Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Armano Abramavičiaus, susipažinusi su nuteistojo R. N. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – R. N. veika netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį. Teismai vertindami nuteistojo veiksmus buvo nenuoseklūs, kadangi vertino tik atskirus įrodymus, sprendimą kvalifikuoti nusikalstamą veiką priėmė išsamiai neišsiaiškinę visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teigiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta ir įrodyta, jog R. N. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės nesutinka su žemesnių instancijų teismų atliktu įrodymų tyrimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas ginčija bei pateikia savo alternatyvų faktinių aplinkybių vertinimą. Be to, skunde deklaratyviai teigiama, jog teismai priimdami sprendimus vadovavosi prielaidomis dėl nuteistojo veiksmų vertinimo kaip lytinės aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu, teismai pažeidė R. N. teisę į gynybą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet teisiniais argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinat įrodymus. Šiuo atveju kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų yra susiję tik su bendro pobūdžio teiginiais dėl neteisingų nustatytų aplinkybių ir dėl to esą klaidingai padarytomis teismų išvadomis. Analogiškai grindžiamas ir netinkamas BK 150 straipsnio 4 dalies taikymas. Dėl šių priežasčių kasaciniame skunde dėstomi teiginiai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. N. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.