Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1645,40 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2016 m. birželio 23 d. atsakovas vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV įtampos elektros kabelių linijos apsaugos zonoje sklypų kvartale netoli adreso (duomenys neskelbtini), pažeidė dvi ieškovei nuosavybės teise priklausančias 0,4 kV įtampos elektros kabelių linijas iš transformatorinės TRN-50 TRN50-KS7332 ir TRN50-(duomenys neskelbtini) Dėl elektros kabelio sugadinimo ieškovė patyrė tiesioginius 1645,40 Eur dydžio nuostolius. UAB (duomenys neskelbtini) darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonos ribose, todėl atsakovė privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 16.2 punktu, elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama. Pažymėtina, kad atsakovė į ieškovę dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 yra patvirtinusi Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustačiusi, kad „žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus“ (nutarimo 4 p.). Sąlygose, be kita ko, yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonų ribos ir ūkinės veiklos jose apribojimai. Be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje vykdyti žemės kasybos darbus (Sąlygų 20.2 p.). Planuojant vykdyti bet kokius darbus, kurie gali būti vykdomi tik esant elektros tinklus valdančios įmonės raštiškam pritarimui, privaloma kreiptis į ieškovą dėl sutikimo vykdyti juos elektros tinklų apsaugos zonoje. Pažymėtina, kad informacija apie ieškovės valdomus elektros tinklus yra viešai prieinama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada kad atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neišsiaiškinusi, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, nors kaip verslo subjektas, kaip elektros sistemų įrengimo profesionalas, kuriam keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgiant į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – elektros kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek atsakovės darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei E. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁵ straipsniu, už elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimą ieškovės darbuotojas A. L. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 43031-AT-164. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad pažeidimo padarymo metu E. J. buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kasimo darbai buvo vykdomi atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), atsakovei kyla pareiga atlyginti kilusią žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos yra pilnai pagrįstos ir įrodytos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė atlygino žalą ieškovei, ieškovės reikalavimus kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 1645,40 Eur, žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsniai).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 37 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1645,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus keturiasdešimt centų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1645,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ į. k. 304151376, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.