Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-70 (7-23/2017), 2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 68-367, 3. Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-514, 4. Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimus, nurodė, kad kad tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo pasirašytas 2014 m. kovo 13 d. susitarimas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio nuostatas ir šalys susitarė, kad už 2007 – 2009 m. laikotarpį priskaičiuota suma sudaro 210 000 Lt. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pažeidė sudarytą susitarimą ir paskaičiavo papildomą mokestinę sumą pareiškėjui dėl pasinaudojimo gyvybės draudimo lengvata.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra pagrįstas susitarimo derybų protokolu, kuris nėra oficialus derybų dokumentas, todėl atsakovė remdamsi juo skundžiamame sprendime daro nepagrįstus apibendrinimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad sudarant susitarimą atsakovė neinformavo pareiškėjo, kad pasirašytas susitarimas taip pat apima gyvybės draudimo lengvatos pritaikymą, nes tai būtų viena iš esminių susitarimo sąlygų, todėl ši sąlyga tai taip pat turėjo būti nurodyta pasirašytame susitarime.

Pareiškėjas pažymi, kad pasirašytoje Sutartyje nėra nė vieno sakinio, kuriame būtų nurodyta, kad susitarime nurodyta mokėtina suma apskaičiuota įvertinus ir gyvybės draudimo lengvatos panaudojimą.

Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad gyvybės draudimo lengvata nebuvo pasinaudota ir nėra galimybių ja pasinaudoti, nes gyvybės draudimo sutarties sudarymo laikas nesiekė privalomų 10 metų ir buvo sudaryta 8 metų laikotarpiui.

Pareiškėjo manymu, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) priėmusi skundžiamą patikrinimo aktą pakeitė tarp šalių pasirašytą susitarimą ir pažymi, kad pats patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, kuris sukeltų teisines pasekmes ir patikrinimo rezultatas įgauna administracinio akto galią tik jį patvirtinus sprendimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka ir teigia, kad pareiškėjas, sudarydamas 2014 m. kovo 13 d. Susitarimą, apie priskaičiuotus mokesčius turėjo žinoti iš patikrinimo akto ir jo turinio, nes iš patikrinimo akte paskaičiuotos sumos yra matyti, kad jame yra įvertintos gyvybės draudimo įmokos.

Atsakovė pažymi, kad šias aplinkybes taip pat pavirtina ir derybų protokolo turinys, kuriame pats pareiškėjo atstovas patvirtino, jog jam yra žinoma, kad mokesčių mokėtojui vėliau atsiras papildoma mokestinė prievolė ir taip patvirtino apie žinomą papildomai apskaičiuotiną sumą.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad pareiškėjas susipažino su skundžiamu patikrinimo aktu, pastabų dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, susijusių su gyvybės draudimo lengvatos panaudojimu, neturėjo ir taip sutiko su šia mokestine prievole, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiaisis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnis).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių po pasirašyto 2014 m. kovo 13 d. Susitarimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas su Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuva filialu sudarė tris gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais: 2007 m. kovo 28 d. ID Nr. 013583, 8 metams (iki 2015 m. kovo 27 d.) (įmoka – 1552592,08 Lt, 2009 m. įmoka – 799999,95 Lt), 2007 m. liepos 20 d. ID Nr. 014524, 38 metams (iki 2045 m. liepos 19 d.) (įmoka – 715000 Lt) ir 2007 m. liepos 20 d. ID Nr. 014525 38 metams (iki 2045 m. liepos 19 d.) (įmoka – 715000 Lt). Pagal šias draudimo sutartis pareiškėjas iš viso sumokėjo 3782592,03 Lt gyvybės draudimo įmokų.

Vilniaus AVMI, remdamasi Danske Bank A/S Lietuvos filialo banko sąskaitų išrašais nustatė, kad Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuva filialas pareiškėjui išmokėjo: 2011 m. gruodžio 2 d. – 1299870 Lt, 2011 m. gruodžio 2 d. – 699930 Lt, operacijos tikslas „dalinis nutraukimas 2007 m. kovo 28 d. sutarties ID Nr. 013583“; 2013 m. vasario 15 d. – 4503665,44 Lt, operacijos tikslas „nutraukimas sutarčių Nr. 013583, Nr. 014524, Nr. 014525“. Pareiškėjui iš viso buvo išmokėta draudimo išmokų 6503465,44 Lt, suma, kurią sudarė: 2011 m. – 1999800 Lt gyvybės draudimo išmokų neviršijančių gyvybės draudimo įmokų, 2013 m. – 1782792,03 Lt gyvybės draudimo išmokų neviršijančių gyvybės draudimo įmokų ir 2013 m. – 2720873,41 Lt kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, t. y. gyvybės draudimo išmokos viršijančios sumokėtas gyvybės draudimo įmokas.

Vilniaus AVMI 2013 m. gruodžio 15 d. atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už 2007 m., surašė 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-31 ir konstatavo, kad pareiškėjas gautas kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas įteisino kaip neapmokestinamąsias pajamas, nors siekė naudos. Pareiškėjas iš bendrovės Bristol Unit LLC gavo 3126717 Lt pajamų (nuo jų buvo paskaičiuota patikrinimo aktu 372011 Lt gyventojų pajamų mokesčio), kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 6 straipsnio 2 dalį, buvo apmokestintos 27 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pagal minėtą patikrinimo aktą ir GPMĮ 27 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui už 2007 m., 2420999,79 Lt sumai (maksimali apmokestinamąsias pajamas mažinanti suma) buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, t. y. apmokestinamosios pajamos sumažintos 2420999,79 Lt.

2014 m. vasario 10 d. pareiškėjas Vilniaus AVMI pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-31 priskaičiuotų 372011 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių bei baudos. Pareiškėjas ir Vilniaus AVMI, remdamiesi Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsniu, pasirašė 2014 m. kovo 13 d. Susitarimą dėl minėto patikrinimo akto priskaičiuotų mokėtinų mokesčių dydžio.

Pasirašytu 2014 m. kovo 13 d. Susitarimu šalys susitarė dėl 372011 gyventojų pajamų mokesčio, 273873 delspinigių ir 37201 baudos sumų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui vietoje apskaičiuotos 372011 Lt gyventojų pjamų mokesčio sumos, buvo apskaičiuota 210000 Lt suma, o delspinigiai neapskaičiuoti, bauda neskirta.

Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-514 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, patvirtino 2016 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-424, kuriuo atliko patikrinimą dėl pareiškėjo mokėtinos gyventojų pajamų mokesčių sumos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-31 buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata 2420999,79 Lt sumai, t. y. gyvybės draudimo įmokos buvo atimtos iš apmokestinamųjų pajamų. Atsižvelgus į tai, Vilniaus AVMI nustatė, kad iš pareiškėjo gautos 2420999,79 Lt sumos, kuriai buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, 2011 m. buvo išmokėta 1999800 Lt, o 2013 m. 421199,79 Lt suma, tačiau pareiškėjas šioms sumoms ir 2720873,41 Lt išmokų daliai, pritaikė antrą kartą gyvybės draudimo lengvatą, todėl Vilniaus AVMI minėtas sumas papildomai apmokestino 15 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su papildomai įregistruota mokestine prievole pateikė 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 68-367 pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino skundžiamą Vilniaus AVMI sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdmas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. S-70 (7-23/2017), pareiškėjo skundą atmetė.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas mokestinis patikrinimas dėl gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir surašytas 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-480-31, pagal kurį apskaičiuota mokėtina suma 372011 Lt. Minėta suma buvo paskaičiuota atsižvelgus į pareiškėjo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotą metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kitų asmenų išskaičiuotas pajamų mokesčio sumas ir atėmus patirtas išlaidas (sumokėtas gyvybės draudimo įmokas). Apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį už 2007 m., gyvybės draudimo išmokų daliai, t. y. 2420999,79 Lt (maksimali apmokestinamąsias pajamas mažinanti suma) buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, t. y. apmokestinamosios pajamos sumažintos 2420999,79 Lt.

Pareiškėjas 2014 m. vasario 10 d. teikdamas pasiūlymą pasirašyti susitarimą Vilniaus AVMI dėl patikrinimo aktu apskaičiuotos 372011 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumos, turėjo elgtis atidžiai bei rūpestingai ir įvertinti visas aplinkybes, įtvirtintas patikrinimo akte, kurios turėjo įtakos apskaičiuotai 372011 Lt sumai.

Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-480-31, kuris nėra patvirtintas sprendimu, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriuo būtų remiamasi dėl mokėtinos sumos. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Nors patikrinimo aktas nėra patvirtintas sprendimu, tačiau jame yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, atlikto patikrinimo turinys ir įrodymai, pagrindžiantys priskaičiuotą sumą. Dėl minėto patikrinimo akto turinio pats pareiškėjas pateikė pastabas Vilniaus AVMI ir siūlymą sudaryti susitarimą, todėl buvo žinomos visos aplinkybės, įtakojusios apskaičiuotą sumą, dėl kurios derėjosi pareiškėjas, tačiau iš pareiškėjo pateiktų pastabų matyti, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl pritaikytos gyvybės draudimo lengvatos ir dėl 2420999,79 Lt gyvybės draudimo išmokų dalies neturėjo, todėl darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai laikė, kad pareiškėjas šios aplinkybės, įtakojusios susitarimo sumą, neginčija ir prieštravimų dėl pritaikytos gyvybės draudimo lengvatos neturi.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad mokesčių administratorius nepagrįstai remiasi susitarimo pasirašymo protokolu, nes jis nėra oficialus dokumentas ir vienintelis įrodymas laikytinas tik pats šalių pasirašytas 2014 m. kovo 13 d. Susitarimas. Siekiant išsiaiškinti tikrąją šalių valią atliekamų derybų metu ir visas susitarimo aplinkybes, privalu vertinti ne tik patį šalių pasirašytą susitarimą, tačiau ir derybų protokolą, iš kurio turinio matyti šalių aptartos aplinkybės, kurios turėjo įtakos galutiniam susitarimo pasirašymui.

Įvertinus 2014 m. vasario 26 d. derybų protokolo Nr. (4.65)-266-12 turinį, matyti, kad buvo atkreiptas pareiškėjo atstovo dėmesys dėl gyvybės draudimo lengvatos pritaikymo, o pareiškėjo atstovas, derėdamasis dėl mokėtinos mokesčių sumos dydžio, prašė mokėtinų mokesčių sumą sumažinti būtent dėl to, kad ateityje pareiškėjui reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį už gyvybės draudimo išmokas, t. y. pareiškėjo atstovas tiek pats įvertino faktą, kad patikrinimo aktu buvo jau pritaikyta gyvybės draudimo lengvata, tiek prašė šį faktą įvertinti mokesčių administratoriaus ir sumažinti mokėtiną mokesčių sumą. Nors derybų protokolas nėra oficialus dokumentas, tačiau tai yra vykusias derybas paaiškinantis dokumentas, padedantis atskleisti tikrąją šalių valią ir pasirašytas susitarimas, kaip derybų rezultato išraiška, turėtų būti aiškinamas sistemingai su derybų protokolu.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, pagal kurias pajamos laikytinos neapmokestinamosiomis. Minėtos nuostatos 11 punkte įtvirtinta, kad pajamos neapmokestinamos, kai pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos. To paties straipsnio 12 punkte nurodyta, kad pajamos taip pat neapmokestinamos, kai pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo 2007 m. kovo 28 d. sutartis ID Nr. 013583, pasirašyta 8 metams (iki 2015 m. kovo 27 d.) (įmoka – 1552592,08 Lt, 2009 m. įmoka – 799999,95 Lt), 2007 m. liepos 20 d. sutartis ID Nr. 014524, pasirašyta 38 metams (iki 2045 m. liepos 19 d.) (įmoka – 715000 Lt) ir 2007 m. liepos 20 d. sutartis ID Nr. 014525, pasirašyta 38 metams (iki 2045 m. liepos 19 d.) (įmoka – 715000 Lt). Pagal šias draudimo sutartis pareiškėjas iš viso sumokėjo 3782592,03 Lt gyvybės draudimo įmokų.

Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuva filialas pareiškėjui išmokėjo: 2011 m. gruodžio 2 d. – 1299870 Lt, 2011 m. gruodžio 2 d. – 699930 Lt, operacijos tikslas „dalinis nutraukimas 2007 m. kovo 28 d. sutarties ID Nr. 013583“; 2013 m. vasario 15 d. – 4503665,44 Lt, operacijos tikslas „nutraukimas sutarčių Nr. 013583, Nr. 014524, Nr. 014525“. Pareiškėjui iš viso buvo išmokėta draudimo išmokų 6503465,44 Lt, suma, kurią sudarė: 2011 m. – 1999800 Lt gyvybės draudimo išmokų neviršijančių gyvybės draudimo įmokų, 2013 m. – 1782792,03 Lt gyvybės draudimo išmokų neviršijančių gyvybės draudimo įmokų ir 2013 m. – 2720873,41 Lt kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, t. y. gyvybės draudimo išmokos viršijančios sumokėtas gyvybės draudimo įmokas.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėjas sudarė vieną gyvybės draudimo sutartį 8 metams, o kitas dvi 38 metams, kurios buvo nutrauktos 2013 metais, t. y. dar 10 metų terminui nepraėjus, o pagal GMPĮ 17 straipsnio 1 dalies 17 ir 18 punktus viena iš pajamas neapmokestinamųjų sąlygų yra tai, kad sutartis turi būti ne trumpesnė nei 10 metų ir nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų, todėl šios sąlygos pareiškėjas neatitinka.

Kita pajamų neapmokestinimo sąlyga yra ta, kad įmokos, kurias mokėjo gyventojai, nebuvo atimamos iš gautų pajamų. Nagrinėjamu atveju, 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad pareiškėjo 2420999,79 Lt sumai, 2007 m. buvo pritaikyta gyvybės draudimo lengvata ir apie šią aplinkybę pareiškėjas žinojo tiek prieš pasirašant susitarimą su mokesčių administratoriumi, tiek susitarimo derybų metu, todėl pareiškėjui gavus gyvybės draudimo išmokas 2011 m. ir 2013 m. antrą kartą, pritaikyti gyvybės draudimo lengvatą tai pačiai tik skirtingu laiku išmokėtai sumai nebuvo pagrindo. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neatitinka ir kitos sąlygos, būtinos pajamoms neapmokestinti.

Remiantis minėtų aplinkybių visuma, pareiškėjas neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjo gautos pajamos būtų neapmokestintos, pareiškėjas gyvybės draudimo lengvatą pritakė tai pačiai sumai antrą kartą nepagrįstai, todėl pagrindo teigti, kad Vilniaus AVMI pareiškėjo gautas sumas papildomai apmokestino 15 procentų pajamų mokesčio tarifu neteisėtai, nėra pagrindo.

Pareiškėjas Teismui pateikė prašymą atlyginti iš atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas dėl advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nėra.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjas, derėdamsis dėl 2014 m. kovo 13 d. Susitarimo žinojo ir suprato, kad Vilniaus AVMI 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte jau pritaikė gyvybės draudimo lengvatą, todėl ateityje atsiras prievolė sumokėti mokesčius dėl išmokėtų gyvybės draudimo sumų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jau buvo pasinaudojęs gyvybės draudimo lengvata, o pareiškėjui vėliau išmokėtos gyvybės draudimo išmokos viršijo sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir pareiškėjas neatitiko GPMĮ nustatytų sąlygų, kurių pagrindu pajamos gali būti laikomos neapmokestinamomis, darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuota papildoma mokesčių suma ir 2014 m. kovo 13 d. Susitarimas pažeistas nebuvo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.