Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir R. L. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo momento vykdant šį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. L. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę, jos dydį, prašo skirti švelnesnę bausmę – areštą arba jo atžvilgiu taikyti amnestiją.

Dėl nuteistajam R. L. paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas 10 (dešimt) kartų teistas, iš jų 5 kartus už turtinius nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui (2 t., b. l. 56-70), naują nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem mėnesiams nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus arešto bausmę. Taip pat, jis yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 87-99), paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. liepos 19 d. 2018 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje R. L. charakteristikoje nurodyta, kad jis gyvena kartu su savo motina I. L., motinos sugyventiniu K. D. ir broliu R. L.. Šiuo metu R. L. niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo pragyvenimo šaltinis – socialinė pašalpa (2 t., b. l. 102-103). 2018 m. lapkričio 5 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. L. 2018 m. sausio 11 d. įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus priežiūrą. 2018 m. kovo 9 d. atliko 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Priežiūros metu nuteistasis nepažeidė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau kviečiamas laiku neatvyksta į Probacijos skyrių. Be to, jis padarė tris administracinius nusižengimus, t. y. 2018 m. gegužės 26 d. 18.31 val. būdamas neblaivus, iš savo telefono paskambino į BPC ir melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, 2018 m. birželio 27 d. 22.33 val. vairavo dviratį neblaivus, jam nustatytas 2,68 prom. girtumo laipsnis bei 2018 m. liepos 19 d. 11 val. pavogė gėlės – hortenzijos žiedą ir pušelės daigą. Problemą dėl alkoholio pripažįsta, tačiau kategoriškai atsisako ją spręsti, vartoja alkoholį (2 t., b. l. 107). 2019 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apygardos teisme gauti nuteistojo prašymas bei prie jo pridėti medicininiai dokumentai. Iš 2019 m. birželio 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktos medicininės pažymos „Dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. L. nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. neatvyko į Užimtumo tarnybą, nes patyrė nelaimingą atsitikimą. Nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 7-21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktoje medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. epikrizėje matyti, kad jis 2019 m. birželio 7 d. patyrė buitinę traumą, t. y. krito ir traumavo dešinę šlaunį. Dėl atsiradusių skausmų GMP atvežtas į priėmimo skyrių bei hospitalizuotas į OTR skyrių. R. L. diagnozuotas dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 14 d. R. L. buvo operuotas – atlikta dešiniojo šlaunikaulio osteosintezė DSC plokštele ir sraigtais. Pooperacinė būklė gera, išrašytas ambulatoriniam gydymui. 2019 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame R. L. medicinos dokumentų išraše / siuntime R. L. siunčiamas traumatologo–ortopedo konsultacijai. R. L. pateiktu prašymu apygardos teismui prašo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes šiuo metu yra susilaužęs koją, guli lovoje bei š. m. spalio mėnesį jam bus daroma operacija.

9. Akivaizdu, kad nuteistasis R. L. išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko – nors ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo skirta ir švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – areštas, taikyta amnestija ir net lygtinis paleidimas (vienu atveju jis buvo panaikintas ir asmuo buvo pasiųstas atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės), tačiau jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Kadangi R. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmos instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat atsižvelgė skirdamas R. L. bausmę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus R. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

10. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų), be to, ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, todėl spręsti, kad ši bausmė per griežta ir ją mažinti, nėra pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma R. L. padaryta nusikalstama veika. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas 2 (du) kartus, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Visos šios aukštesnės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra analogiško pobūdžio, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, R. L. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšis.

Dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ Nr. XIII-1640, taikymo

11. 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta kas yra atleidžiami nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies: 1) nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų; 2) neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatytas iki šio įstatymo taikymo jiems dienos; 3) nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų; 4) pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus atlikę vieną trečdalį neatliktosios laisvės atėmimo bausmės.

12. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo R. L. skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 7 punkte numatytas amnestijos netaikymo pagrindas, kadangi nuteistasis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, 2010 m. spalio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2012 m. birželio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimis, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų, neatlikęs tam tikros jam apylinkės teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalies.

13. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam R. L. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmos instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas R. L. paskirdamas galutinę sumažintą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.