- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-378-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Atsakovas
- AB Rytų, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Rytra“
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės
- Ieškovas
- H. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 378 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
dalyvaujant atsakovo AB Rytų skirstomieji tinklai“ atstovui O. J., trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės atstovui R. R.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-828/2010 pagal ieškovės H. G. ieškinį atsakovams AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Rytra“, tretiesiems asmenims atsakovų pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, sutikslinusi ieškinį (t. 1, b. l. 141-142), prašė įpareigoti atsakovus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Rytra“ savo lėšomis iškelti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, UAB „Rytra“ priklausančią šiluminę trasą ir sutvarkyti iškeltos šiluminės trasos buvimo vietą iki tokios būsenos, kokia ji buvo iki šiluminės trasos nutiesimo, t. y. ištiesinti žemę, atkurti buvusį dirvožemį.
Nurodė, kad trasos egzistavimas riboja ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Šiluminę trasą savavališkai, be ieškovės sutikimo, įrengė atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, po to nuosavybės teise trasą atsakovas perdavė kitam atsakovui UAB „Rytra“. Ieškovės teisės naudotis žemės sklypu ribojamos dėl privalomų laikytis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų, kadangi ieškovė dėl šių sąlygų negali sklype statyti statinių, be to, trasa užima dalį sklypo. Sklypas buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn, atkuriant nuosavybės teises į ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose nėra jokių duomenų apie sklype egzistuojančią trasą, specialiąsias sąlygas, kurių privaloma laikytis eksploatuojant sklypą, servitutus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 1996-11-21, gavęs atitinkamą leidimą vykdyti statybos darbus, Pramonės - Pušaloto g., Panevėžyje, tuo metu valstybei priklausančioje žemėje, atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pastatė šiluminę trasą, kurios bendras ilgis 222 m., statybos objektai buvo suderinti, išbandyti ir 1999-12-29 priimti naudoti. Buvo atlikti šiluminės trasos kadastriniai matavimai, 2005-03-31 ji registruota nekilnojamojo turto registre, 2005-12-19 atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybės teisę į trasą perdavė atsakovui UAB „Rytra“. Nuo 1998 m. iki 2004 m. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas I. S., po kurios mirties jai atkurtos teisės perėjo ieškovei. I. S. 1998-10-30 pasirinko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . 1998-11-30 pagal I. S. užsakymą UAB „Nivelyras“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė sklypo planą, 1998-12-02 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą. Žemės sklypo plane, ribų paženklinimo akte ginčo šilumos trasa, specialiosios sklypo naudojimo sąlygos, susijusios su šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonomis, nebuvo nurodytos. Šios specialiosios sąlygos nebuvo nurodytos ir 1998-12-09 savivaldybės pažymoje apie perduodamo neatlygintinai žemės sklypo naudojimo sąlygas bei 2000 m. parengtame Panevėžio apskrities sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projekte. 2004-03-22 sprendimu I. S. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą pagal jos užsakymu 1998-11-30 parengtą žemės sklypo planą, kitus minėtus dokumentus. Specialiosios sklypo naudojimo sąlygos, susijusios su šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonomis, sprendime nenurodytos. Esant tokiems rašytiniams įrodymams, teismas sprendė, kad trasos savininkas šiuo metu yra tik atsakovas UAB „Rytra“, kuris galėtų būti įpareigotas atlikti veiksmus, kurių reikalauja ieškovė (CK 4.37 str. 1 d.). Tokiu būdu, ieškovės reikalavimas atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atžvilgiu yra nepagrįstas.
Teismo nuomone, kadangi ginčo šiluminė trasa, kurios dalis eina per ieškovės žemės sklypą, įrengta ir perduota naudojimui 1999-12-29 laikantis teisės aktų reikalavimų, o ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2004-03-22 atkūrus nuosavybės teises, todėl akivaizdu, kad ieškovė įgijo tokios būklės ir vertės žemės sklypą, koks jis buvo 2004-03-22, tuo pačiu ir su jame jau įrengta bei eksploatuojama atsakovo požeminės šiluminės trasos dalimi. Trasos įrengimo metu 1996-1999 m., ieškovei dar nesant sklypo savininkei, jos teisės dėl trasos įrengimo objektyviai niekaip negalėjo būti pažeistos. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas savavališkai, be jos sutikimo, įrengė trasą, taip pažeisdamas jos teises, bei kad dėl trasos įrengimo sumažėjo jos žemės sklypo vertė, kaip visiškai nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimą patenkinti nesudaro pagrindo ir nustatytos aplinkybės, jog ieškovė, jai įgyjant nuosavybėn žemės sklypą, nebuvo informuota apie sklype esančią ginčo trasos dalį, apie jai dėl trasos egzistavimo privalomas specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas. Šios aplinkybės turėtų reikšmę sprendžiant dėl kitų galimų ieškovės teisių gynimo būdų taikymo. Laikė, kad iškeliant trasą atsakovai nepagrįstai patirtų dideles išlaidas. Be to, teismo nuomone, atsakovai niekaip negalėjo numatyti ir įtakoti, o tuo pačiu ir būti atsakingi už šiuo metu susiklosčiusią situaciją, t. y. kad žemės sklypas, kuriame yra dalis trasos, iš viešosios tapo privačia nuosavybe, naujai savininkei įgyjant nuosavybės teisę į sklypą ji neinformuota apie sklype esančią trasą, privalomas specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog galimybė iškelti trasą iš ieškovės sklypo yra, t. y. tokia ieškovės teisė gali būti įgyvendinta, tačiau perkėlimo išlaidas pagal šiuo metu esantį teisinį reguliavimą privalo apmokėti būtent žemės sklypo, o ne perkeliamo energetikos objekto, savininkas (2002 m. gegužės 16 d. LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 11 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes neatskleista bylos esmė, netinkamai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės nebūtų galima išnagrinėti, todėl svarstytinas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. O būtent:
1. Žemės sklypas ieškovei buvo perduotas be jokių įregistruotų apribojimų ar informacijos apie specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, t. y. nei Panevėžio apskrities viršininko 2004-03-22 sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei sklypo plane, nei VĮ Registrų centro išraše nėra atžymų apie nuosavybės teisių suvaržymą. Tokiu būdu, ji, kaip sąžininga nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijėja, neturėjo nei menkiausio pagrindo įtarti, kad jai grąžinamame žemės sklype yra įrengta šiluminė trasa. CK 4.9 str. 2 d. yra nurodyta, kad daiktinės teises suvaržymai perleidžiami kitam savininkui tik tada, jei jie yra registruoti. Teismas, analizuodamas esamą situaciją, nepasisakė apie žemės sklypo perėjimo momentą naudotojui ar buvusiam savininkui atkūrus nuosavybės teisę, neanalizavo nuosavybės atkūrimo bylos ir joje esančių dokumentų bei nepasisakė dėl priešingų juridinių faktų registracijos viešajame registre. Sprendime nurodoma, kad pagal norminių aktų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą 1996-1999 metų laikotarpiu dabartiniu metu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pravesta šilumos tiekimo trasa. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procedūros negalima apibrėžti tik konstatuojant, kad nuosavybės atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas 1998-10-30, kai ieškovė pasirinko žemės sklypą, suderino sklypo ribas ir 2004-03-22, kai buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismų praktikoje laikoma, kad žemės sklypas realiai perduotas pretendentui, kai pasirašomas žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo aktas ir pretendentas pradeda sklypu naudotis. Iki 1998 metų Panevėžio apskrities viršininko administracijos institucijos turėjo dokumentaliai priimti sprendimus, kokia žemė Panevėžio mieste įtraukiama į grąžintinos žemės planus, ir tik tuomet pasiūlyti ieškovei konkretų žemės sklypą. Teismas sprendimu daro netiesioginę prielaidą, kad nors ir suprojektuoti, naudotojams perduoti (suderinti su pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą) žemės sklypai galėjo būti užstatyti iki sprendimo atkurti nuosavybės teisę priėmimo nepateikiant informacijos sklypo naudotojams, nes buvo valstybinė nuosavybė. Tokiu atveju svarstytinas klausimas - ar būtų žemės sklypas, kuriame yra inžineriniai tinklai ir jų apsauginė zona apsprendžia ribotą tokio mažo žemės sklypo naudojimą, priskirtas prie valstybės išperkamos žemės ir sklypas nebūtų papuolęs į grąžintinos natūra žemės plotus Panevėžio mieste. Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, vadinasi asmens, pretendavusio į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės yra grubiai pažeistos. Civilinės bylos nagrinėjimo metu šie klausimai visai nesvarstyti, dėl susidariusios situacijos kalti asmenys nenustatyti, klaidų ištaisymo klausimas nespręstas, trečiųjų asmenų turto registracija nenustačius naudojimosi tuo turtu tvarkos yra nepagrįsta ir neteisėta.
2. Civilinėje byloje nagrinėjama situacija susijusi ne tik su daiktinėmis teisėmis, tačiau tiesiogiai susijusi ir su LR įstatymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir norminiais aktais, detalizavusiais nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra laikomas viešuoju interesu (nuosavybės teisių atkūrimo procedūra mieste, susijusi tiek su pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą interesu, tiek su valstybės interesu, tiek su trečiųjų asmenų interesais) todėl šiuo atveju teismas privalėjo pasisakyti dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso pažeidimų.
3. Vadovaujantis CPK 45 str., teismas nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, išaiškina teisę ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu, ir tik ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, bylą nagrinėja iš esmes. Šiuo atveju tinkamo atsakovo klausimas teisme nebuvo spręstas.
Apeliantės teigimu, esant tokiai situacijai, UAB „Rytra“ privalo savo lėšomis iš ieškovės žemės sklypo išsikelti savo nuosavybę – šiluminę trasą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, jis nėra šiluminės trasos savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ yra nepagrįstas. Ginčo šiluminė trasa buvo įrengta iki apeliantės ir jos motinos nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo ir įregistravimo viešame registre. Todėl AB „Rytų skirstomieji tinklai“ gamybinės bazės ir ginčo šiluminės trasos statybos metu nepažeidė bei negalėjo pažeisti apeliantės nuosavybės teisių, nes tuo metu žemės sklypo savininku buvo valstybė. Atsakovas neturėjo ir negalėjo gauti apeliantės sutikimo ginčo šiluminei trasai tiesti, nes jos tiesimo metu ji neturėjo jokių teisių į žemės sklypą. Tokiu būdu, tai paneigia apeliantės argumentus, jog pravedus per sklypą šiluminę trasą sumažėjo žemės sklypo vertė. Kadangi apeliantė pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akte, todėl jai turėjo būti žinomos aplinkybės apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą grąžintiname žemės sklype.
Atsakovo teigimu, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nekompetentingi spręsti ir paaiškinti aplinkybių, dėl kurių žemės sklypo naudojimo apribojimai nėra nurodyti apeliantės nuosavybės dokumentuose. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas. Žemėtvarkos skyrius privalėjo pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ arba pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Tačiau, bet kokiu atveju, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nenumatymas ir neįrašymas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentuose neturi įtakos sprendžiant šiluminės trasos statybos ir buvimo ieškovės žemės sklype teisėtumo klausimą.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rytra“ prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad požeminės šiluminės trasos dalies egzistavimas riboja ieškovei, kaip žemės sklypo savininkei, priklausančių teisių įgyvendinimą pilna apimtimi. Tačiau šie ribojimai negali būti laikomi žemės sklypo savininko teisių pažeidimais ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovės reikalaujamo teisių gynimo būdo. Atsakovai niekaip negalėjo numatyti ir įtakoti, o tuo pačiu ir būti atsakingi už šiuo metu susiklosčiusią situaciją.
Teigia, kad 2004-12-08 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įkūrė dukterinę įmonę UAB „Rytra“, 2005-11-23 Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 10110/9/1349 bei 2005-12-19 priėmimo - perdavimo aktu perdavė jai ginčo šiluminę trasą. Šis juridinis faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke. Nuo 1998 metų buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas I. S., po kurios mirties jai atkurtos teisės perėjo ieškovei. 1998-11-30 I. S. pasirinko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . 1998-11-30 pagal I. S. užsakymą UAB „Nivelyras“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė sklypo planą, 1998-12-02 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą. 1998-12-02 žemės sklypo ribų paženklinimo akto punkte dėl žemės sklypui nustatomų specialiųjų naudojimo sąlygų (10.1.) yra duota nuoroda į LR Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 punktą XLIX („Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos“). Nors šiame akte nėra nuorodos į nutarimo XLVIII punktą („Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos“), informacija apie specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas šiame akte buvo suteikta. Tačiau kituose ieškovės dokumentuose jokios specialiosios sąlygos nurodytos nebuvo. Ieškovė reiškia negatorinį ieškinį. Aukščiausiojo teismo kolegija yra pažymėjusi, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: jis yra turto savininkas bei jo teisės yra pažeistos (LAT 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Šiuo atveju visiškai neaišku, kokius ieškovės teisę pažeidžiančius veiksmus atlieka atsakovai. Tiek UAB „Rytra“, tiek AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nevaržo sklypo savininkės teisių. Tokio teisių gynimo būdo, kurį pasirinko ieškovė, pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 str.). UAB „Rytra“ teigimu, ji nėra kompetentinga spręsti ir paaiškinti aplinkybių, dėl kurių žemės sklypo naudojimo apribojimai nėra nurodyti ieškovės nuosavybės dokumentuose.
Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Apeliantės argumentai apie savavališką trasos įrengimą, sklypo vertės sumažėjimą dėl jame esančios trasos nepagrįsti, kadangi ji tokį sklypą pasirinko ir įsigijo.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino ir kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų pažeidęs, netinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas materialines teisės normas, dėl ko būtų pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 1998 metų buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas ieškovės motinai I. S.. I. S. dar 1998-11-30 pasirinko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. ir pagal jos užsakymą 1998-11-30 UAB „Nivelyras“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė žemės sklypo planą, o 1998-12-02 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą. Ieškovės motinai nuosavybės teisės į jos pasirinktą minėtą žemės sklypą buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr.95839-1309 2004-03-22. Po ieškovės motinos mirties nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuo 2004-06-07 perėjo ieškovei H. G.. Šiluminė trasa, kurią apeliantė prašo iškelti iš jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, buvo pastatyta 1996-01-15, veikė ir buvo prijungta prie AB Panevėžio energija nuosavybės teise valdomo magistralinio šilumotiekio. Ginčo šiluminę trasą iki 2004-12-08 valdė AB Rytų skirstomieji tinklai, kuri 2004-12-08 įkūrė dukterinę įmonę UAB „Rytra“ ir jai 2005-12-19 priėmimo perdavimo aktu perdavė ginčo šiluminę trasą. Šis faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke ( b.l.60-64, t-1 ), todėl apeliantės argumentas, jog UAB „Rytra“ daiktinės teisės į šiluminę trasą nėra įregistruotos atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nebėra ginčo šiluminės trasos savininkas pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime į ieškinį (b.l.42, t-1) nurodė, jog nėra tinkamas atsakovas, bylos nagrinėjimo metu prašė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tačiau ieškovė (apeliantė) nesutiko, todėl teismas pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės ir abiejų atsakovų atžvilgiu priėmė skundžiamą sprendimą (CPK 45 str.3 d.). Pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovai ginčo šiluminės trasos statybos metu nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės nuosavybės teisių, nes tuo metu žemės sklypo savininku buvo valstybė ir ginčo šiluminės trasos statyboms buvo gauti visi leidimai yra pagrįsta, padaryta visapusiškai išnagrinėjus visus bylos įrodymus ir juos įvertinus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nenumatymas ir neįrašymas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentuose neturi įtakos sprendžiant ginčo šiluminės trasos statybos ir buvimo ieškovės žemės sklype teisėtumo klausimą. Apeliantė nei pirmos instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nenurodė kokius konkrečiai jos teisę pažeidžiančius veiksmus atlieka atsakovai. Reiškiant negatorinį ieškinį ieškovės pareiga yra įrodyti, kad šiluminė trasa daro neleistiną poveikį jos žemės sklypui ir ieškovės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo argumentais naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra. Iš apeliantės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str. pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš H. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 7,00 Lt (septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.