- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2K-411/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Antanas Klimavičius, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 1.2.30.1Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Nuspręsta konfiskuoti iš R. G. nusikalstamos veikos gautus pinigus – 10 000 Lt.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad organizavo ir vadovavo prostitucijai, t. y. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., siekdamas gauti turtinės naudos, iš Vilniaus į Kauną atvežė T. K., vėliau – ir S. J., užsiimančias prostitucija, suteikė joms gyvenamąsias patalpas, parūpino mobiliuosius telefonus ir SIM korteles bei reklamavo šių teikiamas seksualines paslaugas laikraštyje „Noriu“, ieškojo klientų, kuriuos suradęs pristatydavo jas klientams arba suteikdavo galimybę šiems atvykti į T. K. ir S. J. gyvenamąsias patalpas, užtikrindavo jų saugumą teikiant lytines paslaugas. T. K. ir S. J. pusę iš prostitucijos gautų pajamų pagal abipusį išankstinį susitarimą atiduodavo R. G.; taip R. G. pelnėsi iš prostitucijos, gavęs ne mažiau kaip 10 000 Lt neteisėtų pajamų.
R. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – Volksbank Kraichgau Eg banko (duomenys neskelbtini) vardu išduotą elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. duomenys neskelbtini, kuria 2008 m. balandžio 20 d., apie 9.00 val., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją prekybos centre „Iki“, esančiame Kaune, Raudondvario pl. 166.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį šališkai ir neteisingai įvertintais įrodymais, pažeidė BPK 1 ir 20 straipsnių nuostatas bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimų, todėl padarė nepagristą išvadą, kad kasatorius padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.
Kasatorius teigia, kad prostitucijos organizavimo faktas nenustatytas, jo kaltė neįrodyta. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai parodė, jog gyveno kartu su T. K. ir S. J., kad būtų lengviau mokėti komunalinius mokesčius, be to, dirbo taksi vairuotoju, todėl paveždavo jas, kur paprašydavo. Kasatoriaus nuomone, teismas kaltinimą pagal BK 307 straipsnio 2 dalį grindė įrodymais, įvertintais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesilaikant nešališkumo ir teisingumo principų. Pasak kasatoriaus, T. K. ir S. J. parodymai išgalvoti, nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina bylos duomenys. Nuosprendyje motyvuotai ir logiškai nepaaiškinta, kodėl šiais parodymais remiamasi, o kiti įrodymai atmetami, dėl to teismo išvados kelia abejonių.
Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas ir dėl svetimo mokėjimo instrumento laikymo ir panaudojimo (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Nuteistasis teigia, kad banko mokėjimo kortelę rado taksi automobilyje ir ketino grąžinti ją pametusiam asmeniui, o tai, kad panaudojant šią mokėjimo kortelę nebuvo jo kaltės, patvirtina liudytoja V. D. Kasatoriaus nuomone, jis turi būti išteisintas.
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, t. y. neįvykdė pareigos kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikantis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Objektyviai neįvertinus esminių bylos aplinkybių, ne į visas jas atsižvelgus, nebuvo užtikrinta, kad neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis nebūtų įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Aida Japertienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybes, kad liudytojos T. K. ir S. J. vertėsi prostitucija ir kad apie tai buvo žinoma R. G., teismas nustatė remdamasis liudytojos T. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir liudytojos S. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes pastaroji teismo posėdyje parodymus pakeitė, nenurodydama įtikinamų to priežasčių. Nuteistojo dalyvavimą organizuojant ir vadovaujant prostitucijai, be šių liudytojų parodymų, patvirtina liudytojai M. Č., E. Ž., K. V., R. G. bei kiti bylos duomenys. Kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius taip pat pagrįstai nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Liudytojos V. D. parodymai paneigia kasatoriaus teiginį dėl jo kaltės nebuvimo panaudojus elektroninę mokėjimo kortelę. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad 2008 m. balandžio 20 d., jai dirbant parduotuvėje „Iki“ kasininke, atėjęs R. G. norėjo sužinoti, ar jo turimomis kortelėmis galima atsiskaityti ir ar yra sąskaitose pinigų; pateikęs vieną banko mokėjimo kortelę, teiravosi, kiek pinigų yra sąskaitoje. Kadangi nuskenavus prekę nepavyko tuo įsitikinti, kasatorius pateikė kitą banko mokėjimo kortelę, kurią patikrinus, gauta informacija, kad kortelė yra vogta. Liudytoja parodė, kad tada kasatorius bandė ištraukti kortelę jai iš rankų, tačiau ši jos neatidavė ir iškvietė apsaugos darbuotoją. R. G. tuoj pat skubiai pasišalino iš parduotuvės ir išvažiavo. Prokurorės įsitikinimu, tokius kasatoriaus R. G. veiksmus (jam žinomai svetimos mokėjimo kortelės pateikimą kasininkei, o, nustačius, kad kortelė vogta, siekimą ištraukti ją iš kasininkės rankų ir staigų pasišalinimą iš parduotuvės) patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas bei kita bylos medžiaga. Minėti veiksmai rodo, kad R. G. suvokė daromos veikos pavojingumą bei numatė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Taigi teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad R. G. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ ir 2008 m. balandžio 20 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, šia mokėjimo priemone inicijavo finansinę operaciją prekybos centre „Iki“.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, priėmė nutartį atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, kurią keisti ar naikinti nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis R. G., prašydamas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo ir esminių BPK pažeidimų, savo kasacinį skundą argumentuoja tik BPK pažeidimais, kuriuos sieja su bylos įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir esą nepagrįstomis apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis, kurių neištaisė apeliacinės instancijos teismas, privalėjęs kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Kasatorius teigia, kad jo kaltė neįrodyta, kad teismai privalėjo patikėti jo parodymais ir atmesti T. K. ir S. J. parodymus (dėl prostitucijos organizavimo bei vadovavimo prostitucijai), o liudytojos V. D. parodymus (dėl svetimos elektroninės mokėjimo kortelės panaudojimo) vertinti kaip nepatvirtinančius kasatoriaus kaltės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas netiria ir iš naujo nevertina bylos įrodymų, nenustatinėja faktinių aplinkybių, todėl nuteistojo R. G. kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su tuo, ar teismų sprendimuose pateiktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Kasatoriaus teiginiai apie netinkamą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantį įrodymų vertinimą yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti teisėtais būdais gauti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, išdėstytos jų pagrindu nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės R. G. kaltės ir atsakomybės klausimams išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo padarytą įrodymų vertinimą, pateikė išvadas, paaiškinančias, kodėl kasatoriaus parodymai pagrįstai atmesti ir kodėl remiamasi bylos įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismo nutartyje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl R. G. kaltės įvykdžius BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (prostitucijos organizavimas ir vadovavimas prostitucijai) yra teisingos, jos grindžiamos teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojos T. K., ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustos liudytojos S. J. parodymais, atskleidžiančiais, kokie buvo kasatoriaus veiksmai organizuojant prostituciją ir jai vadovaujant. Šių liudytojų parodymų patikimumas įvertintas, jie palyginti su kitų liudytojų M. Č. ir E. Ž. parodymais, patvirtinančiais T. K. ir S. J. nurodytas aplinkybes ta apimtimi, kiek minėti liudytojai patys tuo įsitikino. Reikšmingų aplinkybių nustatymas grindžiamas ir kitais įrodymais (liudytojų K. V., R. G., E. V. parodymais, rašytiniais bylos dokumentais). R. G. kaltė įvykdžius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – kortelės „MasterCard“ laikymas ir, ja pasinaudojant, neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas) grindžiamas liudytojos V. D. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, daiktų (minėtos elektroninės mokėjimo kortelės) pateikimo protokolu, kitais įrodymais. Teismai nustatė, kad bylos duomenys visiškai patvirtina, jog kasatorius, radęs svetimą mokėjimo kortelę, ja tyčia neteisėtai disponavo, o automobiliu atvykęs prie parduotuvės, joje dirbusiai kasininkei V. D. pateikė šią kortelę, bandė neteisėtai atsiskaityti už prekes, taip inicijuodamas finansinę operaciją. Taigi nuteistojo R. G. teiginiai dėl jo kaltės neįrodytumo paneigti kaip neatitinkantys tikrovės, jo kasacinio skundo argumentai prieštarauja bylos įrodymų ir teismų sprendimų turiniui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažintų įrodytomis R. G. padarytų nusikalstamų veikų faktų nustatymas paremtas įrodymais, kurių vertinimas grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pagal teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas kasatoriaus veikoms taikytas tinkamai.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. G. kasacinį skundą.