- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1471-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14952-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1471-253/2012
2012 m. lapkričio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 41 276,19 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo nedraustą transporto priemonę vairavusio atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis. Ieškovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinių draudikų biuro reikalavimą sumokėti 10 419,86 GBP (41 276,19 Lt) dėl transporto priemone BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 10 419,86 GBP (41 276,19 Lt) ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-22 preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai.
2011-12-08 teisme priimti atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas nurodė, kad dėl eismo įvykio nėra atsakovo kaltės, ieškovo reikalavimas regreso tvarka atlyginti žalą nepagrįstas objektyviais ir pakankamais įrodymais, ieškovas neįrodė, kad atsakovas sukėlė žalą neteisėtais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 41 276,19 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-11-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 619 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 619,54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2008-07-27 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovas R. T., vairavęs transporto priemonę BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas darė išvada, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis suteikta jam kompetencija dėl autoįvykio žalų sureguliavimo, nustatė kelių eismo taisyklių pažeidėją, – vairuotoją R. T., išmokėjo nustatytam autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui jo patirtą žalą ir kreipėsi į ieškovą dėl išlaidų atlyginimo pagal vidaus taisyklių 5 straipsnį. Teismas nesutiko, kad ieškinys grindžiamas neįskaitomais ir neleistinais įrodymais, kadangi byloje pateiktų neoriginalių dokumentų kopijų duomenys pagrįsti kitais byloje esančiais dokumentais ir pateikti įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo,– teismas pripažino tuos faktus nustatytais. Ieškovas, sumokėjęs išmoką Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 41 276,19 Lt sumai (LR CK 6.280 str.). Teismas vertino, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Kadangi ieškovo pareiga išmokėti draudimo išmoką kilo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu, o ne draudimo sutarties pagrindu, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ne iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams netaikytinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, ieškiniu nėra įrodyta, kad atsakovas žalą sukėlė savo kaltais, neteisėtais veiksmais, todėl mano, kad ieškovas be pagrindo išmokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 41 276,19 Lt, nes atsakovas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Faktas, jog Burių tarybos vidaus nuostatuose nėra numatyta būtinybė pateikti originalius dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės yra neabejotinos ir neginčytinos, kai byla nagrinėjama teisme. Byla neišnagrinėta iš esmės, nes dėl ieškovo pateiktų dokumentų neįskaitomumo neatskleistos visos aplinkybės, aplinkybių vertinimas atliktas nevisapusiškai. Šiuo atveju objektyviais ir tinkamais (leistinais) įrodymais nebuvo pagrįsta kaltė, kurios pagrindu galėtų vykti nuostolių atlyginimas iš atsakovo. Be to, byla išnagrinėta ne reikiama teisena, taip neabejotinai pažeistos atsakovo teises, apsunkintas procesas bei rungtyniškumas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi tarp šalių susiklostę santykiai, reguliuojami Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, laikytini draudimo teisiniais santykiais. Be to, teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Mano, kad į bylą turėtų būti įtrauktas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šiuo atveju, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Didžiojoje Britanijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį bei pateikė reikalavimą ieškovui. Apeliantas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas antrosios transporto priemonės vairuotojas, Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paneigiančių duomenų. Nesutinka su apelianto teiginiais dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą bei teismo sprendimo pagrindimo netinkamais įrodymais. Pažymi, kad apeliantas klaidingai tapatina draudiką ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Taip pat nesutinka su vienerių metų ieškinio senaties taikymu reiškiamam reikalavimui. Ieškovo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas formaliais pagrindais dėl proceso teisės normų pažeidimo, kai byla buvo išnagrinėta ne ta teisena, kurios ieškiniu prašė ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (LR CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-07-27 Didžiojoje Britanijoje, Royal Chase Rbt Shaftsubu Ry Dorset įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovas R. T., vairavęs transporto priemonę BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad transporto priemonė BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir ji nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. Žalą administravęs Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras – Transporto priemonių draudikų biuras (Motor Insurers‘ Bureau) nustatė, kad eismo įvykio metu kelių eismo taisykles pažeidė transporto priemonės BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta žala, vairuotojas R. T.. Transporto priemonių draudikų biuras pagal šiame eismo įvykyje nukentėjusio asmens pareikštą pretenziją nukentėjusiajam išmokėjo 10 419,86 GBP išmoką. Ieškovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 10 419,86 GBP dėl transporto priemone BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 10 419,86 GBP (41 276,19 Lt) padarytos žalos atlyginimą. Sumokėtą sumą ieškovas regreso tvarka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 5 d. (toliau – TPVCAPDĮ) pagrindu prašo priteisti iš apelianto.
Dėl įrodymų leistinumo
Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas LR CPK nustatytų formos reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 str. 1 d.). Įstatymas nenumato baigtinio sąrašo įrodinėjimo priemonių, kuriomis nustatomi šie faktiniai duomenys. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė turimais rašytiniais įrodymais – Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktų dokumentų kopijomis. Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 str. numato, kad valstybių nacionalinių draudikų biurų prašymai atlyginti išlaidas bei su tuo susiję dokumentai siunčiami faksu ir elektroniniu paštu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinti LR CPK 114 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kadangi tikrumo žyma liudijamas sudaryto ar gauto dokumento kopijos tikrumas, ieškovo gautų dokumentų kopijų patvirtinimas tikrumo žyma „Kopija tikra“ nepažeidžia dokumentų tvirtinimo tvarkos. Įstatymas nenumato, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo pagrindu esančios aplinkybės gali būti patvirtinamos tik pateikiant originalius dokumentus (LR CPK 177 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka originalių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
TPVCAPDĮ 17 str. reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokamų išmokų mokėjimo atvejus. TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal 17 str. 1 d. dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus; biuras moka išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus.
Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas be pagrindo išmokėjo išmoką Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, nes nepateikti objektyvūs įrodymai, kad eismo įvykis atsitiko dėl apelianto kaltės, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 str. numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir, nustatęs apelianto kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 str. Esant TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. nustatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovui netenkinti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neišmokėti padarytos ir Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.).
TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. numato Biurui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, šiuose dokumentuose užfiksuoti apelianto paaiškinimai apie eismo įvykį nekelia abejonių eismo įvykio buvimu ir transporto priemonės BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kalte. Be to, minėtų dokumentų visuma leido Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui administruoti žalą ir išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nepateikė priešingų, jo kaltę paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, sumokėjęs išmoką Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 41 276,19 Lt sumai (LR CK 6.280 str.).
Dėl ieškinio senaties
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. LR CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. 2010-11-02 išmokėjęs 10 419,86 GBP išmokos sumą pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę Biuras įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą apeliantui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., LR CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas. Šiame kontekste apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi apelianto nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės ir atgręžtinius reikalavimus reiškiantys subjektai netapatūs.
Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas į bylą turėjo įtraukti Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesprendė dėl Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro materialiųjų teisių ir pareigų, o nagrinėjo ieškovo apeliantui reiškiamo reikalavimo, kilusio iš naujos regresinės prievolės, pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodomų dokumentų originalai galėjo būti išreikalauti iš Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro neįtraukiant minėto biuro trečiuoju asmeniu, o pasinaudojant kitomis procesinėmis priemonėmis (LR CPK 42 str., 112 str.).
Dėl bylos teisenos
Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla išnagrinėta ne ta teisena, kurios ieškiniu prašė ieškovas, t. y. ne pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas, kuris kreipėsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ir pasirinko savo teisių gynimo procesinę formą, dėl šio proceso tvarkos pažeidimo apeliacinio skundo nereiškė. Apeliantas nurodo, kad dėl netinkamai taikytos teisenos pirmosios instancijos teismas apribojo ir pažeidė apelianto teises ir interesus, tačiau nenurodė, kokiomis konkrečiai procesinėmis teisėmis apeliantas bylos nagrinėjimo metu negalėjo tinkamai ir efektyviai pasinaudoti gindamas savo teises ir interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas bylos nagrinėjime aktyviai dalyvavo, proceso metu reiškė prašymus, buvo sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, teismo posėdžių metu buvo atstovaujamas advokato, pastabų dėl proceso neaiškumo ar rungtyniškumo apribojimo nereiškė, be to, pasinaudojo savo teise į apeliaciją ir apeliaciniame skunde pakartotinai išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu ir priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė, kad formalus proceso teisės normų pažeidimas būtų lėmęs esminį apelianto galimybės tinkamai ir efektyviai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis apribojimą. LR CPK 328 str. numato draudimą iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais.
Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo, teisėjų kolegija nenaikina skundžiamo teismo sprendimo dėl formalaus proceso teisės normų pažeidimo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą palikti nepakeistą.