Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. RV-24-928.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 17 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 12 d.

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistojo A. P. skundas atmestas. Apylinkės teismas įvertino, kad nuteistasis A. P. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius bei juos aptarė, atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, taip pat atkreipė dėmesį į kriminogeninius rizikos veiksmus, nurodytus Socialinio tyrimo išvadoje. Teismas sprendė, kad šiuo metu bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6. Nuteistasis A. P. skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir apylinkės teismui perduoti iš naujo spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

6.1. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir šališka, o pateikti argumentai yra prieštaringi ir neišsamūs. Tvirtina, kad apylinkės teismas vadovavosi senesne – 2023 m. rugpjūčio mėnesio OASys metodika, vertindamas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo padarytą pažangą ir vien šios priežasties pakanka skundžiamos nutarties panaikinimui. Pasak nuteistojo, ši procesinė klaida sudaro teisinį pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo jo atžvilgiu. Akcentuoja, kad pagal naujesnę – 2024 m. vasario mėnesio OASys metodiką nustatyta akivaizdi jo pažanga.

2. Atsiliepimų į nuteistojo A. P. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas

3. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, joje išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės A. P., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Skundo teiginiai, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir šališka, yra deklaratyvūs. O tai, kad A. P. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas.

4. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų.

5. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

6. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. P. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o prieiti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo skunde nebuvo pateikta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. P. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

7. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad A. P. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus kriterijus: paskirtos bausmės pradžia 2009 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 12 d., jis bylos duomenimis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. gegužės 12 d. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tačiau visais atvejais vertinant, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis prieinama išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė egzistuojant materialiojo pagrindo taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys taip pat nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

8. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (2024 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-724), tuo tarpu apylinkės teismas vadovavosi ankstesnio tyrimo rezultatais (2023 m. rugpjūčio 23 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-2786), kurio metu buvo tik stebima nuteistojo pažanga ir pastangos valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Todėl nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepanaikino Komisijos nutarimo, kuriuo nuspręsta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi apylinkės teismas teisingai sprendė, kad A. P. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad būtų pagrįstai manoma, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, jog atlikus vėliausią nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, jo vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tokia išliko nuo bausmės atlikimo pradžios (2024 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-724). Kadangi nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. P. Komisijai buvo pristatomas aštuntą kartą, nuteistasis iš esmės vykdė Komisijos 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimu jam pateiktas rekomendacijas. Įvertinus A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui, kaip ir apylinkės teismui, taip pat nekyla – pokyčiai stebimi gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi bei galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų bei mąstymo ir elgesio srityse. Iš 2024 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-724 matyti, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veiklai, jis įgijo darbinės patirties valgykloje, baldų gamybos ceche, taip pat einant valytojo bei pagalbinio darbininko pareigas. Nuo 2020 m. liepos 22 d. iki perkėlimo į Pusiaukelės namus bausmę atliko lengvojoje grupėje. Bausmės atlikimo metu už gerą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pavyzdingą elgesį 11 kartų skatintas (paskutinį kartą skatintas 2022 m. lapkričio 25 d.). Nuteistasis nuo 2023 m. birželio 27 d. perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į Šiaulių kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus). (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų socialinės darbuotojos 2024 m. sausio 22 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi įprastais socialiniais įgūdžiais, stengiasi bendrauti laikydamasis įprastų bendravimo normų. Nuteistasis palaiko pagarbus santykius su Pusiaukelės namų darbuotojais ir gyventojais. Kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu tinkamai elgiasi, negauta informacijos, jog jis būtų pažeidęs nustatytą tvarką. Nuteistasis dalyvauja visuose rengiamose pozityvaus užimtumo priemonėse. Savo iniciatyva prisideda prie aplinkos tvarkymo Pusiaukelės namuose.

10. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietos įstaigos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Kaip matyti, A. P. iš viso teistas 7 kartus, šiuo metu atlieka bausmę už dviejų BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytų labai sunkių nusikaltimų padarymą (bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio padaryti dviejų asmenų nužudymai 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 7 d., šiems asmenims suduodant daugybinius smūgius), nusikalto teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ketvirtą kartą. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, paskutiniai iš jų – su neatitaisomais padariniais (gyvybių atėmimas). Pagrįstai tiek Komisija, tiek apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistajam A. P. jau buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai –bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, nes jis vėl greitu metu nusikalsdavo, o lygtinis paleidimas jam panaikintas nepraėjus nei 3 mėnesiams po jo paleidimo. Tai patvirtina, jog tinkamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nuteistasis nesugebėdavo, nepasimokydavo iš ankstesnių savo klaidų, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių ir poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą bei susikurti socialiai priimtiną elgesį skatinančią aplinką. Nuteistojo A. P. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuoseklia teigiama dinamika taip pat nepasižymi. Pateikti duomenys patvirtina, jog laisvės atėmimo vietoje A. P. ne kartą pažeidė laisvės atėmimo vietos įstaigos tvarką, baustas drausminėmis nuobaudomis – iš viso 19 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles (pareigūnų reikalavimų nevykdymas, buvimas be nuteistojo kortelės, pornografinio turinio medžiaga USB, naudojosi ne savo MP3 grotuvu, buvimas patalpose, kuriose negali būti, naudojimasis mobilaus ryšio telefonais, išdaužtas įstaigos langas, rūkymas neleistinose vietose), 15 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Paskutinį kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2023 m. kovo 5 d. (trumpalaikės išvykos į namus metu) važiavo transporto priemone neužsisegęs saugos diržo. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad vis dar pasitaiko nedrausmingo/neteisėto nuteistojo elgesio apraiškų, o kiekvienas nustatytos tvarkos bei teisės pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo atsainų požiūrį į taikomas pataisos priemones bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pastebėta, jog sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus ir visuotinai priimtas taisykles kartais nuteistajam iki šiol trūksta valios ir vertybinės motyvacijos.

11. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinio vertinimo metu (2024 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-724) stebimi pokyčiai, susiję su nuteistojo požiūriu į jo alkoholio vartojimo įpročius prieš patenkant į įkalinimo įstaigą: pripažįsta, kad nors kartais ir jausdavo ribą, kada turi sustoti vartoti alkoholį (pvz. reikės eiti į darbą), tačiau visumoje alkoholį vartodavo nesaikingai. Analizuojant nuteistojo praeitį matyti, kad tiek paskutiniai nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tiek visi ankstesni, nuteistojo teigimu, įvykdyti esant neblaiviam. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos teisės pažeidimams. Nustatyta, kad nuteistasis yra smurtavęs apsvaigęs nuo alkoholio bei ne kartą baustas administracine tvarka už buvimą neblaiviu viešoje vietoje ar triukšmavimą, esant neblaiviam. Nors nuteistasis 2016 m., 2020 m., 2023 m. ir 2024 m. įgijo žinių apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, dalyvaudamas įvairiose programose, užsiėmimuose bei susitikimuose, visgi aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio ir toliau išlieka svarbiu kriminogeniniu veiksniu, kurį dar būtina mažinti nuteistajam toliau dalyvaujant Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse.

12. 2024 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-724 taip pat patvirtina, kad nepakankami nuteistojo problemų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžiai taip pat dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Išvadoje akcentuota, kad atsižvelgus į laisvėje pasirinktą nuteistojo gyvenimo būdą ir padarytus nusikaltimus, galima teigti, jog paveiktas alkoholio nuteistasis prarasdavo situacijos kontrolę, negebėdavo adekvačiai vertinti situacijos. Nors šiuo metu asmuo nuteistasis nėra linkęs detalizuoti nusikalstamų veikų aplinkybes ir situacijų analizė neretai paviršutiniška, tačiau stebima, kad nuteistasis vis labiau atpažįsta ir pripažįsta veiksnius, įtakojusius praeities įvykius, pvz., ankščiau neigtą impulsyvumą. Modeliuojant įvairias situacijas interviu metu, nuteistasis pagal savo galimybes stengiasi įsivertinti situaciją, stebima pažanga ir pastangos apgalvoti veiksmų ir sprendimų pasekmes, tačiau stebima, kad šie įgūdžiai vis dar nėra pakankami. Nuteistasis sugeba suprasti ir priimti tam tikru kampu kito požiūrį, kai prašoma tai padaryti, tačiau labiau linkęs pasitikėti tiesioginiu patyrimu. Bylos duomenimis, nuteistasis 2021 m. dalyvavo Smurtinio elgesio keitimo psichologo grupiniuose užsiėmimuose. 2022 m. dalyvavo agresijos ir konfliktų valdymo užsiėmimuose. Psichologės pažymėta, kad nors nuteistasis sėkmingai baigė pastarąją grupę, tačiau sunkiai įsisavino informaciją. Nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. nuteistasis taip pat dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (impulsyvumo tematika). Specialistės pažymėta, kad nuteistasis programos metu gilinosi į problemą, stebimas impulsyvumo mažėjimas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo problemų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžiai gerėja, tačiau vis dar nėra pakankamai. Dėl šių priežasčių nuteistajam tikslinga ir toliau dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant pakeisti savo elgesį tinkama linkme.

13. Iš 2024 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-724 matyti ir tai, jog nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (anksčiau teistas 7 kartus; nusikaltimai sunkėja; būdingas nusikaltimų modelis), trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžiai; sąmoningumo stoka savo gyvenimo būdo atžvilgiu; elgesio kontrolės stoka, pavartojus alkoholio), kuriuos sumažinti galima bei keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. palaikantys santykiai su drauge; motyvacija keistis bei susitelkimas į asmeninius tikslus; alkoholio atsisakymas; darbas su savimi elgesio keitimo srityje, problemų atpažinimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apsauginiai veiksniai yra svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria trijų statinių ir trijų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje, todėl jie ne tik gali, bet ir privalo būti toliau koreguojami atliekant bausmę. Pažymima ir tai, kad nustatytos teigiamos aplinkybės, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, neturi finansinių įsiskolinimų, yra pakankamai svarbios, tačiau nesudaro pagrindo iškelti nuteistojo asmeninių interesus aukščiau bausmės tikslų.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis jau padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartis paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.