Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisejas Vytautas Krikšciunas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

2010 m. birželio 8 d.

Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes B. V.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios A. K. apeliacini skunda del 2010 m. sausio 10 d. Panevežio miesto apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dali areštu 20 paru. Priteista iš A. K. 14150, 52 Lt turtines ir 3000 Lt. neturtines žalos atlyginimui V. Š..

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. vasario menesio vidurio iki kovo 3 d. , P mieste, „neturedama teisinio pagrindo, atvirai savo naudai verte mažamete U. Š. gim. 1997-08-01 perduoti pinigus, ir tokiais veiksmais ibaugindama mažamete per 4 kartus paeme iš U. Š. i mokykla atneštus R. Š. priklausancius pinigus- 36000 Norvegijos kronu.

Teismo motyvas, kad jos kalte irodyta jos pacios ir liudytojos G. F. parodymais, nepagristas. Tokiu parodymu ji nedave, o liudytoja G. F. parode, kad viena karta mate butent skolinantis pinigus iš U. Š.. Šios liudytojos parodymus teismas atmete, o remesi liudytoju T. J., G. Š., L. V. parodymais. Taciau šie liudytojai nebuvo toje vietoje ir tuo laiku, kai U. Š. atneše ir perdave pinigus, negirdejo ju pokalbiu, nemate kiek ir kada buvo perduoti pinigai, tik nurodo mate kaip ji vesdavosi Ugne i tualeta iš kurio ji griždavo nusiminusi ir verkdama. Liudytoja L. V. nurodo, kad Ugne buvo nusiminusi jau nuo 2008 m. rugsejo men., kuomet apie pinigu skolinimasi su Ugne ji dar nebuvo kalbejusi. Apeliantes nuomone, šiu liudytoju parodymai neduoda pagrindo daryti išvada, kad ji padare nusikaltima. Nukentejusios U. Š. parodymai nenuoseklus, prieštarauja kitu liudytoju parodymams ir sveikai logikai, todel turetu buti vertinami kritiškai. U. Š. nurodo, kad apeliante reikalavo pinigu, grasindama jai ir jos tevams, todel ji išsigando ir per 4 kartus perdave jai apie 36000 Norvegijos kronu ir visada su ja dalyvavo G. F.. Tuo tarpu G. F. nurodo, kad ji dalyvavo tik viena karta. Nukentejusioji teigia, kad perdave Norvegijos kronas, o liudytoja G. Š. parode, kad viena karta jai Ugne rode atneštus litus. Abejones kelia ir nukentejusiosios teiginys, kad ji buvo išsigandusi grasinimu, bijojo, kad tevai gali buti „pasodinti“ i kalejima, todel atneše pinigus. Jos manymu, apie tai ji galejo pasakyti tevams, ir tuo viskas butu pasibaige, o jai paskolino tik dali atneštu pinigu, o kitus galejo pati išleisti ir bijodama sugalvojo versija apie pinigu prievartavima, dali pinigu galejo paimti ir kiti asmenys.

Skundas atmestinas. Teismas pagristai pripažino A. K. kalta padarius turto prievartavima iš mažametes nukentejusiosios U. Š., taciau nuosprendžio aprašomoje dalyje tik formaliai vertino surinktus parodymus, nesusiedamas ju tarpusavyje, o kai kuriu nevertino arba iškreipe ju prasme. Teismas nurodo, kad A. K. kalte irodyta iš dalies jos pacios ir liudytojos G. F. parodymais, nors neanalizuoja, kuri dalis ju parodymu patvirtina nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas vertindamas nuteistosios parodymus apsiribojo tik bendro pobudžio fraze, kad jie vertinami kritiškai ir kad jie „paneigti nukentejusiuju ir liudytoju parodymais, kuriais netiketi nera pagrindo, be to sutampa esminemis faktinemis aplinkybemis“, neivertino liudytojos G. F. parodymu.

Aptartiems liudytoju parodymams iš dalies prieštarauja ir kartu nuteistosios versija apie jai esa nukentejusiosios geranoriškai paskolintus pinigus patvirtina liudytojos G. F. parodymai teisiamajame posedyje. Ši liudytoja nurode viena karta maciusi, kaip mokykloje nukentejusioji savo noru paskolino nuteistajai 1000 Norvegijos kronu. Taciau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teige, kad, jai dalyvaujant, nukentejusioji nuteistajai pinigus perdave mažiausiai du kartus (1 t., 56 b.l.). Teisminio nagrinejimo metu apklausta apie šiuos prieštaravimus savo parodymuose, liudytoja ju negalejo paaiškinti, nes pirmiausia tvirtino nesakiusi, jog nukentejusioji pinigus perdave du kartus, o po to teige apskritai blogai prisimenanti šiuos ivykius. Vertinant liudytojos parodymu patikimuma, atsižvelgtina i jos ir nuteistosios tarpusavio santykius. G. F. nurode su nuteistaja esancios senos drauges. Liudytojai buvo žinoma, kad 1000 Norvegijos kronu, kurias jai paskolino nuteistoji, buvo gautos iš nukentejusiosios. Aptartos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog liudytoja, suprasdama, kokie santykiai susikloste tarp nuteistosios ir liudytojos ir netgi pati turedama naudos iš šiu santykiu, stengesi sumažinti nuteistosios nusikalstamu veiksmu apimti ir nenurode tikruju ivykio aplinkybiu.

Aplinkybe, jog nuteistoji iš nukentejusiosios ne skolinosi, o reikalavo pinigu, patvirtina ne tik nukentejusiosios ir liudytoju parodymai, bet iš dalies ir pacios nuteistosios elgesys. Ji nurode suprantanti skirtuma tarp skolos ir turto prievartavimo, t.y. jog skola butina gražinti, taciau iš jos parodymu matyti, kad jos planai užsidirbti pinigu skolos gražinimui nebuvo realus ir nuteistoji tai suprato. Nors nuteistoji tvirtino užsidirbsianti per vasaros atostogas, taciau akivaizdu, kad ji, budama nepilnamete, neturincia net pagrindinio išsilavinimo, negalejo tiketis užsidirbti tokia suma per moksleiviu vasaros atostogas.

Nuteistoji skunde teigia, kad nukentejusiosios parodymai del nuteistosios esa išsakytu grasinimu iskusti nukentejusiosios tevus yra nepatikimi, nes nukentejusioji šioje situacijoje elgesi neapgalvotai. Nuteistosios manymu, nukentejusioji turejo tevams iš karto pranešti apie tokius grasinimus ir taip išvengti pinigu perdavimo. Šie nuteistosios argumentai nelaikytini pagristais. Nukentejusioji nusikaltimo metu buvo vienuolikos metu amžiaus. Nuteistoji, turejusi galimybe matyti nukentejusiaja beveik kiekviena diena, keleta savaiciu ja sistemingai baugino, grasindama ne tik paciai nukentejusiajai, bet ir jos tevams. Iš liudytoju ir pacios nukentejusiosios parodymu, apibudinanciu jos psichologine bukle, matyti, kad nuteistoji savo tiksla pasieke – nukentejusioji tapo ibauginta ir verksminga, eme vengti eiti i mokykla. Nukentejusiosios socialine branda ir nuteistosios prieš ja panaudotas psichinis smurtas jai neleido adekvaciai ivertinti nuteistosios išsakytu grasinimu igyvendinimo realumo ir priimti šioje situacijoje tinkamiausia sprendima – pasakyti apie nuteistosios grasinimus tevams. Nuteistosios psichinio poveikio stipruma nukentejusiajai rodo ir nukentejusiosios tevu nurodytos aplinkybes, kad, jiems savo vaiku paklausus apie dingusius pinigus, U. Š. tevams nedriso prisipažinti ir tikraja situacija atskleide tik policijos pareigunams.

Nors nuteistoji teigia iš nukentejusiosios gavusi mažesne suma, t.y. ne 36000, o tik 5000 Norvegijos kronu, taciau, atsižvelgus i patikimais pripažintus nukentejusiosios parodymus apie nuteistajai perduota pinigu suma, šiuos parodymus patvirtinancius nukentejusiuju V. Š. ir R. Š. parodymus apie namuose pasigestus 36000 Norvegijos kronu, nuteistosios parodymai del jos esa gautos 5000 Norvegijos kronu sumos atmestini.

Apibendrindama kolegija daro išvada, jog byloje esantys irodymai patvirtina nuteistosios kalte del turto - 36000 Norvegijos kronu (14150,52 Lt) - prievartavimo iš nukentejusiosios.

Teismas, skirdamas nuteistajai švelnesne iš BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytu bausmiu rušiu – arešta – teisingai ivertino BK 54 str. 2 d. išdestytus bausmes skyrimo pagrindus ir BK 91 str. 2 d. numatytus bausmes skyrimo nepilnameciui ypatumus. Nuteistajai paskirta bausme, mažesne už šios bausmes rušies vidurki (BK 90 str. 4 d.), atitinka nuteistosios veikos pavojinguma, todel nešvelnintina.

Motyvuojamoji dalis

Tenkinti nuteistosios skunda jame išdestytais motyvais nera pagrindo, todel skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistosios A. K. apeliacini skunda atmesti.