- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-590-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08739-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) N. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-68-3-08739-2015-7 pagal ieškovo N. D. ieškinį bei atsakovės A. D. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
atsakovė A. D. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo N. D. atžvilgiu, siekiant užtikrinti byloje priimto 2015-10-26 sprendimo dėl priteistos 505 688,11 EUR sumos jos naudai įvykdymą. Nurodė, kad teisingumas įvykdytas laikomas tik tada, kai operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos priimtam sprendimui realiai įvykdyti. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių 2015-10-26 teismo sprendimo įvykdymas dėl 505 688,11 EUR sumos išieškojimo iš ieškovo N. D. gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Ieškovas gali imtis veiksmų, kad apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Tai patvirtina ieškovo veiksmai visame santuokos nutraukimo ir turto padalinimo procese, ko pasėkoje buvo inicijuotas naujas procesas dėl turto padalinimo. Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas. Kol sprendimas įsiteisės, ieškovas gali perleisti turtą, taip pat įregistruoti asmeninės nuosavybės teises į jį ir pan. Teismų praktikoje yra suformuluota ir prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Priteista kompensacija iš ieškovo yra labai didelė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nustojo vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, bankas yra pradėjęs priverstinį išieškojimo procesą iš įkeisto turto, galima daryti išvadą, jog ieškovas piniginių lėšų, iš kurių būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, neturi. Iš ieškovui priteisto turto vertės atėmus įsipareigojimus bankui, ieškovui likusio turto vertė sudaro 612 592,39 EUR sumą. Tam, kad išsiieškoti priteistą 505 688,11 EUR sumą, turtą reikės pardavinėti priverstine tvarka, dėl ko turto pardavimo kaina sumažėja 30 procentų (iki 428 814,67 eurų). Darydama išvadą, kad ieškovo turto net nepakaktų įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, o jų nesant pakankamai – piniginių lėšų ar turtinių teisių priklausančių ieškovui ir esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis areštą 505 688,11 EUR sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-16 nutartimi nutarė areštuoti ieškovui N. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti ieškovo nekilnojamojo/kilnojamojo turto, areštuoti ieškovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant ieškovui N. D. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su atsakove A. D.. Teismas nustatė, kad bendra areštuoto ieškovo turto vertė turi atitikti 505 688,11 EUR sumą.
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytus argumentus, įvertinęs teismo sprendimu priteistos sumos dydį atsakovei, tai, kad 505 688,11 EUR suma laikytina kaip fiziniam asmeniui labai didele suma, padarė išvadą, kad nesiėmus prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nukreipti į konkretų turtą: a) butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 631 371,64 EUR; b) 3/28 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės (parkingas), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 34 754,40 EUR; c) pastatą-gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); d) pirtį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); e) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3253 ha ploto; c, d, e punktuose nurodytų objektų bendra vertė 289 620,02 EUR; f) priekabą TAURAS 700-02S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 608,20 EUR; g) 200 vienetų AB „Lietkabelis PVA“ akcijų, kurių vertė 3 708,64 EUR; Automobilį BMW 650, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) idetifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 61 689,06 EUR.
Nurodo, kad jokios grėsmės sprendimo įvykdymui jo įsiteisėjimo atveju nėra ir tai patvirtina civilinės bylos Nr. 2-643-595/2015 aplinkybės. Bylos nagrinėjimas trunka daugiau nei dvejus metus, todėl ieškovas, jei būtų turėjęs ketinimų mažinti ar slėpti jam priklausantį turtą, tai galėjo padaryti jau seniai. Akivaizdu, kad ieškovui priteisto turto vertės visiškai pakanka jo prievolei sumokėti atsakovei 505 688,11 EUR įvykdyti. Iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas šiuo turtu disponuoti negali, kadangi jis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nėra jokios logikos taikyti ieškovui papildomus apribojimus, kai byloje dalinamo turto visiškai pakanka užtikrinti sprendimo įvykdymą. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo principus, suteikė akivaizdų pranašumą vienai iš proceso šalių – atsakovei. Apelianto nuomone, teismas priėmė visiškai nemotyvuotą nutartį. Vienintelis teismo argumentas buvo tai, kad atsakovei iš ieškovo priteista suma ieškovui kaip fiziniam asmeniui laikytina didele. Teismas privalėjo įvertinti ieškovo gerą finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad ieškovas prašymą pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindžia deklaratyviais, niekuo nepagrįstais argumentais. Vien tas faktas, kad teismas taikė areštą ieškovo turtui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių lygiateisiškumą, nepagrįstai ir neproporcingai itin didele apimtimi apriboja ieškovo teises bei teisėtus interesus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, liko neapribota ieškovo teisė naudotis lėšomis, skirtomis pragyvenimui, vaiko išlaikymui, atsiskaitymui už paslaugas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, argumentų, kad antstolio nustatytos sumos, skirtos pragyvenimui, jam, jo šeimos interesų užtikrinimui nepakanka. Ieškovo prašomas areštuoti turtas neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-11-16 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui priklausantį turtą 505 688,11 EUR sumai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-11-16 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.l
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 str. 1 d. suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti dviejų sąlygų visetą: (i) asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus; (ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Apelianto teigimu, atsakovės priešieškinis visoje apimtyje yra nepagrįstas, todėl nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, jog asmens reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais, kadangi, nepaisant to, jog atsakovės priešieškinis buvo patenkintas tik iš dalies, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendė, kad atsakovė turi teisę į tam tikro dydžio kompensaciją. Todėl, šioje proceso stadijoje laikytina, kad atsakovė pagrindė savo reikalavimų tikėtinumą.
Apeliantas taip pat nesutinka, jog teismas nustatė grėsmę sprendimo neįvykdymui. Nurodo, kad jokios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo nėra, kadangi ieškovas teismo proceso metu nesiekė perleisti ar kitu būdu paslėpti jam priklausančio nekilnojamojo turto. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Nagrinėjamu atveju, bendru šalių sutarimu 2008-09-03 sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta ir patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl dalintino turto ir piniginių kompensacijų išmokėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių bendru sutarimu pasiektas ir patvirtintas 2008-09-03 sprendimu rezultatas išnyko, šalims pradėjus nesutarti dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo, kartu iš naujo inicijuojant civilinę bylą Nr. 2-643-595/2015 dėl turto padalijimo. Minėtoje byloje teismo priimtas sprendimas apskųstas apeliacinės instancijos teismui tiek ieškovo, tiek atsakovės. Šios aplinkybės įrodo, jog tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai, kurie galimai įtakos greitą ir ekonomišką sprendimo įvykdymą. Apelianto argumentai, jog jis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu neperleido ir nepaslėpė jokio nekilnojamojo turto, neturi jokios teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, kadangi tokia rizika išlieka ir vėlesniuose procesuose bei jų stadijose. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovei priteistos kompensacijos dydis yra 505 688,11 EUR, teisėjų kolegija tokią sumą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertina kaip turinčią įtakos grėsmei dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu.
Apeliantas taip pat atskiruoju skundo prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nukreipti į ginčo turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytą turtą, sprendžia, jog butas ir automobilių stovėjimo aikštelė, adresu Subačiaus g. 15-29, Vilnius, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu, kadangi šis turtas įkeistas šalių kreditoriui – bankui, kurį bankas siekia realizuoti, į automobilį BMW 650 laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat negali būti nukreiptas, kadangi 2015-10-26 sprendimu šis automobilis priteistas atsakovei ir dėl to ginčo nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi likusio turto vertę, sprendžia, jog šio turto vertės neužtenka užtikrinti atsakovės priteistos kompensacijos dydžiui, todėl nėra pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymą nukreipti į konkretų apelianto nurodytą turtą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-02 nutartimi atidėjo ieškovui 21 EUR žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo yra pagrindas priteisti iš ieškovo atidėto žyminio mokesčio sumokėjimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) atidėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.