- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1-1854-720/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00260-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- L. D.
- Nukentėjusysis
- A. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. D. 2015 m. sausio 6 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje - kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, be priežasties, nenustatytam asmeniui pripuolus prie keliu važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. P. ir pradėjus rankomis jį trankyti, šiam dėl to sustojus, jis atidarė automobilio priekines keleivio pusės dureles ir patekęs į automobilį, išplūdo vairuotoją A. P. necenzūrinias žodžiais, rankomis suėmęs tampė jį už drabužių, o A. P. dėl to išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, jį vijosi, šaukdamas, kad nužudys, užmuš, taip savo veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m sausio 6 d., apie 16 val., jis nuėjo į kavinę – barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) netrukus prie jo prisėdo nepažįstamas apie 30 metų amžiaus vyras, kurio vardo ir pavardės jis nežino ir kuris jau buvo apgirtęs. Jie kartu gėrė alų, taip išgėrinėdami pasėdėjo kavinėje-bare apie dvi valandas Apie 17.30 val. jis pasakė, kad jam užtenka ir kad jis eina namo. Jis išėjo iš kavinės-baro, kartu išėjo ir su juo kartu sėdėjęs vyras, kuris buvo už jį girtesnis ir kuris pasakęs, kad jį palydės, ėjo kartu su juo keliu link (duomenys neskelbtini). Jie eidami kalbėjosi, buvo prietema, kelias slidus, duobėtas, neapšviestas. Eidami jie pamatė priešais juos keliu atvažiuojantį lengvąjį automobilį su priekaba, kurio greitis buvo apie 25 km/val. ir kuris važiuodamas mėtėsi po kelią. Su juo kartu ėjęs vyras pasakė, kad gal reikia tą automobilį sustabdyti, ko jis vinguriuoja po kelią, gal juos paveš. Jie ėjo kelio viduriu, automobilis sustojo. Kartu su juo ėjęs vyras buvo prie automobilio vairuotojo durelių, o jis lyg ir atidarė automobilio keleivio dureles, kažką šūkavo, ką jis darė tiksliai neprisimena. Kadangi kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2015 m. sausio mėnesio 6 dieną, jis buvo užėjęs į kavinę-barą, esantį (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Ten pasėdėjo maždaug apie porą valandų, gal ir mažiau, ten jis vartojo alkoholinius gėrimus. Toje pačioje kavinėje prie kito staliuko sėdėjo kažkoks jam nepažįstamas vaikinas, jis buvo apie 30 m. amžiaus, apie 165 cm ūgio, trumpų tamsių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Kaip buvo apsirengęs nepamena. Jis jį tą dieną matė pirmą ir paskutinį kartą. Minėtas vyras atsinešė alaus jis atėjo prie jo staliuko. Tada jie gėrė kartu. Po to nusprendė eiti namo į (duomenys neskelbtini). Jis ėjo namo, o tas vaikinas gal jį lydėjo, tiksliai nepamena, bet jis su tuo vyru iš Garliavos ėjo namo link (duomenys neskelbtini), o keliu važiavo automobilis su nedidele priekaba. Tas automobilis pradėjo vinguriuoti po kelią ir jie su tuo vaikinu išsigando, kad gali juos partrenkti, nes tame kelyje yra slidu, pasitaiko autoįvykių. Tas automobilis važiavo nedideliu greičiu. Tada minėtas, kartu su juo buvęs vyras, puolė prie to automobilio kapoto ir pykdamas pradėjo rankomis trankyti automobilį, bet nestipriai. Tada jis pribėgo prie keleivio pusės priekinių automobilio durelių ir jas atidarė. Atidaręs dureles pamatė, kad automobilyje sėdi tik vienas asmuo, vairuotojas. Jis pradėjo šaukti jam įvairius necenzūrinius žodžius, šaukė „ko čia važiuoji“, „ko čia mėtaisi“, nelietė rankomis vairuotojo, jo netampė, automobilio netrankė. Jis tik jį išplūdo. Tada vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti keliu link Garliavos. Jie abu su minėtu vyru ėmė jį vytis, jis šaukė jam kažką panašaus kaip „kur bėgi“, „gausi“, kad jį užmuš, nužudys tikrai nesakė. Jis bebėgdamas buvau sustojęs, po to vėl pradėjo vytis jį. Vėliau jį sulaikė policijos pareigūnai. Kad taip pasielgė labai gailisi, jis taip pasielgė tik dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nenorėjo kažko įžeisti, tik supyko dėl to, kad mašina važiavo vinguriuodama po pavojingą kelią. Jis to kito su juo kartu ėjusio vyro nepažįsta, bandė paklausti savo draugų iš Garliavos kas jį pažinotų pagal apibūdinimą, tačiau niekas jo nepažinojo. Apklaustas papildomai, L. D. parodė, kad jis prisipažįsta pilnai padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Nori papildyti, kad pripažįsta, kad 2015 m. sausio 6 d. jis ne tik buvo įsiveržęs į keliu link Rinkūnų kaimo važiavusio automobilio saloną ir išplūdo jame buvusį vyrą necenzūriniais žodžiais, bet ir suėmęs nestipriai patampė jį, tai yra tą vyrą, sugriebė, kiek pamena, jam kažkur už rūbų ir patąsė. Po to, kai jis išlipo ir pradėjo bėgti, jis jį pradėjo vytis, besivydamas jis plūdo jį necenzūriniais žodžiais, galbūt galėjo šaukti jam ir tokius žodžius kaip „užmušiu‘, nes buvo įsikarščiavęs ir neblaivus, dėl to ne visas įvykio detales tiksliai prisimena. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, kodėl taip padarė, pasakyti negali, nes nežino. Mano, kad dėl to, kad buvo girtas, šiaip gyvenime jis taip niekada nesielgia. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, atlygins jam žalą. Apklaustas papildomai, L. D. parodė, kad kaip ir ankstesnėje apklausoje nurodė, jis prisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo, parodė, kad jis prisimena savo įsipareigojimus grąžinti A. P. 800 eurų ir jų neatsižada. Nori parodyti, kad jis dirba pagal individualią veiklą, jo mėnesinės pajamos yra ne daugiau kaip 200 eurų. Jis nemokėjo pinigų A. P., kadangi jam sunku finansiškai. Jam reikia mokėti mokesčius, pirkti maistą. Išlaiko savo 90 metų motiną. Turi žmoną, kuri nedirba ir stovi darbo biržoje. Jis prieš du mėnesius pametė savo mobilų telefoną su kortele mob. Nr. 86 36 10 718. Todėl neturėjo galimybės gauti nukentėjusiojo A. P. advokato numerio ir su juo susisiekti, papasakojant savo finansinę padėtį. Paskutinį kartą su A. P. advokatu kalbėjo 2016 metų sausio mėnesio gale. Jis pasakė jam, kad jis neturi iš ko grąžinti sutartos 800 eurų sumos. Jis A. P. advokatui pasakė, kad gavus pinigų, sutartą sumą tikrai grąžins. Jis tikrai nesielgė piktybiškai, jis paprasčiausiai neturėjo iš ko atiduoti pinigų (b. l. 114-115, 117-118, 120-121). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, raštu įsipareigojo atlyginti jam 1 800,00 eurų dydžio žalą, atlygino jam 1 000,00 aurų žalą, liko neatlyginęs 800,00 eurų, kadangi šiuo metu neturi pinigų, tačiau šią žalą įsipareigoja atlyginti, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-06, apie 18.00 val., jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 30 km/h greičiu, duobėtu keliu, įjungtais trumpaisiais žibintais nuo (duomenys neskelbtini)keliu link Garliavos, kai pastebėjo, kaip viduryje kelio svirduliuoja du asmenys. Jie neturėjo su savimi jokių atšvaitų. Juos pamatęs, jis persirikiavo į priešingą eismo juostą, tam, kad jų nekliudyti, bet tie minėti du vyrai agresyviai puolė link jo automobilio, ant jo abu užgriuvo, vienas iš jų užkrito ant automobilio priekinio dangčio ir ėmė daužyti mašiną, ėmė rankomis trankyti jo automobilio stiklus, jam tuomet stabtelėjus, kitas vyras, atidaręs jo automobilio keleivio pusės priekines dureles, pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „kurva“, „pyderas“, įsiveržė į automobilio vidų (saloną) ir garsiai šaukė jam, kodėl jis šviečia jiems savo automobilio žibintais. Tuomet minėtas vyras ėmė tampyti jam už rūbų, bandė griebti jam už veido, tačiau sužalojimų nepadarė, į jokias gydymo įstaigas jis dėl to nesikreipė. Fizinio skausmo taip pat nesukėlė, tik sukėlė didelį išgąstį. Drabužių nesugadino. Automobilio taip pat neapgadino. Jis suprato, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes jie svirdinėjo ir nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kadangi užpuolimo metu aplink žmonių nebuvo, jis išsigandęs, kad kuris nors iš jų gali išsitraukti peilį ar kitokį ginklą, išsigandęs jų agresyvumo, bijodamas dėl savo gyvybės, jis ištraukė mašinos raktelius ir, išlipęs iš mašinos, pasileido bėgti keliu nuo (duomenys neskelbtini) link Garliavos, tuo metu skambindamas iš savo mobiliojo ryšio telefono pagalbos numeriu 112. Minėti vyrai ėmė jį vytis, vijosi jį bėgantį apie 2,5 kilometro, grasindami, šaukdami, kad jį nužudys, užmuš. Nubėgęs maždaug apie 900 metrų keliu link Garliavos, vienas iš minėtų vyrų atsiliko ir pradingo, daugiau jo nematė, o kitas vijosi toliau keliu link Garliavos iki sankryžos, kol kirtus sankryžą sustojo. Jis sustojęs toliau rėkavo, šaukė jam „kur tu bėgi“, „ateik čia gaidy“, plūdo jį necenzūriniais žodžiais „kurva“, „pyderas“ ir kitais, kurių jau nepamena. Jis kol bėgo nuo užpuolikų, visą laiką kalbėjo telefonu su policija, kad jį pareigūnai galėtų surasti. Todėl minėtam vyrui sustojus, jis nurodė policijai, kad jį užpuolęs asmuo sustojo netoliese ir kad jis lauks pareigūnų toje vietoje. Kol laukė pareigūnų, matė kaip tas asmuo ėjo kelio važiuojamąja dalimi ir trukdė eismui, mašinos turėjo aplenkti, apvažiuoti jį. Jis eidamas net užkirto vienam automobiliui kelią, rėkdamas kažką ir skeryčiodamas rankomis, koks tai buvo automobilis nepamena, bet jis net turėjo sustoti. Sustojusio automobilio vairuotojas išlipo, kažką aiškinosi su minėtu vyru, tuomet atvyko pareigūnai. To automobilio vairuotojas jam nežinomas, koks tai buvo automobilis taip pat nepamena. Tas asmuo pretenzijų niekam neturėjo. Kai pareigūnai atvažiavo, jie sulaikė vieną iš asmenų, jį užpuolusių, tą, kuris vijosi ilgiau, o po to sustojo. Kaip paaiškėjo tai buvo L. D., gyv. (duomenys neskelbtini). Kito asmens jis nebematė nuo tada, kai jis pirmas nustojo jį vytis ir kažkur dingo. Kito vyro, kuris dingo bruožų neįsidėmėjo, jo pats atpažinti negalėtų. Kaip paaiškėjo, tas asmuo, kuris buvo įsiveržęs į jo automobilį ir jį tampė, buvo L. D., kai jį sulaikė, atpažino, kad būtent jis tai darė. Dėl šių asmenų veiksmų patyrė moralinę, psichologinę traumą, po to netgi teko vartoti raminamuosius vaistus. Dėl to jam padaryta moralinė žala. Apklaustas papildomai nukentėjusysis A. P. papildomai parodė, kad 2015-01-06 įvykio metu, kai jį užpuolė, jis automobiliu važiavo vienas, jokių kitų žmonių automobilyje nebuvo. 2015-01-06 būtent L. D. atidarė jo automobilio keleivio pusės priekines dureles ir įsiveržęs į automobilio saloną, suėmęs rankomis už rūbų ties krūtine, jį tampė, bandė griebti rankomis už veido, plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Kitas asmuo, buvęs su juo, trankė rankomis jo automobilio šoninių durelių stiklus iš išorės. Tas kitas vyras į automobilio saloną įsiveržęs nebuvo. Kai jis išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti, L. D. jį vijosi ilgiau, nei kitas vyras, besivydamas vis šaukė jam, „ateik čia“, keikė necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad užmuš. Kitas vyras vijosi jį trumpiau, vėliau kažkur dingo, jis taip pat kažką šaukė, tačiau buvo mažiau agresyvus nei L. D. (b. l. 93-95, 96-97).
2015-01-06 A. P. pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis pranešė, jog 2015-01-06, apie 18 val., jam važiuojant automobiliu S. Y. R. K. r., (duomenys neskelbtini), du vyriškiai neleido jam pravažiuoti keliu, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, trenkė į automobilį, atidarę duris tampė jį už drabužių, jis nuo jų spėjo pabėgti (b. l. 4).
2015-01-06 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 6531 patvirtina, kad 2015 m. sausio 06 d., 19.08 val., buvo patikrintas L. D. blaivumas, jo iškvepiamame ore buvo rasta 1,74 ‰ alkoholio koncentracija (b. l. 5).
2015-09-09 Kauno apylinkės teismas nutartimi nutarė patenkinti A. P. skundą ir panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjos 2015-01-12 nutarimą Nr. 65N-24254280-15 ir administracinio teisės pažeidimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį L. D. atžvilgiu nutraukti, bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai tolesniam tyrimui (b. l. 28-30).
2015-10-06 Kauno apylinkės teismas nutartimi nutarė patvirtinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą L. D. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir atleisti L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 72-73).
2016-07-05 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame L. D. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, atnaujintas, kadangi kaltininkas nesumokėjo nukentėjusiajam įsipareigoto dydžio nusikaltimu padarytos žalos (b. l. 76-77).
2015-07-10 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 88-91).
2015-09-24 A. P. prašymas patvirtina, kad nukentėjusysis prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi jis su L. D. susitaikė, pastarasis atlygino dalį jam padarytos žalos (b.l. 98).
2015-09-24 susitarimas patvirtina, kad kaltinamasis L. D. ir nukentėjusysis A. P. susitarė, kad L. D. susitarimo pasirašymo dieną atlygino nukentėjusiajam 1 000,00 eurų nusikaltimu padarytos žalos ir įsipareigoja per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam likusią dalį, tai yra 800,00 eurų žalos, sumokant po 200,00 eurų kiekviena mėnesį iki 2016 m. vasario 1 d. (b. l. 99).
2015-07-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. parodė įvykio vietą, kurioje buvo užpultas dviejų asmenų ir detaliai papasakojo nusikaltimo aplinkybes (b. l. 105-110).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.
Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.
Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai, per poveikį asmens turtui. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.
Kaltinamojo padaryto nusikaltimo padarymo vieta yra kelias, esantis (duomenys neskelbtini). Tai yra vieša vieta, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamojo įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir nukentėjusiojo A. P. išplūdimas viešoje vietoje ir automobilio daužymas, yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis L. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas yra nukentėjusiosios orumas ir jo turtas.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo L. D. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo A. P. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. D. 2015 m. sausio 6 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje - kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, be priežasties, nenustatytam asmeniui pripuolus prie keliu važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. P. ir pradėjus rankomis jį trankyti, šiam dėl to sustojus, jis atidarė automobilio priekines keleivio pusės dureles ir patekęs į automobilį, išplūdo vairuotoją A. P. necenzūrinias žodžiais, rankomis suėmęs tampė jį už drabužių, o A. P. dėl to išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, jį vijosi, šaukdamas, kad nužudys, užmuš, taip savo veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55, 59, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas kaltinamajam L. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.