Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1611-583/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-07
Bylos Nr.: eI3-1611-583/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01740-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas: S. S.
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Kristijonas Paliutis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1611-583/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01740-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 7 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo S. S. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. patikslintą prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą patikslintu prašymu, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. kovo 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-67 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija Privalomuoju nurodymu jį įpareigojo pašalinti už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), ribos esančią tvorą ir želdinius.

Paaiškino, jog dar 2022 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu formuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tarp Žemės sklypo ir Vilniaus miesto savivaldybės formuojamo želdynų sklypo. Teigia, jog dalis jam priklausančių želdinių ir tvoros yra teritorijoje, kuri atitinka įsiterpusios valstybinės žemės požymius ir šiuo metu yra rengiamas detalusis planas, kurio tikslas įsiterpusio valstybinio žemės sklypo suformavimas, įsiterpusio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas bei prijungimas prie Žemės sklypo. Pareiškėjo nuomone atlikus minėtus veiksmus Privalomajame nurodyme minimi želdiniai bei tvora būtu Žemės sklype, todėl nebeliktų teisinio bei faktinio pagrindo įvykdyti Privalomajame nurodyme suformuluotą reikalavimą.

Teigia, kad teoriškai detalusis planas turėtų būti parengtas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas per keletą mėnesių, tačiau faktiškai ši procedūra Vilniaus mieste užtrunka gerokai ilgiau. Taip pat valstybinio žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymui yra būtinas savivaldybės tarybos sprendimas, o šis procesas visada užtrunka, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba renkasi kartą į mėnesį, klausimai į darbotvarkę įtraukiami pagal eilę, todėl yra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. pabaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo S. S. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis nurodė, jog palaiko patikslintą reikalavimą ir prašo jį tenkinti procesiniame dokumente nurodytų argumentų pagrindu. Taipogi pažymėjo, kad prašomo nustatyti termino trukmę sąlygoja ir tai, kad rengiant Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano sprendinių koregavimą sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ne visos institucjos per teisės aktuose nustatytus terminus išduoda planavimo sąlygas, atlieka derinimo procedūras ir tai patvirtina teikiami papildomi įrodymai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašymą nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra, o nusprendus pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jį pratęsti tik objektyviai reikalingam terminui.

Paaiškino, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. kovo 7 d. atliko žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. kovo 14 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA-60 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas t. y. Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, vielos tinklo tvora užtverta ir želdiniais užimta valstybinės žemės dalis.

Inspekcija, vadovaudamasi Patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pašalinti už Žemės sklypo ribos esančią tvorą bei želdinius.

Inspekcija pabrėžia, kad žemės savininkai turi pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Inspekcija. Inspekcijos organizuojamos ir vykdomos žemės naudojimo valstybinės priežiūros, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą.

Priežiūros įstatyme nustatyta, jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą grindžia tuo, kad bent dalis tvoros ir želdinių yra teritorijoje, kuri atitinka įsiterpusios valstybinės žemės požymius ir šiuo metu rengiamas detalusis planas, kurio tikslas įsiterpusio valstybinio žemės sklypo suformavimas, įsiterpusio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas bei prijungimas prie Žemės sklypo.

Inspekcija sutinka, kad pareiškėjo pateiktas Administracijos Teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. liepos 4 d. Nr. A51-98995/24 (3.3.2.26E-TPS) raštas patvirtina, jog rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio tikslas prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą bei nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą, vadovaujantis Vilnius miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, tačiau atkreipia dėmesį, jog užimta ir savavališkai naudojama (aptverta tvora bei užsodinta želdiniais) 191,74 kv. m valstybinės žemės ploto dalis. Tuo tarpu, pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad tik apie 35 kv. m. valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusios valstybinės žemės požymius ir šį plotą jis siekia įsigyti. Akivaizdu, kad pareiškėjas savavališkai naudoja ženkliai didesnę valstybinės žemės dalį, nei yra tarp jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bei Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nėra pateikęs pakankamai duomenų, kurie pagrindžia aplinkybes, kad Privalomajam nurodymui įvykdyti reikalingas vienerių metų terminas. Pabrėžia, kad Inspekcija yra suinteresuota, kad žemės naudojimo pažeidimas būtų pašalintas kuo skubiau. Tai yra pagrįstas ir teisėtas Inspekcijos lūkestis, todėl pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalyku yra patikslinto prašymo, kuriuo prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-67 įvykdymo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagrįstumas.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Inspekcija 2024 m. kovo 7 d. Žemės sklype atliko planinį patikrinimą. Jo metu užfiksuotos aplinkybės nurodytos Patikrinimo akte. Patikrinimo akte teigiama, kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų – vielos tinklo tvora užtverta ir želdiniais užimta valstybinės žemės dalis. Konstatuojama, jog pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

Inspekcija, vadovaudamasi Patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pašalinti už Žemės sklypo ribos esančią tvorą bei želdinius.

Pareiškėjas patikslintame prašyme teigia, jog siekia prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie Žemės sklypo. Nurodė, jog kreipėsi į Administraciją prašydamas rengti detaliojo plano sprendinių koregavimą Žemės sklype, kurio tikslas suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą ir ribas bei prijungti jį prie Žemės sklypo.

Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-05-01) 22 straipsnio 1 dalis teigia, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: 1) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcijai atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Privalomuoju nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo priėmimo, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t.t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminė praktika nėra išplėtota. Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

Minėtoje LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.

Pagal LVAT suformuotą praktiką, šios kategorijos bylose galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti jei nustatomos bent dvi esminės sąlygos patvirtinančios, kad asmuo yra pradėjęs procedūras, susijusias su padarytų pažeidimų šalinimu: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinti arba pateisinti neteisėti veiksmai.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano sprendinių koregavimą Žemės sklype. Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose teigiama, kad vienas iš planavimo tikslų yra prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą tarp Žemės sklypo ir Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybinio žemės sklypo bei nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Remiantis teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemoje esančiais duomenimis minėta detaliojo plano koregavimo procedūra šiuo metu yra vykdoma, ji yra parengiamajame etape. Šias aplinkybes patvirtina ir papildomai teikiami įrodymai – 2024 m. gruodžio 16 d. portalo TPDRIS duomenys apie proceso eigą, detaliojo plano koregavimo aiškinamasis raštas, Detaliojo plano koregavimo projekto sprendiniai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas siekia parengti teritorijų planavimo dokumento sprendinių korektūrą, kad atsirastų teisinės prielaidos dėl prie Žemės sklypo esančio įsiterpusio valstybinės žemės ploto įsigijimo, siekiant taip įteisinti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą bei esančius želdinius. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nevertina ar tokiu būdu galima pašalinti visoje apimtyje žemės naudojimo pažeidimus, nes šios aplinkybės gali būti vertinamos tik pabaigus teritorijų planavimo dokumentų sprendinių koregavimo procesą ir Inspekcijai įvertinus ar yra įvykdytas Privalomasis nurodymas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme nurodytos priežastys pripažintinos įtakojusiomis galimybę per nustatytą terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pripažintos svarbiomis, todėl terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęstinas, nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atlieka šiame sprendime įvardintus veiksmus, siekdamas pašalinti Privalomajame nurodyme nustatytus žemės naudojimo pažeidimus, tačiau veiksmų trukmė nebuvo ir nėra sąlygota išimtinai vien pareiškėjo veiksmų.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog siekdamas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nustatytu terminu procedūrų iki galo atlikti negali ne dėl vien nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o tai pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas laikytina faktiniu pagrindu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo S. S. patikslintą prašymą patenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-67 įvykdymo terminą pratęsti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė