- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2-50-464/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Seego“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti jai terminą atskirajam skundui paduoti civilinėje byloje Nr. 2-450-538/2015 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seego“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. M. 2013-12-10 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-9) ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Seego“ pagal tarpininkavimo sutartį 102 666,67 Eur (354 487,5 Lt) skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-03 nutartimi (t. 2, b. l. 138-139) ieškovės D. M. ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Ieškovė 2015-08-05 pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-02-03 nutarties ir prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (t. 2, b. l. 158-160). Nurodė, kad gyvena ne Lietuvoje, apie teismo posėdžio datą nebuvo informuota nei ji, nei jos atstovas, todėl apie teismo priimtą nutartį sužinojo tik atvykusi į Lietuvą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015-08-10 nutartimi (t. 2, b. l. 167-168) atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutarties paduoti, nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismo 2015-02-03 nutartis, kurią siekia apskųsti ieškovė D. M., 2015-02-06 buvo išsiųsta per EPP ieškovės atstovui advokatui M. B.. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatomis, advokatui elektroninių ryšių priemonėmis procesinis dokumentas laikomas įteiktu po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus, taigi nutarties įteikimas advokatui yra tinkamas įteikimas (CPK 51 str.). Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad atskirasis skundas pateiktas po pusės metų (2015-08-05), nors ieškovė jau 2015-05-07 buvo Vilniuje ir sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju S. S., kuris 2015-05-25 pateikė prašymą susipažinti su byla, 2015-06-25 susipažinęs su ja turėjo galimybę pateikti skundą per įstatyme nustatytą terminą, tačiau to nepadarė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė D. M. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 171-174) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-10 nutartį bei pripažinti praleisto termino atskirajam skundui paduoti aplinkybes svarbiomis. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Ieškovė nebuvo informuota apie civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimą po atliktos ekspertizės, teismo posėdžio 2015-01-27 paskyrimą bei apie 2015-02-03 nutarties priėmimą. Teismas rėmėsi vien formaliu faktu, kad ieškovės advokatas buvo informuotas apie nutarties priėmimą, tačiau nenagrinėjo tikrųjų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių (t. y. ar ieškovė ir jos atstovas buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą) bei pažeidė kertinius civilinio proceso principus.CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas palikti ieškinį nenagrinėtu gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai ieškovas nėra suinteresuotas bylos išnagrinėjimu. Ieškovė visus veiksmus civilinėje byloje atlikdavo tiesiogiai arba per advokatą, veikė aktyviai, todėl teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinio nenagrinėtu.Naujas atstovas, į kurį ieškovė kreipėsi, kad būtų gauta informacija apie bylos nagrinėjimo eigą, 2015-05-25 pateikė teismui prašymą susipažinti su civiline byla, tačiau patyrė galvos traumą, todėl iki 2015-06-23 buvo nedarbingas. Ieškovė, atvykusi į Lietuvą bei išsiaiškinusi visą informaciją apie situaciją, pateikė atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti terminą. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą termino atnaujinimui, bei prašymą dėl termino atnaujinimo išnagrinėjo formaliai. Teismas dėl neaiškių priežasčių vengia išnagrinėti bylą iš esmės. Palikus ieškinį nenagrinėtu, nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, o tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovė turės inicijuoti kitą procesą, kuriame bus pakartotinai eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Seego“ atsiliepime (t. 3, b. l. 4-8) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ginčijama Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutartis buvo priimta ir paskelbta 2015-02-03, o ieškovė D. M. atskirąjį skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė 2015-08-05, t.y. jau praėjus trijų mėnesių terminui (CPK 307 str. 3 d., 338 str.), todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties jau nebegali būti pradėtas.Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ieškovės asmeniškai informuoti nei apie 2015-01-27 paskirtą teismo posėdį, nei asmeniškai siųsti 2015-02-03 nutarties, kadangi CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per advokatą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami atstovui.Aplinkybės dėl atsakovės gyvenamosios vietos neatleidžia jos nuo pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Be to, ieškovė nepateikia jokios informacijos, kodėl pirmasis advokatas M. B., būdamas tinkamai informuotas tiek apie teismo posėdį, tiek gavęs 2015-02-03 nutartį, neinformavo ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Atskirajame skunde keliami informavimo pareigos apie byloje atliekamus procesinius veiksmus netinkamo atlikimo, praleisto termino atskirajam skundui paduoti priežasčių netinkamo įvertinimo, lėmusio nepagrįstą teismo atsisakymą jį atnaujinti klausimai, kurie ir buvo sprendžiami skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015-08-10 nutartimi, o taip pat yra apeliuojama į CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų netinkamą taikymą, apskritai nebuvus pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu. Tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas ir aptaria, nepasisakydamas tik dėl to, ar ieškinys nenagrinėtas buvo paliktas pagrįstai. Vertinant, ar atskirojo skundo, paduoto dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi (t. 2, b. l. 138-139), priėmimo klausimas buvo išspręstas teisingai, aplinkybės, susijusios su pačios 2015-02-03 nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, nėra teisiškai aktualios, nes apeliacinis procesas dėl jos dar neprasidėjo.
Dėl informavimo apie procesinius veiksmus
Bylos duomenys akivaizdžiai paneigia apeliantės teiginius apie netinkamą jos ir / ar jos atstovo informavimą apie teismo atliktus procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus.
Apeliantės atstovui 2014-12-18 buvo įteikta Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-01 nutartis dėl bylos atnaujinimo bei šaukimas į 2015-01-27 posėdį (t. 2, b. l. 116, 117, 119). Nors apeliantė tvirtina, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, ar jos atstovui realiai buvo pranešta apie teismo posėdžio datą, pranešime apie posėdį pasirašius ne atstovui asmeniškai (t. 2, b. l. 119), tokie skundo argumentai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo šaukimas buvo siunčiamas atstovo ieškinyje nurodytu adresu Žalgirio g. 112A, Vilnius, o pažymoje pasirašė buhalterė S. B.. Byloje nėra jokių duomenų, kad buhalterė S. B. nėra su jo darbo vieta susijęs asmuo, todėl faktinių ar teisinių prielaidų padaryti išvadą, jog procesinių dokumentų įteikimo tvarka šiuo atveju buvo pažeista, nenustatyta.
Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutartis, kuria apeliantės ieškinys paliktas nenagrinėtas, šalių atstovams įteikta elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau- ir EPP) (t. 2, b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 118 straipsnio 1 dalimi bei 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalimis, pagrįstai šią Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutartį įteikė apeliantės advokatui per EPP sistemą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per advokatą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, nebent šalis nurodo pageidaujanti gauti dokumentus pati (CPK 118 str. 1 d., 133 str. 1 d. ir 2 d.), o tokio apeliantės pageidavimo bylos medžiagoje neužfiksuota. Su atskiruoju skundu taip pat nepateikta įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių tokio prašymo byloje buvimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiais, jog ji asmeniškai turėjo būti informuojama apie 2015-02-03 nutarties priėmimą. Pažymėtina, kad ir 2013-11-22 atstovavimo sutartyje nustatyta jos atstovo teisė gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų nuorašus (t. 1, b. l. 49).
Atskirajame skunde įvardijamas apeliantės atstovo neveikimas ar pasyvumas nesudaro pagrindo aptartų CPK nuostatų interpretuoti kitaip. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta šalių pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, CPK 8 straipsnyje įtvirtinta pareiga bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, CPK 7 straipsnyje nustatytas reikalavimas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, taip pat suponavo atitinkamą pačios apeliantės elgesį - domėtis bylos procesu ir advokato, kuriam pavesta atstovauti jos interesus byloje, darbu bei atliekamais procesiniais veiksmais, ypač ilgesnį laiką negaunant informacijos.
Dėl praleisto termino priežasčių vertinimo
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike. CPK įtvirtinti apskundimo terminai yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims kuo operatyviau įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją). Kita vertus, įstatyme nustatytam terminui pasibaigus, asmens procesinė teisė apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą ar nutartį apeliaciniu arba atskiruoju skundu savaime neišnyksta. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (CPK 338 str.) praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei nėra suėjęs naikinamasis 3 mėnesių terminas (CPK 307 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje elektroninių ryšių priemonėmis 2015-02-06 apeliantės atstovui išsiuntus Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutartį, šio dokumento įteikimo diena, vadovaujantis 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatomis, laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2015-02-07. Vadinasi, apeliantė skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-03 nutarties galėjo pateikti per septynias dienas nuo jos priėmimo, t. y. iki 2015-02-10 (CPK 335 str. 1 d.). Tačiau atskirasis skundas teismui buvo pateiktas tik 2015-08-05 (t. 2, b. l. 155), t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo. Atskirojo skundo argumentai, susiję su atstovo liga (laikinu nedarbingumu), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš 2015-05-29 teisme gauto 2015-05-25 atstovo prašymo dėl susipažinimo su byla turinio akivaizdu, kad naujajam apeliantės atstovui neabejotinai buvo žinoma, kad ieškinys, neatvykus jai ar jos atstovui į teismo posėdį, buvo paliktas nenagrinėtas (t. 2, b. l. 145). Šią aplinkybę patvirtina ir 2015-06-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus rašto apie apeliantės inicijuotą ikiteisminį tyrimą ir šiam tyrimui pateiktą informaciją, kad 2015-02-03 nutartimi jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, turinys (t. 2, b. l. 148). Be to, sprendžiant, ar teisė į apeliaciją galėjo būti realizuota anksčiau, nei 2015-08-05, aktuali ir tokia aplinkybė, kad nauja atstovavimo sutartis buvo sudaryta dar 2015-05-07 (t. 2, b. l. 146), todėl labiau tikėtina, jog jau tuo metu apeliantė žinojo apie jos ieškinio palikimą nenagrinėtu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad net ir po 2015-06-25 įvykusio naujos apeliantės atstovo susipažinimo su byla atskirasis skundas privalėjo būti paduotas žymiai anksčiau ir operatyviau, ypač atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią atskirajam skundui paduoti nustatyti pakankamai trumpą - 7 dienų procesinį terminą.
Byloje nenustatyta ir aplinkybių, kurios atstovui būtų sukliudžiusios jo nedarbingumo laikotarpiu kitaip spręsti klientės (apeliantės) interesų operatyvų atstovavimą, pavyzdžiui, perįgalioti kitą asmenį ją atstovauti, juolab kad atstovavimo sutartis (t. 2, b. l. 146) tokio draudimo, kaip CPK 59 straipsnyje numatytos išimties taikymo, nenumatė, arba pranešti apeliantei apie esančias kliūtis pavedimui vykdyti, kad ji pati skundui surašyti pasitelktų kitą atstovą. Atskirai pažymėtina, kad ir faktas, jog apeliantė gyvena Vokietijoje, pats savaime nelemia pagrindo praleisto procesinio termino atnaujinimui buvimo, pasinaudojus teise vesti bylą per atstovą, taigi turint kontroliuoti atstovo, tiek pirmesnio, tiek ir paskesnio, veiksmus.
Nesutiktina ir su deklaratyviais apeliantės skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos prašyme nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą termino atnaujinimui, ar jas įvertino neteisingai. Visų pirma, apeliantė, teikdama pareiškimą dėl termino atnaujinimo, pateikė tik argumentus dėl netinkamo informavimo apie paskirtą posėdį bei priimtą nutartį, remdamasi aplinkybe, jog gyvena Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė, bet jos svarbą vertino visų kitų bylos aplinkybių kontekste, pasisakęs ir apie jos atvykimą į Vilnių daug anksčiau, nei buvo paduotas skundas. Pagrįstai teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo ir termino atskirajam skundui pateikti trukmę – vos 7 dienos. Jokių kitų priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jai laiku (ar bent žymiai anksčiau) pasinaudoti apeliacijos teise, apeliantė savo prašyme (t. 2, b. l. 158-160) ir neįvardijo, taigi teismas įvertinti jų svarbos bei reikšmės praleisto termino atnaujinimui negalėjo.
Tuo atveju, jeigu terminas skundui paduoti praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas dėl 2015-02-03 nutarties pateiktas tik 2015-08-05, akivaizdu, jog apeliantės nurodytos priežastys negali būti laikomos pateisinančiomis šešių mėnesių neveikimą. Dar daugiau, įstatymo leidėjo yra nustatytas ir absoliutus draudimas teikti apeliacinius arba atskiruosius skundus, jeigu sueina trijų mėnesių terminas nuo skundžiamo procesinio dokumento paskelbimo (CPK 307 str. 3 d., 338 str.). Kadangi apeliantė praleido šį naikinamąjį terminą, savarankišku pagrindu ribojantį jos teisę į apeliaciją, vien dėl šios priežasties praleistas terminas jau negalėtų būti atnaujinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.