Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. J., atsakovui S. M. (S. M.) ir atsakovo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovo 5 864,40 Lt žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-17 11.40 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius U. R. nustatė, kad S.M. dugninėmis meškerėmis žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje, ichtiologiniame draustinyje, žemiau (duomenys neskelbtini) kaimo, ir vienos žvejybos metu buvo sugavęs 9 karšiais (kurių svoris 7 kg.) daugiau, nei leidžiama norma (5 kg.). Neteisėtai žvejodamas S.M. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. Dl-14 su vėlesniais pakeitimais 7 punktą ir padarė žalą žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksnių atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. l d. Atsakovas 2013-05-28 nutarimą ATP byloje Nr. 348 skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2013-09-20 byloje Nr. II-153-795/2013 Departamento nutarimą, kuriuo S. M. nubaustas administracine tvarka, paliko galioti. 2013-12-02 Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. (duomenys neskelbtini)360/2013 S. M. apeliacinio skundo netenkino ir priėmė nutartį nutarimą ATP byloje palikti nepakeistu. Departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius U. R. atliko padarytos žalos žuvų ištekliams paskaičiavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. Nr. D l-44 įsakymu patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. Dl-280. Paskaičiuota žala skaičiuojama žuvų vienetais ir indeksuojama indeksavimo koeficientu 1,086, taikant trigubą bazinį už žalą, padarytą ichtiologiniame draustinyje. Karšio įkainis yra 200 Lt/vnt., todėl dėl atsakovo padaryto apžeidimo padaryta žala žuvų ištekliams yra 5864,40 Lt.

Atsakovas nurodo, kad CK 6.251 str. l d. yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų, t.y. padaryta žala, kuri yra tiksliai įvertinta, jog nukentėjusioji pusė atgauna tiek, kiek prarado, turi būti atlyginama. CK 6.251 str. 2 d. suteikia teismui teisę, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijaus, atsižvelgiant į asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas aplinkybes, mažinti žalos atlyginimo dydį, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų neigiamų ir sunkių padarinių. Nurodo, kad atsakovas su savo sutuoktine N. M. augina tris nepilnamečius vaikus: sūnų M. M., dukrą A. M. ir N. M.. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis į rankas sudaro apie 600 Lt per mėnesį, jo sutuoktinės darbo užmokestis sudaro apie 90 Lt per mėnesį. Atsakovas su šeima yra socialiai remtinų šeimų įskaitoje, todėl jiems kas mėnesį yra skiriama piniginė socialinė parama, kuria moka valstybė, priteisus ieškovo prašomą žalą, atsakovas su šeima liktų be pragyvenimo šaltinio ir būtų priverstas prašyti padidinti valstybinę paramą.

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo l straipsnio 21 punkte nustatyta „žalos“ sąvoka. Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairove) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Pažymėtina, kad atsakovas S. M., neteisėtai sugavęs devynis karšius (7 kg.), pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 su vėlesniais pakeitimais, 7-to punkto reikalavimus, ir tuo padarė žalą žuvų ištekliams. Atsakomybė už minėtą neteisėtą veiką numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio l dalyje, pagal kurį atsakovas yra nubaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, S.M. privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 5 864,40 Lt dydžio žalą. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti suma, kadangi ieškovas įkainuoja vieno karšio kainą t.y. 200 Lt, nepagrįstai, kadangi tokių įkainių nėra, nurodo, kad tai galėtų būti 10 Lt-20 Lt už vieną karšį, tačiau pažymėtina, kad žala šiuo atveju yra apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. D l-44 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D l-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" pakeitimo". Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (9-l)-D8-10591, nurodyta, kad apskaičiuota žala 2013 metais yra indeksuojama koeficientu 1,086. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakyme Nr. D l-280 nurodyta, kad padarytai žalai ichtiologiniame draustinyje taikomas trigubas padarytos žalos žuvims skaičiuoti bazinis įkainis. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta ar per didelė, atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad CK 6.251 str. 2 d. suteikia teismui teisę, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgiant į asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas aplinkybes, mažinti žalos atlyginimo dydį, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų neigiamų ir sunkių padarinių, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. numatyta teismo galimybė mažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamoje situacijoje iš S.M. priteistinas žalos atlyginimas negali būti mažinamas, nes žala padaryta neteisėtais veiksmais, administraciniu teisės pažeidimu, kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Todėl remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad atsakovo tyčiniai neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 str. 1 d., 4 d. 6.246 - 6.249 str.), todėl atsakovas turi pareigą atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą 5 864,40 Lt.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 5 864,40 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 132 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 7 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus ir išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatyta, kad atsakovas su savo sutuoktine N. M. augina tris nepilnamečius vaikus: sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", jo darbo užmokestis į rankas sudaro apie 600 Lt per mėnesį, jo sutuoktinės darbo užmokestis sudaro apie 90 Lt per mėnesį. Atsakovas su šeima yra socialiai remtinų šeimų įskaitoje, todėl jiems kas mėnesį yra skiriama piniginė socialinė parama, kuria moka valstybė, priteisus ieškovo prašomą žalą, atsakovas su šeima liktų be pragyvenimo šaltinio ir jis būtų priverstas prašyti padidinti valstybinę paramą.

Įvertinus atsakovo gaunamų pajamų dydį bei žalos atlyginimo dydį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovas neturi finansinės galimybės iš karto sumokėti ieškovui visos priteistos sumos. Sprendimo įvykdymo išdėstymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas teismo iniciatyva ieškovui priteistą 5 864,40 Lt sumą atsakovui išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, atsakovui S. M. mokant ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 244,35 Lt sumą iki mėnesio paskutinės dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 5 864,40 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 864,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, banko kodas 40100.

Išdėstyti atsakovui S. M. (S. M.) priteistos 5 864,40 Lt sumos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą ieškovei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 244,35 Lt iki mėnesio paskutinės dienos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) 132 Lt žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą