Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-09802-2011-4)

NUTARTIS

2012 m. sausio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkės UAB „Linas Šventoji“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11528-144/2011 pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkė BUAB „Nordic investicija“, įkeisto turto savininkė UAB „Linas Šventoji“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

BUAB „Nordic investicija“ skolinis įsipareigojimas yra užtikrintas ne tik UAB „Linas Šventoji“ žemės sklypo hipoteka, bet ir pačiai skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto bei R. L. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Tas pats skolinis įsipareigojimas yra užtikrintas LR CK 4.183 str. 1 d. numatyta bendrąja hipoteka, tačiau hipotekos lakštuose nėra nustatyta turto pardavimo varžytynėse eilė (LR CK 4.183 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis universaliais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pirmiausia turėtų būti išieškoma iš skolininkės įkeisto turto. Iš skolininkės įkeisto turto išieškojimą vykdo skolininkės administratorė ir tai vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-01 nutarimo Nr. 1074 patvirtintais Nuostatais.

Skolininkės administratorius per vieną mėnesį įkeisto skolininkės turto neparduos ir kreditorei tai yra puikiai žinoma. Kreditorė, pažeisdama LR CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2 d., CPK 742 str. įtvirtintus principus, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia visą su kreditavimo sutartimi susijusią riziką perkelti hipotekos davėjui, kuris nėra skolininkas. Kreditorei pagal veiklos specifiką taikomi aukštesni reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. kreditorė, prieš suteikdama kreditą skolininkei, nepakankamai domėjosi kliento finansine bei ekonomine būkle, neįsitikino, ar skolininkė bus pajėgi vykdyti sutartį (LR CK 6.38 str. 2 d., 6.256 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė AB SEB bankas 2006-07-01 sąskaitos kreditavimo sutartimi Nr. 0740604090221-06 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais skolininkei UAB „Nordic investicija“ suteikė 1 490 768 Lt ir 454 240,63 Lt eurų kredito limitą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeisto daikto savininkė UAB „Linas Šventoji“ bankui hipotekos lakštu 03/1/2006/0009932 įkeitė 2729/6183 dalis bendro 0,6183 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte nurodyta, kad prievolės įvykdymo data – 2011-06-11 (LR CK 4.186 str. 1 d.). Įrašai hipotekos lakšto pakeitimuose bei kiti dokumentai rodo, kad pradinis skolininkas buvo UAB „Linas Nordic“, o įkeisto žemės sklypo savininkas – UAB „Nordic investicija“, vėliau žemės sklypas kaip investicija perėjo UAB „Linas Šventoji“, o skola kreditoriui sutinkant perkelta UAB „Nordic investicija“.

Kauno apygardos teismo 2010-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1311-605/2010, tenkinant ieškovės UAB „Nordic investicija“ administracijos vadovės L. Ž. ieškinį, skolininkei UAB „Nordic investicija“ iškelta bankroto byla. Suėjus prievolės įvykdymo terminui kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto. Teismas LR CPK 558 str. 1 d. pagrindu areštavo hipoteka įkeistą daiktą ir įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkei iškėlus bankroto bylą kreditorė turėtų teisę dėl priverstinio skolos išieškojimo kreiptis ne tik LR CK 4.192 str. 1 d. pagrindu, bet ir LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismo LR CPK 558 str. 1 d. pagrindu priimta nutartis areštuoti įkeistą daiktą yra įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui vykdyti prievolę, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs, ir išaiškinimas, kokių pasekmių jie gali tikėtis nevykdydami savo prievolių.

Hipotekos bylos yra nagrinėjamos supaprastinta LR CPK XXXVI skyriuje numatyta tvarka, prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka per trumpus terminus, nagrinėjant tokias bylas teisėjas atlieka formalų prašymo ir hipotekos duomenų patikrinimą. Ginčai dėl teisės tokio pobūdžio bylose nesprendžiami. Iš pateiktame hipotekos lakšte esančių atžymų matyti, kad to paties skolinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui yra išduoti kiti hipotekos lakštai. Apeliantė atskirajame skunde nurodo kitus hipoteka įkeistų daiktų savininkus, įkeistus daiktus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliantės teigimu, yra visi požymiai, kad kreditorės skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryta LR CK 4.183 str. numatyta bendroji hipoteka, kuria nebuvo išspręsta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Todėl, apeliantės nuomone, teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kreditorė turėjo laukti, kol iš varžytynių bus parduoti skolininkės įkeisti daiktai. Kaip jau nurodyta, suėjus prievolės įvykdymo terminui ir skolininkei iškėlus bankroto bylą, kreditorė turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto daikto, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Kokia tvarka ir eile turi būti parduodami bendrąja hipoteka įkeisti daiktai, šiame hipotekos bylos nagrinėjimo etape neturi būti sprendžiami.

Dėl nurodytų priežasčių iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.