Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis "(duomenys neskelbtini) " ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2020 m. liepos 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su neatlikta bausmės dalimi pagal 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto, arešto bausmė atlikta 2020 m. spalio 19 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B., 2022 m. gegužės 30 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu E. K. į galvos sritį ir nuo jo suduotų smūgių E. K. pargriūnant, padarė jam odos nubrozdinimą kaktoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. K. sveikata, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad 2022 m. atrodo gegužės mėnesį jis su L. K. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatve. Pamatė einantį E. K.. Norėjo su E. K. pasikalbėti. Nespėjus išlipti iš automobilio E. K. puolė ant jo, todėl gindamasis jam delnu sudavė du smūgius. Po smūgių sudavimo išvažiavo ir paliko gulintį E. K.. Bet nuvažiuodamas per veidrodėlį matė kaip E. K. atsistojo ir nuėjo. E. K. buvo girtas. Su E. K. nebendrauja keli metai, nes jis buvo sumušęs jo brolį. Jis tada nuvažiavo ginti brolio. Tada jam buvo paskirta 90 parų arešto bausmė, kurią yra atlikęs. Būtent dėl to ir norėjo pasikalbėti su E. K.. Dirba (duomenys neskelbtini) 3,5 metų. Turi pastovų darbą. Gailisi padaręs šį nusikaltimą. Prašė skirti baudą arba viešuosius darbus. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, bet geriau, kad teismas skirtų baudą. Yra sumokėjęs ne visas administracine tvarka skirtas baudas. Jas išieško antstolė. Jis moka baudas dalimis. Kadangi dabar turi nemokamas atostogas, todėl negali visų baudų sumokėti. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) pradėtų dirbti ir baudas sumokėtų.

3. R. B. visiškai prisipažinus kaltu ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

4. Kaltinamojo R. B. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas nukentėjusiojo E. K. pareiškimas, jog 2022 m. gegužės 30 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, R. B. jam kumščiu sudavė nemažiau kaip 3 kartus į galvą, jam nuo smūgių parkritus, spyrė nemažiau kaip 2 kartus taip pat į galvą. Nuo smūgių buvo praradęs sąmonę, iš nosies bėgo kraujas, krisdamas galva trenkėsi į žvyruotą kelio dangą, nusibrozdindamas kaktą, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 3);

4.2. Iš nukentėjusiojo E. K. parodymų matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d., apie pietus, jis nuėjo pas G. B., gyv. (duomenys neskelbtini) r. Ten buvo R. B., kuris turėjo dviratį. G. B. yra bendra jų pažįstama. Pas G. B. namų kieme gėrė alkoholį. Daugiau pašalinių asmenų ten nebuvo. Dviese su R. išgėrė degtinės butelį ir kažkiek tai alaus butelių. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Būnant pas G. B. su R. B. jokių konfliktų nebuvo, jie draugiškai pasisėdėjo. R. B. yra jo pusbrolis, jie gyvena tame pačiame kaime. Kai išgėrė visą alkoholį, nors ir buvo labai neblaivus, pasakė, kad eis į parduotuvę, esančią N. R., dar nupirkti. Jam atrodo, kad jis išėjo vienas ir pirmas, o R. paliko pas G. namie. Nuo G. namų paėjus apie 100 metrų, einant kaire kelio puse, jam iš priekio atvažiavo tamsios spalvos automobilis. Automobilio markės nežino. Automobilis sustojo šalia jo. Automobiliui sustojus, iš automobilio, priekinės keleivio sėdynės, išlipo R. B., kuris taip pat yra jo pusbrolis. Kas vairavo minimą automobilį, net nespėjo pamatyti. Tarpusavio ryšiai jo ir R. B. yra priešiški, yra buvę konfliktų, kuriuos reikėjo spręsti policijoje. Ankstesnis įvykis galėjo būti prieš metus ar du, tiksliai nebeprisimena. Kaip ta istorija baigėsi policijoje, jis nebežino. Kaip jau minėjo, R. B. yra jo pusbrolis. Paskutiniu metu jis dirbo ir gyveno užsieniuose, o kai grįžta gyvena pas draugus. Jis su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Kaip ir minėjo, sustojus tam automobiliui ir iš jo išlipus R. B., R. iš karto žengė link jo. Jis jam nieko net nesakė, tyčia trenkė jam ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į galvos sritį. Jis bandė gintis, bet buvo per daug išgėręs, kad galėtų tai padaryti. Nuo smūgių pargriuvo ir kūnu trenkėsi į žvyruotą kelio dangą. Griūdamas į žvyro dangą, nusibrozdino kaktą. Nuo smūgių jam bėgo kraujas iš nosies, o jam pargriuvus, R. jam smūgiavo kojomis, suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, taip pat suduodamas smūgius kojomis ne mažiau kaip du smūgius jam į šonus. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo galvą, šonus. Suduodamas smūgius R. B. jam nieko nesakė. Sudavęs smūgius, jį paliko. Gal jis pyko ant jo todėl, kad maždaug prieš du mėnesius iki įvykio su R. B. buvo sukonfliktavęs savo namuose. Jie tada tik susistumdė, tada niekas jo nesumušė, todėl jokių pretenzijų dėl to įvykio niekam neturi. O po šio sumušimo, jis turbūt prarado sąmonę, nes kai atsimerkė, buvo pakelėje, nieko aplinkui nebuvo. Jis sėdėjo šalikelėje ir kaip tik pro šalį važiavo kaimynė R. N., kuri iškvietė ir greitąją pagalbą ir policiją, o atvykus tarnyboms, ji išvažiavo. Ką jis pasakojo R. N., neprisimena. Jis buvo pristatytas į priėmimą, kur jį apžiūrėjo gydytojas, jam buvo pasiūlyta vykti į (duomenys neskelbtini) dėl peršvietimo, tačiau jis atsisakė, nenorėjo būti paguldytas į ligoninę. Todėl medikai jį išleido į namus. Dėl sumušimo, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, jis parašė pareiškimą policijai. Dėl šio įvykio jis tik nori, kad R. B. būtų nubaustas pagal įstatymą. Civilinio ieškinio jis nereiškia, jokios žalos nei turtinės, nei neturtinės atlyginti iš R. B. nereikalauja. Jis jį sumušė tyčia ir tegul dėl to atsako (t. 1, b. l. 4, 24-27);

4.3. Liudytoja O. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 17 val., kai ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo sustojančios mašinos garsą. Kelias visai šalia jos namų. Ji pažiūrėjo pro namų langą. Nuo jos namų į dešinę pusę pamatė tamsios spalvos automobilį. Kokia tai markė, kokie valstybiniai numeriai, nematė, nepažįsta, neįžiūrėjo. Taip pat, pamatė vieną žmogų kelyje, kuris išėjo iš kaimynų, G. B. namų. O kitas žmogus vyriškis, kuris vilkėjo ryškiai raudonos spalvos džemperiu, priėjo prie to žmogaus ir ranka sudavė jam vieną smūgį į galvą. Tas žmogus kuriam sudavė, parkrito ant žemės, o tas su raudonu džemperiu nuėjo tolyn. Ji matė tik kaip sudavė vieną smūgį, po ko anas pargriuvo. Kad būtų pargriuvusį spardęs, ji nematė. Kur nuėjo žmogus, raudonu džemperiu, ji nebematė. Ar tas žmogus raudonu džemperiu įsėdo į automobilį, ar prieš išlipo iš jo, ji tikrai nematė. Abu žmones matė iš toliau, todėl jų veidų neįžiūrėjo, todėl, kas jie tokie, ji nežino, atpažinti jų negalėtų, įsidėmėjo tik raudonos spalvos džemperį. Tas sumuštas žmogus atsikėlė, nuėjo taip pat keliu, tačiau kas su juo nutiko toliau, nematė. R. B. ji pažįsta iš matymo, yra gyvenęs N. R.. Taip pat, pažįsta ir E. K., jis jų apylinkės žmogus. Abu pažįsta iš matymo. Tačiau, ar jie buvo konflikto dalyviai, negali pasakyti, nes kaip minėjo veidų neįžiūrėjo. Išskirtinių detalių, be raudonos spalvos džemperio, nematė. Džemperis, kurį vilkėjo mušeika vyras, buvo raudonos ir net labiau rožinės spalvos (t. 1, b. l. 48-51);

4.4. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d., apie pietus, pas ją į namus atėjo E. K. ir R. B.. E. buvo pėsčias, o R. - su dviračiu. Jie yra jos pažįstami. Ji išėjo pasiimti vaikų į darželį, o E. su R. gėrė alkoholį jos namų kieme. Abu buvo sveiki, be jokių sumušimo žymių, jie vienas su kitu nekonfliktavo. Jai grįžus iš darželio, E. su R. dar buvo. E. buvo gerokai neblaivus. Apie 17 val., E. susiruošė išeiti, o R. buvo prisnūdęs kieme. E. išėjo. Kadangi jos namas yra prie pagrindinio kelio, girdėjo, kad pravažiavo automobilis. Tačiau nematė nei koks, nei į kurią pusę, negirdėjo, ar buvo sustojęs, ar trinktelėjo durelės, negirdėjo taip pat. Negirdėjo jokio konflikto. Tik tikrai žino, kad E. iš jos namų kiemo išėjo sveikas, be jokių sumušimo žymių veide ar galvoje. E. vilkėjo megztinį su žalios spalvos juostomis, mūvėjo džinsais, buvo be kepurės. E. išėjus, gal po 20 minučių ir R. iš jos išsistūmė dviratį. O po to nei E., nei R. nematė. Po to karto nei vieno iš jų sutikusi nebuvo. Apie tai kad E., po to kai išėjo iš jos namų, buvo sumuštas, ji išgirdo tik iš policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 54-57);

4.5. Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, ji viena savo automobiliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) r., į namus - į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties negyvenama sodyba pamatė šalikelėje gulintį žmogų. Iš karto atpažino, kad tai kaimynas E. K.. Jis gulėjo šalikelėje. Ji iš karto sustojo, kad padėti savo kaimynui. Aplinkui žmonių nebuvo, važiuodama minimu keliu, iki kol sustojo, su jokiu automobiliu neprasilenkė. Kai išlipo iš automobilio ir priėjo prie E. K., pamatė, kad jo veidas kruvinas, žaizdų ji nematė, nes ant galvos buvo kapišonas. E. K. vilkėjo darbiniais rūbais. Rūbai buvo purvini, nes kaip tik lijo lietus. Ar rūbai buvo suplyšę ar ne, nepastebėjo. Ji klausė E. K., kas nutiko, ar jam reikia medikų pagalbos, jis pasakė, kad reiktų. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją bei medikus. E. K. kalbėjo nerišliai, ar jis buvo sumuštas, ar griuvo, ji iš jo kalbos nesuprato. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl suprato, kad E. K. yra neblaivus. Ji palaukė iki kol atvyko policija. Jie E. K. įsodino į savo transportą, o ji išvažiavo į namus. Kas tada nutiko E. K., ji nežino. Jis su juo apie šį įvykį nėra bendravusi iki šios dienos. R. B. ji pažįsta, jis yra jos vyro giminaitis, su juo nebendrauja, jis paskutiniu metu dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), į gimtinę pas tėtį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) k., jis atvyksta ir kartas nuo karto apsilanko. Apie tos dienos E. K. ir R. B. konfliktą, ji nieko nežino (t. 1, b. l. 60-63);

4.6. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie pietus jie su E. K. buvo pas G. B. kieme, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jis ir E. K. buvo neblaivūs. Kiek jie ten laiko buvo, kiek laiko gėrė alkoholį neprisimena. Tarp jo ir E. K. jokių konfliktų nebuvo. E. K. buvo sveikas, jokių sužalojimų ant jo veido, galvoje ar rankų nebuvo. Ką vilkėjo E. K. neprisimena. Taip pat, tiksliai neprisimena, kuris pirmas išėjo iš G. namų. Kadangi buvo neblaivus, jis prigulė prie kelio ir miegojo, o kas tuo meta nutiko E. K. nematė, negirdėjo. Kai atsikėlė, buvo jau atrodo pritemę. Aplinkui nieko nebuvo. Jis išėjo namo, o, ar buvo su dviračiu, ar ne neprisimena. O apie tai, kas nutiko E., jis nieko ir nežino, jis jam nieko nesakė. R. B. taip pat susitikęs po to nebuvo (t. 1, b. l. 66-70);

4.7. Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. su draugu R. B. važinėjosi jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos. Tą dieną jie buvo daug kur, net nebeprisimena kur. Jis buvo blaivus, vairavo automobilį, o R. buvo šiek tiek išgėręs alkoholio. Tačiau tikrai nedaug ir labai girtas jis nebuvo. Jie su R. bendrauja gana daug ir dažnai, tačiau tarp jų su R. jokių pykčių nebūna, ryšiai draugiški. Tą dieną apie 17 val. jis vežė R. link jo brolio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) k. Važiavo nuo N. R. parduotuvės link (duomenys neskelbtini) k., pro (duomenys neskelbtini), žvyrkeliu. Įsukus į žvyrkelį, šiek tiek pavažiavo, pamatė, kad keliu eina pažįstamas E. K.. Jį žino tik iš matymo, su juo nebendrauja. R., pasakė sustoti. E. K. iš karto priėjo prie automobilio, darė dureles, kur sėdėjo R.. Jis nebuvo nusiteikęs draugiškai. R. staigiai atidarė dureles į tą pusę, kur stovėjo E. K., E. užsimojo link R. T. R. sudavė porą smūgių delnu E. K. į veido sritį ir E. K. parkrito ant žvyrkelio. Nuo ko parkrito, ar nuo girtumo, ar nuo smūgių, nežino. Kadangi lijo lietus, jis iš mašinos net išlipęs nebuvo. Kai E. K. parkrito, jis iš viso jo nebematė, todėl, ar jam bėgo kraujas, ar ne, tikrai negali pasakyti. E. K. su R. B. nesutaria iš anksčiau, tačiau kodėl nežino. R. sėdo atgal į automobilį ir jie išvažiavo. E. buvo neblaivus, iš jo visos elgsenos, jis matėsi, kad yra daug išgėręs alkoholio, jis jo net ir blaivaus nėra matęs. Jam atrodo, kad E. irgi spėjo suduoti R., tačiau, ar pirmas ar ne, negali pasakyti. R., kad jam skaudėtų ką nors tikrai nesiskundė (t. 1, b. l. 73-77);

4.8. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą buvo nustatyta, jog yra žvyruoto kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu. Apžiūros metu kelio danga šlapia. Ant kelio matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui nėra, grumtynių pažymių, apart raudonų dėmių, nėra. Vaizdo kamerų šioje kelio atkarpoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 3-11, 13-15);

4.9. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 17.50 val., policijos pareigūnai iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja sutiko sumuštą savo kaimyną, kurio veidas kruvinas. Nuvykus į minėtą vietą, rado stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio išlipo moteris, kaip vėliau paaiškėjo pranešėja R. N., kuri jiems paaiškino, kad važiuodama automobiliu gatvėje, rado sumuštą E. K.. Ji E. K. įsodino į savo automobilį ir iškvietė policiją. Automobilyje sėdėjo E. K., galvos srityje matėsi sužalojimas, ties smilkiniu dešinėje pusėje buvo patinimas ir nubrozdinta žaizda, veidas buvo kruvinas. Nuo minėto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0097, patikros Nr. 1542169, E. K. buvo nustatytas 2,61 promilių alkoholinis girtumas. Jie E. K. paklausė, kas jį sumušė. E. K. paaiškino, kad jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai prie jo sustojo automobilis juodos spalvos, valstybinių numerių ir markės automobilio neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo R. B., kuris jį pradėjo mušti. Kiek smūgių rankomis ir kojomis jam sudavė, jis negalėjo pasakyti. Po to R. B. pasišalino automobiliu. Atvyko GMP medikų brigada, kuri apžiūrėjo E. K. ir nusprendė jį vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, o toliau galimai vešti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jiems būnant įvykio vietoje, pastebėjo pagyvenusią moterį O. L., kurios paklausė, ar ji matė, kaip buvo sumuštas vyriškis. Ji paaiškino, kad ji matė kaip prie vyriškio, einančio (duomenys neskelbtini) gatve, sustojo tamsios spalvos automobilis iš jo išlipo kitas vyriškis raudonu džemperiu ir pradėjo jį mušti, o po to vyriškis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. O. L. pasakė, kad sumuštas vyriškis prieš konfliktą išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, namuose rado G. B.,kurios paklausė, ar pas ją buvo atėjęs E. K.. Ji nurodė, kad pas ją buvo E. K. su R. B., kad jie abu vartojo alkoholinius gėrimus, o po to jie išėjo iš jos kiemo. Paklausė, ar ji matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sumuštas E. K., ji teigė, kad nieko nematė. Tik matė, kaip R. B. išvažiavo dviračiu link (duomenys neskelbtini) k., kur jis ir gyvena, o E. K. nuėjo link N. R. miestelio. G. B. paklausė, ar ji žino, kur gyvena R. B., ji pasakė, kad R. B. yra jo brolis ir galimai gali būti pas jį. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Namuose rado R. B., jo paklausė, ar pas jį nėra jo brolio R. B.. Jis teigė, kad dienos metu buvo atvažiavęs, bet po to kažkur išvažiavo. Teigė, kad R. negyvena pas jį, nes jis būna užsienyje, tik dabar jis yra grįžęs iš užsienio atostogų. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, ten dar buvo nukentėjęs asmuo E. K., kuris jau buvo po medikų apžiūros. E. K. kategoriškai atsisakė su GMP važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl buvo paleistas. E. K. turėjo pretenzijų dėl sumušimo ir norėjo rašyti pareiškimą dėl R. B. netinkamo elgesio. E. K. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) r. PK., kur operatyvinės grupės pareigūnas iš jo priėmė pareiškimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 102-104);

4.10. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. apžiūrėtas E. K.. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrint nukentėjusiojo E. K. kūną, matyti odos nubrozdinimas ant kaktos dešinės pusės bei patinimas, dėmės panašios į kraujo ant nosies, galimai nosies patinimas. Asmens apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 29-35);

4.11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. 656/2022(05) matyti, kad E. K. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje, padarytas kietu buku paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius į galvą ar spiriant į galvos sritį, negalima. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir kaktos sritimi atsitrenkus į žvyruotą kelio dangą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, neginčijami. Teismas ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš E. K., suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu E. K. į galvos sritį ir nuo jo suduotų smūgių E. K. pargriūnant, padarė jam odos nubrozdinimą kaktoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. K. sveikata.

Baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

6. R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (2020 m. liepos 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį), kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį sumokėdamas 21,32 Eur žalą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad R. B. teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 132-142, 143-193), trejų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas šešis kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 126-130), dirbantis Norvegijoje (t. 2, b. l. 57-60, 64-67). (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 1, b. l. 198). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

10. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbų metų prašė teismo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti arešto bausmę. Kaltinamasis R. B. prašė teismo skirti bausmę baudą arba viešuosius darbus, kuriuos sutinka atlikti. Kaltinamojo gynėja prašė kaltinamajam skirti bausmę – baudą, o nesant galimybės – skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Teismo nuomone, R. B. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai dėl to, kad sudavė nukentėjusiajam E. K. smūgius, dėl ko E. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl to gailisi, tačiau kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Alternatyvios bausmės kaip baudos įstatymas nenumato. Už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą kaltinamasis buvo baustas viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau šios bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nors kaltinamasis nurodo, kad turės galimybę sumokėti baudą, tačiau teismas tai vertina kritiškai, kadangi nors ir yra dirbantis, gaunantis atlyginimą, tačiau per tris metus administracine tvarka paskirtų šešių baudų nėra sumokėjęs. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ateityje ir sudaryti prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis), teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, - arešto bausmė, nustatant šios bausmės didesnį negu vidurkis dydį už padarytą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-2 dalys). Pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės, civilinis ieškinys ir kiti bylos klausimai

11. Kaltinamajam R. B. 2022 m. liepos 14 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 20-23), 2022 m. gegužės 31 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortekės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 2, b. l. 24-27, 27A), paliktinos galioti ir panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

12. Panevėžio teritorinės ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 21,32 Eur sumai dėl E. K. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 90-95, 99-100). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinius įrodymus – 2022 m. rugpjūčio 16 d. kvitą, kuris patvirtina, kad kaltinamasis atlygino 21,32 Eur žalą ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis civilinis ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

13. Proceso išlaidas šioje baudžiamojoje byloje sudaro pašto išlaidos – 31,36 Eur, kurios priteistinos iš R. B. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jos pradžią skaičiuojant nuo R. B. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

R. B. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš R. B. valstybės naudai 31,36 Eur (trisdešimt vieno euro trisdešimt šešių euro centų) proceso išlaidas, susijusias su turėtomis pašto išlaidomis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.