Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys: skolininkė S. B., S. B. , antstolė R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rašytine vykdomosios bylos ir šios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/17/00594 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės S. B. išieškotojo UAB „Kapitalo valda“ naudai.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkė S. B. asmeninės nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra skolininkės ir jos šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo suma vykdomojoje byloje neviršija 2 030 Eur sumos, nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausantį būstą, kuriame ji su šeima gyvena, šiuo atveju negalima (CPK 663 str. 3 d.). Duomenų apie tai, kad skolininkė turi kitą asmeninį realizuotiną turtą, vykdomojoje byloje nėra. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkė jos vardu registruotų transporto priemonių neturi, o skolininkės sutuoktinio S. B. vardu 2017-03-15 įregistruota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkė S. B. šiuo metu nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, jai iš valstybės biudžeto yra mokamos socialinės išmokos ir pašalpos. Skolininkės sutuoktinis S. B. dirba UAB „Jonavos paslaugos“ ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievolę, dėl kurios vykdomas išieškojimas, dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str. 1 d.). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, skolininkės vienintelis registruotinas asmenins turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, į kurią nėra galimybės nukreipti išieškojimą dėl nepakankamo išieškomos skolos dydžio (CPK 663 str. 3 d.), o kito asmeninio registruotino turto skolininkė neturi.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis numato, kad Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Antstolė, pradėjusi vykdymo veiksmus, 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-17-64-25769 nukreipė skolos išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo UAB „Jonavos paslaugos“ bei 2015-12-15 Turto arešto aktu Nr. S-4459 areštavo S. B. vardu registruotą transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 18 d. antstolė įstatymų nustatyta tvarka pasiūlė skolininkei pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkė su sutuoktiniu 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame susitarė, kad bendras sutuoktinių turtas (S. B. darbo užmokestis ir automobilis) tenka S. B., t. y. faktiškai skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta. Papildomai skolininkė nurodė, kad ji nesutinka nukreipti išieškojimą į sutuoktinio turtą, nes skola yra susidariusi iki santuokos sudarymo (2011-04-23), be to santuokoje augina penkis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Išieškotoja UAB „Kapitalo valda“ 2018 m. sausio 19 d. pateikė prieštaravimą dėl tokio bendro turto pasidalijimo.

Kadangi vykdomojoje byloje nenustatyta, jog skolininkė turi realizuotiną asmeninį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, todėl 2018 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-559 antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų vykdomos veiklos, darbinės ar intelektinės veiklos, dividentai, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 3 ir 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės sutuoktinis dirba UAB „Jonavos paslaugos“ ir atitinkamai gauna draudžiamąsias pajamas, sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas turtas yra S. B. gaunamos pajamos – darbo užmokestis.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas (lėšos) nėra padalintas kitu būdu).

Skolininkės sutikime nurodyta aplinkybė, kad skola yra susidariusi iki santuokos sudarymo (2011-04-23) šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant turto dalies nustatymo klausimą, nes įstatymas nedraudžia tenkinti sutuoktinio prievolę iš bendro sutuoktinių turto, net ir tais atvejais, kai sutuoktinio prievolė atsirado dar iki santuokos įregistravimo, kai yra išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis (CK 3.110 str. 1 d.). Išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto nėra ribojamas, jeigu iš jo išieškoma sutuoktinio dalis, nustatoma padalijus sutuoktinių turtą įstatyme numatytais būdais.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė su sutuoktiniu augina penkis nepilnamečius vaikus. Šiems vaikams išlaikymą privalo teikti abu suinteresuoti asmenys (sutuoktiniai). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinų, ar apie tai, kad vienas iš sutuoktinių nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus, todėl nėra pagrindo daryti prielaidos, kad vienam iš sutuoktinių tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo šiuo atveju sprendžiant turto dalies nustatymo klausimą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sutuoktinių 2017-12-21 sutikime nurodytas turto padalijimo būdas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis kreditoriaus (išieškotojo) interesus, todėl išieškotojo prašymas yra tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkės S. B. turto dalis sutuoktinio S. B. gaunamose pajamose (darbo užmokestyje) UAB „Jonavos paslaugos“ yra ½ arba 50 proc.

Pareiškėja prašo iš suinteresuotų asmenų S. B. ir S. B. solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas – 302,50 Eur , sumokėtų advokatei už pareiškimo parengimą ( CPK 98 str. 1d.). ( b.l. 14-16). Prašymas tenkintinas iš dalies. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ( CPK 443 str. 6 d.). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į pareiškimo sudėtingumą, į suinteresuotų asmenų turtinę ir šeimyninę padėtį, nepilnamečių vaikų skaičių, pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų priteistina po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 str. 1d. 6 p., 98 str. 1d.), nes solidarus bylinėjimosi išlaidų priteisimas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) pajamos - darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkės S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis S. B. darbo užmokesčio.

Iš suinteresuotos asmens S. B. pareiškėjai UAB „Kapitalo valda“ priteisti 50 ( penkiasdešimt ) Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš suinteresuotos asmens S. B. pareiškėjai UAB „Kapitalo valda“ priteisti 50 ( penkiasdešimt ) Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0064/17/00594 grąžinti antstolės R. M. kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.