Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. e2S-499-657/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
e2S-499-657/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08812-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
E. D. M.
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
S. M.
Advokatai
Diana Višinskienė
Civilinė byla Nr. e2S-499-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08812-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28999-775/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15181-920/2017 pagal ieškovo E. D. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15181-920/2017, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti ieškovui E. D. M. vykdyti statybos rekonstrukcijos darbus name bei žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini|).Nurodė, kad ieškovas E. D. M. atlieka gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, griaunama siena, atliekami kiti statybos darbai, kurie pažeidžia bendraturtės interesus. Nurodė, jog teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-15181-920/2017 ir ieškinį atmetus, ieškovas ir atsakovė patirtų žalą, nes ieškovui tektų šalinti atliktus rekonstrukcijos darbus, o atsakovei – pastato konstrukcijų pakeitimus.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi prašymą tenkino – uždraudė ieškovui E. D. M. vykdyti statybos rekonstrukcijos darbus name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini|), bei žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini|), adresu (duomenys neskelbtini|), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.Teismas sprendė, kad iš pateikto pareiškimo matyti, jog pareiškėja sužinojusi apie 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15181-920/2017, kadangi su ieškiniu nesutinka. Pareiškėja, būdama namo, adresu (duomenys neskelbtini|) bendraturte, nesutinka su ieškovo atliekamais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais. Name griaunamos sienos bei atliekami kiti statybos darbai, nors ji niekada ieškovui nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos. Pareiškėja tikėtinai pagrindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui vykdyti statybos rekonstrukcijos darbus name bei žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini|). Pasitvirtinus pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, galėtų būti pažeisti jos interesai tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe. Atnaujinus procesą ir atmetus ieškovo ieškinį pareiškėja ir E. D. M. patirtų papildomų nuostolių, nes reikėtų šalinti atliktos rekonstrukcijos darbus. Todėl yra pagrindas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti ieškovui vykdyti statybos rekonstrukcijos darbus name bei žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini|).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas E. D. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog teismas neįsigilino į faktinę situaciją ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones visame name ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini|), tuo pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. E. D. M. nuosavybės teise priklauso 33/100 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini|), įgytos pirkimo – pardavimo sutartimi, ir 23/100 dalis jis įgijo paveldėjęs tetai L. S. priklausiusią namo dalį. Būtent 23/100 namo dalys, kurias ketina rekonstruoti pagal 2006 m. lapkričio mėn. rekonstravimo projektą yra tik rytiniame namo fasade. Dėl kitos namo dalies darbų atlikimo yra gautas pareiškėjos S. M. raštiškas sutikimas, kuris 2013 m. gegužės 30 d. buvo patvirtintas notaro. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliekant rekonstrukciją buvo griaunamos sienos.Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, UAB „K. J.“ plano ir sutikimo kopijas.Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą pareiškėja (atsakovė) S. M. atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė nebuvo gavusi jokio ieškovo prašymo dėl sutikimo rekonstruoti dalį ginčo gyvenamojo namo. Ieškovo rekonstrukcijos planas pažeidžia jos interesus tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe. Pareiškėja, būdama namo, adresu (duomenys neskelbtini|), bendraturte, nesutinka su ieškovo atliekama namo rekonstrukcija. Laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas ieškovui toliau vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją – užtikrintų abiejų šalių interesus. Teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-15181-920/2017 ir atmetus ieškovo ieškinį tiek ieškovas, tiek atsakovė patirtų žalą šalindami rekonstrukcijos darbus, kas sukeltų papildomus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

Apeliantas E. D. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, UAB „K. J.“ plano ir Sutikimo kopijas.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus apeliantui. Be to, siekiant įvertinti byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą bei proporcingumo kriterijus būtina vadovautis visapusiška informacija, kiek tai susiję su ieškovo atskirojo skundo argumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus atsakovo duomenis, nes jie, teismo vertinimu, gali būti reikšmingi tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Pareiškėja (atsakovė) ir jos atstovė yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, todėl turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Skundžiama nutartimi teismas tenkino pareiškėjos (atsakovės) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, konstatavęs, jog ieškovui E. D. M. toliau vykdant statybos darbus, ir patenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, galėtų būti pažeisti atsakovės interesai ir šalims atsirastų papildomų nuostolių.Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovas nesutinka, ir savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad uždraudžiant vykdyti statybos darbus visame name, net ir toje dalyje, kurios rekonstrukcijai atsakovė S. M. yra davusi sutikimą, nesant jokių pateiktų įrodymų, pažeidė jo teisėtus interesus.Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Juo labiau, kad ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų pareiškėjai, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o prašymas dėl proceso atnaujinimo – atmestas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15181-920/2017, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 (nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų) ir 9 punktų (padaryta aiški teisės taikymo klaida) pagrindu Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos (atsakovės) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovė atnaujinus procesą ir atmetus ieškinį patirtų žalą, galėtų būti pažeisti jos interesai tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes pareiškėjos S. M. (atsakovės) reikalavimas uždrausti ieškovui atlikti statybos darbus yra neproporcingas, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas patirtų neproporcingai didelių nuostolių, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų atmestas. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą ieškovo nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant draudimą vykdyti statybos darbus, nes tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų ieškovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Juolab, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina (2013 m. gegužės 30 d.) notaro patvirtintas sutikimas, kad S. M. sutiko, kad ieškovas E. D. M. atliktų jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją – įsirengtų mansardą bei statytų priestatą. Dėl to pritartina ieškovo argumentams, jog pareiškėja (atsakovė) neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt pareiškėjai (atsakovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Neįrodžius grėsmės būsimo galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo ar kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie šiuo atveju tampa neaktualūs. Atkreiptinas dėmesys, jog iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas, ir nutarta nutarčiai įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kas taip pat leidžia teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės skundžiama teismo nutartimi buvo taikytos nepagrįstai (CPK 179 str. 3 d.).Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos (atsakovės) S. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė