jos buvo apsnigtos. Pats vienas nukasė nuo visų keturių automobilių parkavimo vietų sniegą. Kadangi daug snigo, tai kelis kartus per dieną pats nuo parkavimo vietų nukasinėjo sniegą. Tą pačią 2010-12-29 dieną, dirbdamas (duomenys neskelbtini)per langą apie 10.30 val. pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini)priklausančioje parkavimo vietoje Nr. 1 stovi svetimas automobilis „VW Golf“ vyšninės spalvos, v/n (duomenys neskelbtini)kuris buvo ne klinikos lankytojų. Apie 14.30 val. vėl kasė nuo laisvų (duomenys neskelbtini)priklausančių parkavimo vietų sniegą. Tuo metu atvažiavo sunkvežimis, kurio modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, iš keleivio vietos išlipo tuo metu nepažįstamas vyriškis apie 34 metų amžiaus, apie 178-180 cm. ūgio, liekno-sportiško kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų, kaip buvo apsirengęs nepamena, jį atpažinti galėtų, vėliau sužinojo, kad tai yra K. K.. Dabar jau žino, kad jo žmona dirba šalimais esančioje „(duomenys neskelbtini)", registratūroje. Davė jam pastabą, kad jis nestatytų (duomenys neskelbtini)priklausančioje parkavimo vietoje savo automobilio. Tada K. K. pradėjo sakyti, kad liudytojas neturi teisės jam nurodinėti, ką jis turi daryti, bei pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Priėjo prie savo automobilio ir atsirėmęs į kairės pusės automobilio sparną kojomis įsirėmęs į „(duomenys neskelbtini)" metalinę lentelę ją bandė nulaužti. Liudytojas matydamas, kad yra gadinamas jo turtas priėjo prie jo ir norėjo jį nustumti, kad jis nelaužytų minėtų lentelių. Tada K. K. vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą ir staigiai antrą kartą kumščiu trenkė į dešinį petį, bei nugriovė ant žemės. Liudytojas dešiniu šonu trenkėsi į žemę. Suskaudo dešinysis petys ir dešinės rankos alkūnė, K. K. daugiau nieko nedarė. Liudytojas bandė atsikelti nuo žemės, tuo metu iš sunkvežimio išlipo du panašaus amžiaus vyrai, atvažiavę su K. K. tuo pačiu sunkvežimiu, kurių apibūdinti negali ir atpažinti negalėtų, nes jų neįsidėmėjo. Jie abu prispaudę liudytoją prie žemės laikė, kad neatsikeltų ir dar užsimojo kumščiu, tačiau smūgių nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiam į veidą, bet nepataikė, tai po to trenkė į petį. Po to jį apvertė ir abu nukrito, patikslino, kad kumščiu kaltinamasis jam nesudavė smūgio į veidą. Nukentėjęs taip pat patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Nukentėjęs teigė, kad kaltinamojo automobilio sniegu neapkasė ir valytuvų nesulaužė.

Liudytoja R. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad per klinikos langą matė, kaip privažiavo didelė mašina, kaip vyrai kažką aiškinosi, vienas vyras spardė parkavimo lenteles, jos vyras nuėjo prie to vyriškio, kuris spardė lenteles, tada iš sunkvežimio iššoko kiti vyrai ir laikė prispaustą jos parverstą vyrą. Apie ką aiškinosi vyrai, liudytoja negirdėjo. Kuris vyriškis padarė jos vyrui sužalojimus, liudytoja pasakyti negalėjo. Vyrui buvo sužalotos rankos, jis negalėjo dirbti. Vėliau liudytoja patikslino, kad matė, kaip kaltinamasis mušė jos vyrą, smūgiavo rankomis, paskui du vyrai laikė jį prispaudę prie žemės, o jos vyras kaltinamojo nestūmė.

Liudytoja I. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jos vyras atvežė ryte automobilį ir pastatė prie (duomenys neskelbtini)namų, atnešė raktus. Po kurio laiko liudytoja pamatė, kad atlaužti mašinos valytuvai, o dar po kurio laiko pamatė, kad automobilis apkastas sniegu. Kieme buvo nukentėjęs su kastuvu. Liudytoja paskambino vyrui, o jis atvyko apie 15.00 val. Tada I. R. pasakė liudytojai, kad muša jos vyrą. Liudytoja paties įvykio nematė, tačiau matė ledais apmėtytą savo automobilį, buvo įskilęs stiklas.

Liudytojas R. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtino, kad kai jis buvo atvykęs į klinikos automobilių stovėjimo aikštelę, matė, kad ten buvo išlaužytos stovėjimo nuorodos, ginčijosi keli žmonės, po to atvyko policija. Nukentėjęs buvo išvoliotas sniege. Kitą dieną jis sakė, kad jam kažkas blogai, negalėjo dirbti.

Liudytojas R. Z. patvirtino, kad matė kaltinamojo mašiną apkastą sniegu. Po to nukentėjęs puolė kaltinamąjį ir abu nugriuvo ant žemės. Tada liudytojas prispaudė prie žemės nukentėjusįjį, o po to juos abu pakėlė.

Liudytojas E. G. patvirtino, kad 2011-12-22 darbo reikalais atvyko į J. M. klinką. Tuo metu jis kasė aikštelėje sniegą. Ten stovėjo a/m „VW Golf“ ir tada J. M. pasakė, kad negali nukasti sniego, piktinosi pastatytu automobiliu, kuris trukdė kasti sniegą. Liudytojas matė, kad pastatytas automobilis buvo apsnigtas storu sniego sluoksniu. Netrukus liudytojas išvyko ir kas ten vyko toliau nematė.

Liudytojas K. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, konfliktas dėl automobilių parkavimo. Kokios nustatytos įvykio aplinkybės, tokios ir buvo perduotos policijos komisariatui tarnybiniame pranešime. Daugiau detalių apie įvykį liudytojas neprisiminė.

Liudytoja A. U. patvirtino, kad kaltinamasis yra jos klinikos darbuotojos vyras. Po darbo liudytoja sėdosi į savo automobilį ir pastebėjo, kad I. K. automobilio valytuvai yra atlenkti. Kaip tik tuo metu atvažiavo K. K. ir pamatė tuos valytuvus. Tuo metu J. M. kasė sniegą. Vyrai vienas kitam kažką pasakė, tada J. M. metė kastuvą ir puolė iš nugaros K. K.. Abu nugriuvo ant žemės, o kitas asmuo, išlipęs iš mašinos, priėjęs juos išskyrė. Liudytoja nematė, kad K. K. spardytų lenteles. Viskas įvyko labai greitai, kai vyrus išskyrė, liudytoja nuvažiavo ir kas vyko toliau nematė. Sužalotų žmonių liudytoja taip pat nematė. Taip pat liudytoja patvirtino, kad į kliniką dažnai ateina pacientai ir pasako, kad jų automobilių valytuvai būna sulaužyti, jie buvo atlenkti ir jos darbuotojoms ir tai daro nukentėjęs. Be to, nurodė, kad 2011-12-29 nukentėjusiojo klinika tikrai nedirbo.

Liudytoja I. R. patvirtino, kad matė įvykį, nes buvo darbe ir per langą jai gerai matyti visas kiemas. Jai bendradarbė pasakė, kad atlenkti stovinčios mašinos valytuvai. Liudytoja žinojo, kad nukentėjęs kaimynas gydytojas yra konfliktinė asmenybė, jis atlenkinėja valytuvus, nes ir jai pačiai jis komentuodavo kaip statyti automobilį, visoms grasina pradurti padangas. Netrukus atvažiavo K. K., priėjo prie J. M., sukosi ir tada J. M., metęs kastuvą, puolė K. K. iš nugaros ir abu parkrito. Iš šalia buvusio automobilio išlipęs vyras juos išskyrė. Ką vyrai kalbėjo, liudytoja negirdėjo. Kaip vėliau paaiškėjo, vedėja A. U. tuo metu jau buvo savo automobilyje ir taip pat matė šį įvykį.

Liudytojas A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvažiavo su darbine mašina prie J. K. automobilio ir pamatė, kad jis buvo apkastas. Matė, kad sniegą valė nukentėjusysis, kuris puolė K. K.. Tada iš mašinos išlipo R. ir juos išskyrė. Matė, kad K. ištraukė vieną ženklą.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15).

Teismo med. specialistė Zofija Makšimaitė patvirtino, kad jai buvo pateikti bendrosios medicinos praktikos dokumentai, o žmogaus ji neapžiūrinėjo. Išvadą ji surašė iš ligos istorijos. Ji patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kaip nurodyti išvadoje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad ji prašė neurologo konsultacijos, tačiau nukentėjęs į neurologą nesikreipė. Jam taip pat buvo apsiūlyta echoskopija, tačiau ir jos jis nesidarė. Taip pat specialistė nurodė, kad dešinio peties sąnario sumušimas gali būti suduodant arba nugriuvus, taip pat nurodė, kad šis sužalojimas padarytas nugriuvus (T. 2, b.l. 20).

Iš policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto (registruojamo įvykio objekto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykio išklotinės matyti, kad nukentėjęs J. M. pirminiu pranešimu pranešė dėl automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ne J. M. (duomenys neskelbtini)ir pastatytas pažymėtoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“, buvo apgadintas (t.2, b.l. 29).

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau jam nekilo Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Byloje nekyla abejonių, kad J. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tačiau, išnaudojus visas galimybes, nebuvo nustatytos sveikatos sutrikdymo aplinkybės. Tai yra nebuvo neginčytinai nustatyta ar tas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas K. K. tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar pargriūnant pačiam nukentėjusiajam J. M.. O jei sutrikdymas buvo padarytas K. K. veiksmais, tai jis buvo padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, kas turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui.

Taip pat iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis K. K. sudavė J. M. vieną kartą kumščiu į veidą, kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. nurodė, kad smūgis jam nebuvo suduotas (t.1, b.l. 187).

Ištyrus visus įrodymus byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir neigė stūmęs ar sudavęs smūgį nukentėjusiajam J. M.. Iš esmės K. K. kaltė buvo grindžiama vien tik nukentėjusiojo J. M. ir jo sutuoktinės parodymais, kurie prieštarauja vieni kitiems. Tačiau teismas, ištyręs visus įrodymus konstatuoja, jog šioje konkrečioje situacijoje, nukentėjusiojo parodymai, nepatvirtinti kitais duomenimis, negali būti vertinami kaip patikimi ir vien šiais parodymais grįsti kaltinamojo K. K. kaltę, nėra pagrindo. J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. K. jam sudavė smūgį į veidą, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė, kad smūgis nebuvo suduotas. Vertinant teisme ištirtus liudytojų parodymus ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes, jie iš esmės skiriasi, tačiau visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis sudavė jam kumščiu į veidą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į veidą kaltinamasis nesudavė, tik bandė suduoti (t.1, b.l. 186,187), tokie nukentėjusiojo parodymai verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu ir objektyvumu. Nukentėjusysis ir jo sutuoktinė R. M. taip pat nurodė, kad J. M. prispaustą prie žemės laikė du vyrai, tačiau apklausus liudytojus A. U., I. R., R. Z., A. G. buvo nustatyta, kad nukentėjusįjį prispaustą prie žemės laikė tik liudytojas R. Z., tą patvirtino ir pats liudytojas R. Z., taip pat aukščiau minėti liudytojai, jų parodymai sutampa ir teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Šios teismo ištirtos aplinkybės duoda pagrindą abejoti nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymų patikimumu.

Iš specialisto parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog nukentėjusiojo J. M. sužalojimas, dešinio peties sąnario sumušimas gali būti padaromas suduodant arba nugriuvus, taip pat nurodė, kad šis sužalojimas padarytas nugriuvus (T.2, b.l. 20). Specialisto parodymai taip pat objektyviai nepatvirtina nukentėjusiojo J. M. ir nepaneigia kaltinamojo K. K. parodymų. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog byloje yra pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šių abejonių, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko ir šios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Be to, teismas įvertina ir tai, kad K. K. buvo kaltinamas padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą tyčia, tačiau teismo ištirtų įrodymų pagrindu veika galėtų būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. Iš nukentėjusiojo parodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas K. K., matyti, kad tiksliai nenustatytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas. Kaltinime nurodyta, kad K. K. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą J. M. į veidą ir vieną kartą į dešinį petį, bei pargriovė J. M. ant žemės, tuo padarydamas J. M. dešinio peties ir dešinės alkūnės sumušimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą, iš tokio nusikalstamos veikos aprašymo sektų, kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė J. M. į dešinį petį, bei pargriovė J. M. ant žemės. Siekiant baudžiamąjį įstatymą pritaikyti tinkamai, faktines aplinkybes būtina nustatyti tiksliai. Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas dėl paties nukentėjusiojo prašymo dėl jam padaryto sužalojimo fakto. Esant tokiai situacijai, būtina tiksliai nustatyti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nes nuo to priklauso tos situacijos teisinis įvertinimas ir veikos kvalifikavimas kaip tyčinės ar padarytos dėl neatsargumo.

Iš to, kas išdėstyta aukščiau matyti, kad prieštaravimų tarp teisme ištirtų įrodymų pašalinti nepavyko. Dėl šios priežasties teismas negali spręsti apie tai, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes šį klausimą galima spręsti tik po to, kai faktinės bylos aplinkybės nustatomos tinkamai, o šių aplinkybių nustatyti nebuvo galimybės. Pagrindinis Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl būtent išsamus K. K. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės turinio formulavimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti veiką.

Nors kaltinime K. K. nurodyta tyčinė veikos forma, tačiau ištyrus įrodymus baudžiamojoje byloje teismas nenustatė tyčinės K. K. kaltės formos sužaloti nukentėjusįjį J. M..

Vieninteliai kaltinamojo kaltės įrodymai-nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymai, kurie, kaip aukščiau analizuota, prieštarauja tiek vienas kitam, tiek kitiems bylos įrodymams, taip pat liudytojų A. U., I. R., R. Z., A. G. parodymams. Bylos įrodymai buvo vertinami pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas, t.y. jie buvo vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Pažymėtina, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais bei patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamos bylos atveju buvo išsamiai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, byloje esantys ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti įrodymai buvo vertinami ir atskirai, ir lyginant juos tarpusavyje, analizuoti tiek K. K. teisinantys, tiek jį kaltinantys įrodymai.

Tam, kad įrodyti kaltinamojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo kaltę, jie turi papildyti vienas kitą ir sudaryti visumą, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, sudėtis. Pateikti kaltinamojo kaltę įrodantys faktai teisme buvo patikrinti ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieštaravimų ir abejonių, kilusių ištyrus įrodymus, teisme pašalinti nepavyko.

Ištyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama K. K. kaltė dėl J. M. sužalojimo nustatyta, kad tie įrodymai yra prieštaringi, ne pilnai įrodantys kaltinamojo kaltę. Prielaidomis, kad K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą nuosprendis grindžiamas būti negali. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tą pabrėžia ir Lietuvos AT Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo Proceso Kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą’’ nurodytos nuostatos.

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš to sekančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamo asmens naudai.

Neginčijamų įrodymų, kad K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, byloje nėra, duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimą galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir skirti bausmę.

Kadangi byloje K. K. kaltė buvo grindžiama vien tik nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais, kurie, dėl aukščiau išdėstytų motyvų, negali būti vertinami kaip patikimi, taip pat jie yra prieštaringi, byloje yra pagrįstų abejonių, kurių, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko ir kurios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, K. K. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje civilinis ieškovas – nukentėjęs J. M. buvo pareiškęs 10275,83 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į byloje priimamą sprendimą, šis civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 308 str., 3 str. 1 d. 1 p., teismas,

nusprendžia:

K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

K. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. M. pareikštas 21475,83 Lt civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Aurelijus Rauckis