Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-18 · Administracinė byla Nr. I-2230-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
I-2230-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2230-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00224-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Anetai Seržantovič,dalyvaujant pareiškėjui A. M.,Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016-12-28 raštą Nr. (G-721)S-771 (toliau – Raštas) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra iškilusi būtinybė išaiškinti, kaip turi elgtis bendraskolininkai, kol bus įvykdyta visa bendra prievolė, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatos yra neaiškios. Į šį klausimą esą neatsako nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nei Lietuvos Respublikos Prezidentūra, nei Lietuvos Respublikos Seimas. Apie susidariusią situaciją (įstatymo spragą) per masines informavimo priemones turi būti informuojama visuomenė, dėl to pareiškėjas kreipėsi į UAB „Savaitės Ekspresas“ ir UAB „Respublikos leidiniai“, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių jo nurodytą informaciją buvo atsisakyta publikuoti. Žurnalistų etikos inspektorius taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti viešosios informacijos rengėjus parengti ir paskelbti publikaciją minėtu klausimu. Pareiškėjo įsitikinimu, kiekvienas pilietis ne tik turi teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, rinkti, gauti ir skleisti informaciją, bet ir pareigą informuoti apie įstatymą, kuris pažeidžia vartotojų teises ir pareigas. Tokią pareigą turi ir informacijos skleidėjai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba nevykdė pareigos pareiškėjo prašymą persiųsti kompetentingai institucijai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 9–10) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę patys nuspręsti, kokią informaciją rinkti, rengti ir pateikti visuomenei, bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki jos paskelbimo, yra draudžiami. Teisės aktuose Žurnalistų etikos inspektoriui nėra nustatyta teisė įpareigoti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) paskelbti atitinkamą informaciją, išskyrus atvejus, kai dėl viešai paskleistos informacijos yra nustatomas asmens teisių pažeidimas ir reikalaujama jį pašalinti.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

4. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: A. M. 2016-11-21 prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašė įpareigoti laikraščio „Ekspress Nedelia“ redaktorių ir dienraščio „Respublika“ redaktorių parašyti straipsnį apie neaiškias CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatas arba pačią Tarnybą atsakyti, ką konkrečiai pareiškėjas privalo daryti, esant solidariai atsakomybei, kad prievolė (mokėjimas už butui teikiamas paslaugas) būtų įvykdyta, arba persiųsti pareiškėjo prašymą kompetentingai institucijai (b. l. 11–12); Tarnyba skundžiamu Raštu 2016-12-28 pareiškėjui nurodė, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę patys nuspręsti, kokią informaciją rinkti, rengti ir pateikti visuomenei, neteisėti informacijos laisvės ribojimai yra draudžiami, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti nurodytus viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) parengti ir paskelbti publikaciją pareiškėjo keliamu klausimu negali būti tenkinamas, į pareiškėjo keliamus klausimus atsakyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016-12-02 raštu Nr. (13-1)-D8-8970, todėl pareiškėjo prašymo persiuntimas kompetentingai institucijai būtų perteklinis ir neproporcingas (b. l. 20–21).

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo Tarnyba netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti laikraščio „Ekspress Nedelia“ redaktorių ir dienraščio „Respublika“ redaktorių parašyti straipsnį apie neaiškias CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, apie esamą įstatymo spragą per masines informavimo priemones turi būti informuojama visuomenė, tai yra informacijos skleidėjų pareiga. Be to, esą neaišku, kokiu pagrindu Tarnyba teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl Tarnyba taip pat nevykdė pareigos pareiškėjo prašymą persiųsti kompetentingai institucijai. Tuo tarpu Tarnyba atsiliepime teigia, kad jai nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) paskleisti konkretaus turinio informaciją. Vadinasi, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai Tarnyba skundžiamu Raštu netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti laikraščio „Ekspress Nedelia“ redaktorių ir dienraščio „Respublika“ redaktorių parašyti straipsnį pareiškėjo pageidaujama tema, taip pat ar, nepersiųsdama šio pareiškėjo prašymo nagrinėti pagal kompetenciją, Tarnyba nepažeidė pareiškėjo teisių.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė (3 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (3 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę (4 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (10 straipsnis). Atitinkamai, tai, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, vertina Žurnalistų etikos inspektorius (50 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdydamas šią funkciją, Žurnalistų etikos inspektorius, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (50 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip pat skundą pripažinti nepagrįstu (50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

7. Nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad teisės aktais asmenims yra laiduojama informacijos laisvė, kuri gali būti ribojama tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi informacijos laivė yra asmens teisė, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nustatyti savo renkamos, rengiamos ir (ar) skleidžiamos informacijos pobūdį bei turinį, taip pat tai, kokią dalį informacijos skleisti ir ar apskritai ją skleisti. Atitinkamai, joks asmuo negali būti verčiamas (įpareigojamas) parengti ir (ar) skleisti konkretaus turinio informaciją, išskyrus atvejus, kurie yra susiję su jau anksčiau paskelbtos informacijos paneigimu (nebeskelbimu), kai atitinkama informacija nustatyta tvarka yra pripažinta prieštaraujančia teisės aktų reikalavimams. Kitaip tariant, Žurnalistų etikos inspektorius, vykdydamas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, turi teisę įpareigoti viešosios informacijos rengėją ar skleidėją tik pašalinti arba paneigti tam tikrą paskleistą teisės aktų reikalavimų neatitinkančią informaciją, o ne įpareigoti viešosios informacijos rengėją ar skleidėją parengti ir paskelbti konkretaus pobūdžio bei turinio informaciją.

8. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. M. siekė konkretaus pobūdžio ir turinio informacijos apie tai, kad CK 6.6 straipsnio 6 dalies taikymas vartotojų atžvilgiu galimai yra neaiškus, parengimo ir paskleidimo laikraštyje „Ekspress Nedelia“ ir dienraštyje „Respublika“. Pažymėtina, kad pareiškėjui asmeniškai teisės aktais yra laiduojama teisė rinkti, rengti bei skleisti (jeigu pareiškėjas turi tokias technines galimybes) informaciją šiuo ir (ar) kitais jį dominančiais klausimais, tačiau pareiškėjas neturi teisės to reikalauti iš kitų asmenų (įskaitant laikraščio „Ekspress Nedelia“ ir dienraščio „Respublika“ valdytojus), kadangi teisės aktai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tokios pareigos nenustato. Be to, veiksmai, nurodant asmeniui, kokio turinio ir pobūdžio informaciją skelbti, vertintini, kaip asmenų informacijos laisvės ribojimas, kuris yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi A. M. 2016-11-21 prašymą, pagrįstai Raštu netenkino jo prašymo įpareigoti laikraščio „Ekspress Nedelia“ redaktorių ir dienraščio „Respublika“ redaktorių parašyti straipsnį apie neaiškias CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl naikinti šį Raštą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo kreipimąsi nagrinėti iš naujo teismas neturi pagrindo.

9. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba taip pat nevykdė pareigos jo 2016-11-21 prašymą persiųsti kompetentingai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2014-11-06 įstatymo Nr. XII-1301 redakcija) 23 straipsnio 4 dalį asmens skundas pagal kompetenciją kitam viešojo administravimo subjektui persiunčiamas tik tais atvejais, jeigu viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pateiktas toks skundas, neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016-11-21 kreipimusi Tarnybos prašė: įpareigoti laikraščio „Ekspress Nedelia“ redaktorių ir dienraščio „Respublika“ redaktorių parašyti straipsnį apie neaiškias CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatas arba pačią Tarnybą atsakyti, ką konkrečiai pareiškėjas privalo daryti, esant solidariai atsakomybei, kad prievolė (mokėjimas už butui teikiamas paslaugas) būtų įvykdyta, arba persiųsti pareiškėjo prašymą kompetentingai institucijai. Nagrinėjamu atveju Tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo 2016-11-21 kreipimąsi (skundą dėl laikraščio „Ekspress Nedelia“ ir dienraščio „Respublika“ veiksmų, atsisakant parengti ir publikuoti pareiškėjo pageidaujamą straipsnį) ir jo netenkino, t. y. priėmė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą sprendimą. Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad Tarnyba neatsisakė nagrinėti pareiškėjo kreipimosi, o konstatavo, kad jis yra nepagrįstas (žr. šio teismo sprendimo 7 ir 8 punktus). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Tarnyba neturėjo pagrindo persiųsti pareiškėjo 2016-11-21 kreipimąsi kitam viešojo administravimo subjektui. Kita vertus, pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad analogišku klausimu dėl solidarios prievolės vykdymo pats yra kreipęsis į kitas institucijas – Prezidentūrą, Seimą ir Aplinkos ministeriją. Byloje yra pateiktas pastarosios 2016-12-02 raštas Nr. (13-1)-D8-8970 (b. l. 13–15), kuriame pareiškėjui pateikti paaiškinimai dėl CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatų, taip pat pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicija šiuo klausimu (pridėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-28 raštas Nr. (1.40)7R-8857). Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo keliamas klausimas iš esmės tuo pačiu laikotarpiu ne kartą buvo nagrinėtas kitų institucijų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad A. M. iš esmės siekia konkrečios teisės normos (CK 6.6 straipsnio 6 dalies) išaiškinimo, o teisės aiškinimo funkcija yra suteikta teismui. Taigi pareiškėjo pageidaujamas minėtos teisės normos konkretus išaiškinimas pareiškėjui galėtų būti pateiktas tik šią teisės normą taikant pareiškėjo atžvilgiu, t. y. inicijavus konkretų teisinį ginčą teisme.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasHalina Zaikauskaitė