Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., E. K., K. K., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti K. K. neveiksnia tam tikrose srityse.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė socialinio darbuotojo išvados apie K. K., kurią prašo pripažinti neveiksnia, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kaip nurodyta CPK 465 straipsnyje, 2018-04-10 nutartimi nustatė pareiškėjui Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui terminą iki 2018-05-04 pareiškimo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: CPK 465 straipsnio nuostatos numato, kad teikiant teismui pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pateikta ir išvada. Nagrinėjamu atveju tokia išvada teismui nepateikta. Pažymėtina, kad socialinio darbuotojo išvada neparengta dėl objektyvių priežasčių. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-03-14 rašte Nr. 8-303-(7.4) nurodyta, kad K. K. kategoriškai atsisakė susitikti su socialiniu darbuotoju. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtintose Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nuostatose nustatyta, kad išvadą rengia socialinis darbuotojas ir asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertina užduodamas asmeniui klausimus. Socialinis darbuotojas, neturėdamas galimybės užduoti K. K. klausimus, negalėjo jų pagrindu surašyti ir išvados.Pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, rodančios K. K. psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (aplinkybė, jog K. K. atsisako bendrauti su socialiniu darbuotoju taip pat vertintina kaip negebėjimas dėl ligos adekvačiai suprasti esamos situacijos, numatyti savo elgesio pasekmių dėl savo sprendimų priėmimo), taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo procesas negali būti pradėtas. Priešingu atveju, susidariusioje situacijoje, nesant objektyvios galimybės pateikti išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė realizuojama ne bet kaip, o įstatymo nustatyta tvarka, paduodant ieškinį arba pareiškimą (CPK 5 straipsnis), kuris savo turiniu ir forma turi atitikti Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.Taigi, tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pateikė teismui įrodymus apie K. K. psichinę būseną, pareiškime nurodė aplinkybes, reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl K. K. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.Pirmosios instancijos teismas terminą pareiškimo trūkumams pašalinti nustatė, konstatavęs, jog pareiškėjas nepateikė socialinio darbuotojo išvados apie K. K., kurią prašo pripažinti neveiksnia, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kaip nurodyta CPK 465 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančio Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-03-14 rašto Nr. 8-303-(7.4) „Dėl išvados pateikimo“ matyti, jog K. K. kategoriškai atsisako susitikti su socialiniais darbuotojais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą socialinis darbuotojas atlieka dalyvaujant pačiam asmeniui, užduodamas asmeniui klausimus ir užpildydamas vertinimo išvadą (Aprašo 6 p., 13 p.). Nagrinėjamu atveju K. K. atsisakius susitikti su socialiniu darbuotoju, nebuvo galimybės nustatyta tvarka įvertinti jos gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, bei atlikto vertinimo pagrindu surašyti išvados. Taigi, šiuo atveju socialinio darbuotojo išvada neparengta bei teismui nepateikta dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra pateikta socialinio darbuotojo išvada, kuri, kaip jau minėta, nepateikta dėl objektyvių priežasčių, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą nelaikytina esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis tolimesnei bylos eigai Esant tokiai susiklosčiusiai procesinei situacijai, pripažintina, kad pareiškimo trūkumų šalinimo institutas šiuo konkrečiu atveju taikytas nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.