Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-29 · Administracinė byla Nr. eAS-137-968/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2021-01-07Vilniaus apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
eAS-137-968/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03360-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos UAB „Nergensta“
Pareiškėjas
UAB „Nergensta“
Administracinė byla Nr. eAS-137-968/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03360-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nergensta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nergensta“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo ir rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nergensta“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. SKP-75 „Dėl UAB „Nergensta“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Agentūros 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. BRK-5156 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, stabdyti Sprendimo galiojimą ir Rašto vykdymą.

Bendrovė pažymėjo, kad Rašte nurodyto piniginio reikalavimo suma – 199 600 Eur – yra labai didelė, todėl įvykdęs šį atsakovo nurodymą, pareiškėjas patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, tačiau tikėtina, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, paaiškės, jog Agentūros reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, o Bendrovė neįgijo prievolės atsakovui sumokėti atitinkamą sumą. Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl turi būti laikoma, kad toks individualus administracinis aktas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant teisės aktų normas. Be to, Bendrovė yra verslo subjektas, kuris planuoja savo ūkinę komercinę veiklą, investicijas ir galimą gauti pelną, todėl nurodyto dydžio piniginės sumos sumokėjimas per itin trumpą terminą yra akivaizdžiai žalingas pareiškėjo tolesnei veiklai. Paramos gavėjas, netekęs tokios lėšų sumos, prarastų galimybę investuoti, gauti pelną, užtikrinti kasdieninę įmonės veiklą ir dėl to iš esmės pablogėtų jo finansinė padėtis bei sutriktų ūkinė veikla. Sprendimas Bendrovei sukuria reikšmingas neigiamas pasekmes, kadangi didžiuliai finansiniai nuostoliai, kuriuos pareiškėjas turės padengti dar iki sprendimo byloje priėmimo, apsunkins jo veiklą: Bendrovė nebegalės jos toliau vykdyti ar pakeisti, turės atleisti darbuotojus, negalės atsiskaityti su kreditoriais, ir dėl to, tikėtina, jai grės bankrotas arba atsiras kitokios sunkios pasekmės.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra su pareiškėjo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesutiko ir nurodė, kad Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas dėl skolos Agentūrai bus patvirtintas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl kol vyks teisminiai ginčai, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 20 punktu, iš pareiškėjo nereikalaus sumokėti 199 600 Eur paramos sumą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas nustatė, kad Bendrovė prašė pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto (Sprendimo) galiojimo laikiną sustabdymą ir remiantis juo priimto Rašto vykdymą. Teismas akcentavo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktas nustato, jog jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Toks teisinis reguliavimas patvirtina, jog teismui nagrinėjant ginčą dėl sprendimo dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo, grąžintinų lėšų įskaitymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra sustabdomas automatiškai, todėl teismas neturi pagrindo priimti atskiro procesinio sprendimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir dubliuoti to paties klausimo išsprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjimu atveju nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 sausio 7 d. nutartį panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Sprendimo galiojimą ir Rašto vykdymą.

Bendrovė paaiškina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktu, ir aptarusi šių taisyklių 17 punkto nuostatas, daro išvadą, kad administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina trimis būdais: skolininkas ar trečiasis asmuo gali pervesti lėšas į administruojančiosios institucijos nurodytą banko sąskaitą, taikomas grąžintinų lėšų įskaitymas ir grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Akcentuoja, kad grąžintinų lėšų įskaitymas yra tik vienas iš trijų būdų, kuriuo gali pasinaudoti administruojančioji institucija, siekdama nepagrįstai išsireikalauti iš pareiškėjo grąžintinas lėšas, todėl nutarties priėmimas atsakovui neužkerta kelio (nors ir nepagrįstai) siekti grąžintinų lėšų kitais teisės aktuose nustatytais teisiniais įrankiais. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju grąžintinų lėšų įskaitymas net nebūtų taikomas, kadangi atsakovas neturi mokėtinų sumų Bendrovei – nėra jokios kitos jai skirtos paramos, iš kurios galima būtų išskaičiuoti grąžintinas sumas.

Bendrovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų nei dėl vienos iš nurodytų sąlygų buvimo, o tik deklaratyviai pacitavo teisės akto normą, kuri neleidžia prieiti prie skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas teigia, kad jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, egzistuoja tikimybė, jog esant jam palankiam teismo sprendimui, šio sprendimo įvykdymas bus nebeįmanomas, kadangi atsakovas iš Bendrovės jau bus išsiieškojęs grąžintinas lėšas pagal individualius teisės aktus, kurių pagrįstumas nagrinėjome byloje dar tik nagrinėjamas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Agentūra toliau galės piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis ir dėl to egzistuoja sprendimo neįvykdymo grėsmė.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pradėtoje administracinėje byloje Nr. eI-8323-423/2019 yra pradėjęs teisminį procesą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo, o tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta. Šioje byloje atsakovas pateikė prašymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kurį grindžia Sprendimu. Toks Agentūros elgesys rodo, kad ji net neketino taikyti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 punkto 2 papunktyje įtvirtinto grąžintinų lėšų įskaitymo, o rėmėsi to paties punkto 3 papunkčiu ir grąžintinas lėšas siekia išsiieškoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas konkliudentiniais veiksmai patvirtino, jog siekia ir toliau sieks iš Bendrovės nepagrįstai prisiteisti grąžintinas lėšas teisės aktų nustatyta tvarka, remdamasis individualiais teisės aktais, kurių pagrįstumas vis dar yra ginčijamas, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-8323-423/2019 tenkino atsakovo 2019 m. spalio 4 d. prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones – Bendrovės turtui bei piniginėms lėšoms pritaikė turto areštą 199 600 Eur sumai. Tai buvo jau trečias Agentūros prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pirmuosius du teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimis atmetė. Minėtoje administracinėje byloje atsakovas savo reikalavimą kildino būtent iš nagrinėjamoje byloje ginčijamų individualių teisės aktų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad paskutinis Agentūros prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo teiktas 2019 m. spalio 4 d., t. y. praėjus 7 dienoms po Bendrovės skundo, kuriame ginčijamas individualių teisės aktų pagrįstumą, pateikimo ir praėjus 3 dienoms, po to kai teismas atsakovą informavo apie Bendrovės pateiktą skundą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2019 m. spalio 3 d. į nagrinėjamą bylą teikė dokumentus, o tai reiškia, kad jis jau žinojo, jog pareiškėjas ginčija individualių teisės aktų pagrįstumą, bet nepaisydamas to, kitą dieną vis tiek kreipėsi į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tai dar kartą patvirtina, kad Agentūra sieks išsiieškoti grąžintinos paramos sumą, net jei dėl jų pagrįstumo yra pradėta byla.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Agentūra paaiškina, kad Bendrovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrįstas, kadangi atsakovo skolos sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas bus patvirtintas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir kol vyks teisminiai ginčai, Agentūra iš Bendrovės nereikalaus sumokėti 199 600 Eur paramos sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Paminėta nuostata yra taikoma tol, kol vyksta atitinkamų jos sprendimų teisėtumo patikrinimas teismuose ar kitose ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose, t. y. palūkanos neskaičiuojamos, kol nepaaiškėja galutinė grąžintina suma (kol neįsiteisėja teismo ar kitos institucijos sprendimas, kuriame galutinai apskaičiuota grąžintina paramos dalies suma), tačiau, paaiškėjus galutinei grąžintinai sumai, ši suma turėtų būti susigrąžinama su palūkanomis.

Atsiliepimas

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje pažymėta, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad teismui nagrinėjant ginčą dėl sprendimo dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo, grąžintinų lėšų įskaitymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra sustabdomas automatiškai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo priimti atskirojo procesinio sprendimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, dubliuodamas to paties klausimo išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog tik pasibaigus teisminiams ginčams, institucija imsis atitinkamų veiksmų dėl pareiškėjo susidariusios skolos, nėra teisinio pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Nergensta“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas Bendrovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai (iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje) sustabdyti Sprendimo galiojimą bei Rašto vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktu, priėjo prie išvados, kad teismui nagrinėjant ginčą dėl sprendimo dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo, grąžintinų lėšų įskaitymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra sustabdomas automatiškai, todėl nėra pagrindo priimti atskiro procesinio sprendimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, dubliuojant to paties klausimo išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, jog juo Agentūra nusprendė už nustatytus paramos sutarties bei jos suteikimą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus Bendrovei taikyti 199 600 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti paramos sutartį, o Rašte pareiškėjo paprašė 199 600 Eur skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti į nurodytą Agentūros sąskaitą. Rašte Bendrovei paaiškinta, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos, ir nurodyta, kad atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkte yra įtvirtinta, kad jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Iš paminėtos Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatos matyti, kad dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktų grąžintinų lėšų įskaitymo vykstant teisiniam ginčams, Agentūra neturi teisės įskaityti grąžintinų lėšų ir skaičiuoti palūkanų, o tai reiškia, kad nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl administracinių sprendimų, kuriais remiantis paramą siekiama susigrąžinti, pagrįstumo, Agentūra negali imtis jokių aktyvių veiksmų ir priverstinai vykdyti paramos išieškojimą.

Bendrovės nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-8323-423/2019 (naujas administracinės bylos Nr. eI3-263-423/2020) atsakovas kreipėsi į teismą dėl 199 600 Eur skolos iš Bendrovės priteisimo ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti turto areštą Bendrovės turtui ir piniginėms lėšoms. Nurodytas Agentūros prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartimi buvo patenkintas. Aplinkybė, kad atsakovas prašė užtikrinti reikalavimą, patvirtina tik tai, jog jis siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, ir teismo sprendimą ateityje būtų galima įvykdyti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas, kaip nurodo Bendrovė, siekia arba sieks grąžintinas lėšas išsiieškoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka dar iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, ji priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nergensta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė