Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. L. K. gynėjos advokatės Sigridos Eglės Šalūgaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. L. K. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs gynėjos advokatės skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o būtent:

H. D., E. A., A. V. L. iš keršto - už 1993 m. gruodžio 25 d. nužudyto R. G. rėmimą, pagarsinimą žinių apie (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių kaltę dėl R. G. nužudymo, nepagarbą ir konkuravimą su (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais dėl įtakos nusikalstamoje veikloje, nutarus susidoroti su R. B., A. V. L. 1997 metų sausio mėnesio pabaigoje pastebėjęs R. B. restorano-pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) mieste, nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams stebėti (duomenys neskelbtini) patalpas, pasirodžius R. B. šį užpulti, stipriai sumušti ir nužudyti. 1997 m. sausio 25 d. vakare R. B. atėjus į restorano-pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, A. V. L., vykdydamas H. D., E. A. ir savo paties sumanymą, surinko tose pat patalpose buvusius Ž. J., V. S., S. V., G. L. K., I. Š., R. S., nurodė jiems užpulti R. B., po ko pats puolė mušti nukentėjusįjį. A. V. L., Ž. J., V. S., S. V., I. Š., R. S., G. L. K. užpuolė R. B. restorano-pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpose, suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medinėmis kėdėmis ir sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis ar pabėgti, išvilko R. B. iš pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpų bei patalpino į automobilio „V. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną ant grindų, po ko A. V. L., V. S., S. V., I. Š., G. L. K., R. S. paminėtu bei tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste. Atvykus į nurodytoje vietoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę A. V. L., V. S., S. V., I. Š., G. L. K., R. S. išvilko R. B. iš automobilio „V. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko kartu ir pakaitomis, turėdami tikslą sukelti didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes fizines kančias, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinėmis sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas viso ne mažiau 35 smūgių, smaugė R. B. virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentėjusiajam durtinę pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, keturias kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, kurios viena pažeidė kairį širdies skilvelį, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimu kaukolės priekinėje dalyje, kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose ir antakyje, nosies nugarėlėje, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, dešinės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės ir dešinės alkūnių sąnario srityje, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą, platų odos nubrozdinimą nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruvą kairėje šlaunyje, stranguliacinę vagą kakle. Tokiu būdu jis – G. L. K., veikdamas bendrai su ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. ir E. A., šio susivienijimo dalyviais A. V. L., Ž. J., V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. Š., nužudė R. B. kankinant ir itin žiauriai.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimu G. L. K. buvo pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi, G. L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2010 m. liepos 16 d. išdavė G. L. K. Europos arešto orderį. Šio orderio pagrindu G. L. K. 2012 m. vasario 6 d. sulaikytas D. B. (toliau – D. B.), į Lietuvą jis pargabentas 2013 m. liepos 19 d.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. L. K. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d.

Kauno apygardos teismas netinkamai taikė BPK 121 bei 122 straipsnius, nes neatsižvelgė į tai, jog G. L. K. yra vyresnio amžiaus, Lietuvoje gyvena jo šeima – sūnaus šeima, socialiniai-ekonominiai ryšiai Lietuvoje labai stiprūs. Teismo teiginys, kad jos ginamasis nedirba, yra nepagrįstas, nes G. L. K. virš 17 (septyniolikos) mėnesių buvo sulaikytas D. B., todėl neturėjo objektyvių galimybių įsidarbinti Lietuvoje. Dėl šios priežasties socialiniai-ekonominiai ryšiai yra visiškai nutrūkę D. B.. Be to, G. L. K. neteistas, inkriminuojama veika įvykdyta prieš 16 metų, per šį laikotarpį jos ginamasis nėra įvykdęs nusikaltimų, todėl teismas neturėjo pagrindo pratęsti G. L. K. kardomosios priemonės – suėmimo termino.

Kauno apygardos teismas turėjo įvertinti, kad kaltinimas G. L. K. grindžiamas ne objektyviais įrodymais, bet jau nuteistų asmenų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Neatsižvelgė į jos ginamojo duotus parodymus, jog nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, o kiti asmenys jį apkalba, siekdami išvengti bausmės. Teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principą ir suteikė prioritetą kaltinimo pozicijai. Be to, teismas formaliai taikė teisminę praktiką ir pratęsė kardomosios priemonės terminą vien tik dėl tos aplinkybės, jog G. L. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl pažeidė jos ginamojo konstitucinę teisę į laisvę ir į teisingą teismą.

Teismas spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino skyrimo turėjo įvertinti ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. buvo būtina spręsti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties termino klausimą, nes suėjus senaties terminui negalimas baudžiamasis procesas, tuo pačiu negalimas ir kardomosios priemonės pratęsimo klausimo sprendimas (1961 m. BK 49 straipsnis). Taigi, Kauno apygardos teismas pažeidė imperatyvias baudžiamosios teisės materialines bei procesines normas. Šie pažeidimai įtakojo neteisėtos teismo nutarties priėmimą bei neteisėta G. L. K. laisvės suvaržymą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam G. L. K. buvo pratęstas suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, teismų praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija).

Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis G. L. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. nuteistųjų V. S., S. V., R. S., įvykio vietos apžiūros, kratų, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti duomenys esantys baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas pažymi, kad laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, jei asmeniui, kaltinamam labai sunkaus ar sunkių nusikaltimų padarymu, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši sąlyga nėra absoliuti. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik G. L. K. pareikšto kaltinimo sunką, t. y. kaltinamas vienos labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymu, už kurią įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir tai jog, G. L. K. nėra susaistytas tampriais socialiniais, šeimyniniais ryšiais, nedirbantis, išsituokęs, ilgą laiką gyveno užsienyje pasinaudodamas suklastotais asmens dokumentais, dėl to buvo paskelbta jo paieška ir buvo išduotas Europos arešto orderis. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Gynėja nepagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BPK 70 straipsniu. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro išduoto Europos arešto orderio, G. L. K. buvo prašoma išduoti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (9 t., b. l. 18-22), o ne dėl kitų nusikalstamų veikų. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir BCL (duomenys neskelbtini) teisininkų laiškas, kuriame nurodyta, kad 2012 m. vasario 6 d. G. L. K. suėmė Metropolitan policijos detektyvas policininkas R. P., (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį, kurį išdavė Lietuvos institucijos dėl žmogžudystės (9 t., b. l. 46-48). Šie dokumentai yra pakankamas pagrindas spręsti, jog G. L. K. sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti nepažeidžiant BPK 70 straipsnio reikalavimų.

Gynėjos skunde nurodomi argumentai, jog pagal 1997 m. galiojusio 1961 m. BK 49 straipsnį, dėl veikos, kuria kaltinamas G. L. K., yra suėjęs 10 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas negalimas, šioje proceso stadijoje negali būti išnagrinėti, nes tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme, bus sprendžiama kurios baudžiamojo kodekso redakcijos normas taikyti. Teismas vertina tai, kad šiuo metu G. L. K. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl vadovaujantis 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, patraukimo baudžiamojon atsakomybės senaties terminai dar nėra suėję.

Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas G. L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 121 ir 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Suėmimas G. L. K. buvo pratęstas nustačius, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas – gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Gynėjos skunde nurodyti argumentai (turi šeimą, yra vyresnio amžiaus, 16 metų nėra įvykdęs nusikaltimų) negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės skiriant G. L. K. bausmę, jei bus įrodyta jo kaltė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo G. L. K. gynėjos advokatės Sigridos Eglės Šalūgaitės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.