- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2-85-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01185-2011-11
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- O. V. R.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d., rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu (b.l. 2-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad jis po tuoj po savo sūnaus A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-06-28, priėmė jo palikimą pagal įstatymą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2011-06-28 mirė sūnus A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko sūnui priklausantis turtas - automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieš mirdamas sūnus A. R. testamento nepaliko. Nekilnojamojo turto sūnus įsigijęs nebuvo, todėl A. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pareiškėjas po A. R. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog man bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi jis faktiškai pradėjo jo turtą valdyti, juo rūpintis. Mirusįjį palaidojo, prižiūri jo kapą. Jam liko visi sūnaus asmeniniai daiktai ir baldai turėti iki mirties, kuriais jis iki šiol naudojasi. Sūnus savo šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturėjo, buvo vienišas, daugiausia bendravo tik su tėvu ir motina, kadangi kartu gyveno.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. V. R. per teismo nustatytą terminą pateikė pareiškimą civilinėje byloje, kuriame nurodė, kad su V. R. pareikštais reikalavimais sutinka (b.l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-06-28 (įrašo Nr. 19) (b.l. 6). P. V. R. yra mirusiojo A. R. sūnus (b.l. 7). Po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-06-28, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 8). Prienų rajono savivaldybės administracijos Ašmintos seniūnijos pažymos patvirtina, kad mirusiojo A. R., kuris gyveno vienas, deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1992-08-10 buvo (duomenys neskelbtini). (b.l .9-10). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad po pareiškėjo sūnaus A. R. mirties liko jo vardu registruotas kilnojamasis turtas - automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). P. V. R. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1978-12-05 (b.l. 12).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sūnaus A. R. mirties pareiškėjas V. R. priėmė mirusiojo palikimą – kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjo turtą, juo rūpinosi. Pareiškėjas sūnų palaidojo, sutvarkė kapavietę, naudojasi jo asmeniniais daiktais, baldais. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, laikytina, kad pareiškėjas V. R. po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-06-28, priėmė sūnaus palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-06-28, priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.