Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja J. S., sekretoriaujant I. U., dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui T. P., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

Tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad per devynerių metų laikotarpį tarp atsakovo ir vaiko Š. P. nėra susiformavusių jokių santykių. Vaiką apklausus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, berniukas atsakovą įvardijo, kaip jo sesės tėtį, taip pat nurodė, kad jis su sesers tėvu nebendrauja, o savo tėčio jis nepažįsta. Būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas neatsižvelgiant į jo valią, o pagal įstatyme nustatytus reikalavimus, nes vaikas gimė anksčiau negu praėjo 300 dienų po santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovas niekada nelaikė Š. savo vaiku, jam neteikė išlaikymo, su juo nebendravo ir nesistengė užmegzti tėviškų santykių su vaiku. Taigi tarp jų nėra ir nebuvo susiformavę ilgalaikiai vaiko ir tėvo santykiai, socialinis ryšys, nei iš atsakovo, nei iš vaiko pusės. Taigi teismas gali konstatuoti, jog įrašas vaiko gimimo liudijime yra tik formalus, realiai neatitinkantis esančios situacijos tarp atsakovo ir Š. P.. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog nuginčijus tėvystę, ji ketina kreiptis dėl tikrojo vaiko tėvo nustatymo, kas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Nors šioje byloje nėra reikalavimo nustatyti kito asmens tėvystę, tačiau ieškovė nurodė, jog nuginčijus T. P. tėvystę, ji ketina kreiptis į teismą dėl tikrojo vaiko tėvo tėvystės nustatymo. Tad teismas konstatuoja, jog vaiko interesai bus užtikrinti.

Teismas, remdamasis ieškovės ieškiniu, atsakovo paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada – tuo, kad ieškovei su atsakovu po jų santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų 2003-03-19 gimė Š. P. (b. l. 4); tuo, kad vaiko tėvu buvo įrašytas tik dėl to, jog vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po jų santuokos nutraukimo; tuo kad ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad iki vaiko gimimo ilgą laiką kartu negyveno, jokių santykių nepalaikė, o ieškovė gyveno su kitu draugu; tuo, kad atsakovas neabejoja, kad Š. P. nėra jo sūnus; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, prieštaravimų ieškovės ieškiniui nereiškia, ieškinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinu visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui pateikta 2011-10-05 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1488, pagal kurią valstybės naudai priteistina 518,46 Lt suma: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą, 160 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme, kelionės išlaidos 118,46 Lt. Nors LR CPK 96 str. 1 d. nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo LR CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Visų proceso dalyvių elgesys nagrinėjant Civilinė byla Nr. 2-804-876/2012 buvo tinkamas, tačiau vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos teismas privalo konstatuoti, jog ne teismine tvarka nuginčyti tėvystės, nustatyti tėvystę bei pakeisti įrašą gimimo liudijime neįmanoma, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, naudotis valstybės teikiama antrine teisine pagalba. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neteisingas įrašas vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas dėl abiejų šalių neveikimo, todėl konstatuoti šiuo atveju, kad bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti tik atsakovas būtų neteisinga, nes šioje situacijoje yra abiejų šalių kaltė. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina, jog abi šalys turėtų atlyginti po 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė pateikė duomenis, jog ji atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų, tad iš atsakovo priteistina 50 proc. byloje buvusių bylinėjimosi išlaidų, tai yra už reikalavimą nuginčyti tėvystę pusę nustatyto žyminio mokesčio – 72 Lt, pusę sumos, tai yra 259, 23 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, teismo turėtos 7,62 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 79, 80, 93 str., 83 str. 3 d., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įpareigoti Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių atlikti veiksmus, kuriais būtų nustatyta Š. P. tėvystė.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,62 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 72 Lt žyminį mokestį, viso – 79,62 Lt (septyniasdešimt devynis Lt 62 cnt) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 259,23 (du šimtus penkiasdešimt devynis Lt 23 cnt.) litų bylinėjimosi išlaidas valstybei už R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.