- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- E1-338-718/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00033-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės įstatymus už tai, kad jis pažeidė Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 1 dalį ir G. P. buvo paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir yra vykdomas (nuosprendžio numeris B 4242-23).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. vasario 13 d. gautas per Lietuvos kalėjimų tarnybą persiųstas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas bei dokumentai dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio, priimto G. P. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Iš gautų dokumentų matyti, kad G. P. nesutinka būti deportuotas į Lietuvą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Nurodo, kad nori likti Švedijos Karalystėje. Lietuvos kalėjime daug žmonių, kurie nori, kad jis numirtų, bijo dėl savo gyvybės. Švedijos kalėjime jau yra 9 mėnesius, todėl žino kaip veikia sistema.
G. P. atsiliepimo teismui nepateikė, tačiau Švedijos Kalėjimų ir probacijos tarnyba informavo, jog 2024 m. vasario 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis apie šios bylos nagrinėjimą (baudžiamoji byla Nr. E1-338-718/2024) jam įteikta 2024 m. vasario 29 d.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į teisme gautą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pripažinti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu G. P. paskirtos laivės atėmimo bausmės ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nors G. P. kategoriškai nesutinka, kad Vakarų Švedijos apeliacinio teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų pripažinta ir toliau vykdoma Lietuvos Respublikoje, tačiau tuo atveju, kai Europos Sąjungos nuosprendžiu paskirta bausmė pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuteistojo sutikimas, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, nėra būtinas. Šiuo atveju yra priimtas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo sprendimas deportuoti nuteistąjį G. P. į Lietuvos Respubliką jam atlikus bausmę ir uždrausti jam atvykti į Švediją. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, neturėtų būti atsižvelgiama į nuteistojo išreikštą nesutikimą, juo labiau, kad nuteistojo G. P. išdėstyta nuomonė nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Nuteistojo raštu išdėstyta nuomonė nesudaro pagrindo teigti, kad analizuojamu atveju sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir jo vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų pagrindines nuteistojo teises ir (ar) laisves. Remiantis liudijime nurodytais duomenimis, nuteistojo G. P. veika kvalifikuota pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas laikomas sunkiu narkotikų nusikaltimu), kas galimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Narkotinės medžiagos labai didelis kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, labai dideliu kanapių (antžeminės dalys) kiekiu laikomas toks narkotinės medžiagos kiekis, kuris viršija 2500 g. Nagrinėjamu atveju G. P. su kitais nusikaltimo bandrininkais disponavo 49,6091 kg kanapių, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu G. P. paskirta 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos minimalios bausmės ribos. Įvertinus tai, kad nuteistojo padėtis negali būti sunkinama, nagrinėjamu atveju paliktina Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu G. P. paskirta 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytinas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas bei kardomojo kalinimo laikas.
Šioje baudžiamojoje byloje G. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, 3 dalimi, 365⁵ straipsniu bei 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ir teismas paskyrė gynėją – advokatę Aušrinę Zaburienę, kuri susipažino su byla ir pateikė atsiliepimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo.
Atsiliepimas
Teismo paskirta nuteistojo gynėja Aušrinė Zaburienė atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Savo nesutikimą su prašymu motyvavo tuo, kad pateiktas nuosprendis nėra išverstas į lietuvių kalbą, tad kyla klausimas, kaip teismas, neturėdamas lietuvių kalba išversto nuosprendžio, išspręs nuosprendžio pripažinimo klausimą ir kaip šį nuosprendį suderins su BPK nuostatomis. Šiuo atveju tai, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos teikime nurodyta, kad G. P. deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje nuo 1998 m. lapkričio 4 d. iki dabar yra (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad nuteistasis iš tiesų šiuo adresu gyveno iki jo sulaikymo Švedijos Karalystėje. Nesant duomenų apie tai, jog G. P. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo prašomą nuosprendį pripažinti ir vykdyti Lietuvoje. Teismui pateiktame Lietuvos kalėjimų tarnybos teikime nurodyta, kad kompetentingos Švedijos Karalystės institucijos konsultacijų dėl G. P. nesikreipė. Kalėjimų tarnyba Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai teikė tik informaciją apie sąlygas Lietuvos įkalinimo įstaigose. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo G. P. socialinius, šeimos, ekonominius ar kokius nors kitus svarbius ryšius Lietuvoje, tad teikimas yra pateiktas visiškai formaliais pagrindais, neketinant išsiaiškinti, ar sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje iš tiesų pasiektų įstatymo tikslus. Pats nuteistasis nesutinka, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis būtų vykdomas Lietuvoje. Gynėjos manymu, pripažinus šį nuosprendį, nuteistojo teisė į gyvybę, sveikatą ir orumą Lietuvos kalėjime nebūtų užtikrinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo nagrinėtinu atveju pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad Švedijos Karalystės priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo G. P. teises ir laisves.
Nors nuteistasis G. P. nesutinka su bausmės vykdymo perdavimu Lietuvos Respublikai, tačiau jo sutikimas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nėra būtinas.
Nuteistasis G. P. savo nesutikime atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes Lietuvos kalėjime esantys asmenys nori, kad jis mirtų, tačiau teismas pažymi, kad šios nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išimtinai subjektyvia nuteistojo G. P. nuomone. Šiuo atveju konstatuoti, kad nuteistajam G. P. atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja bet kurio asmens teisėtų interesų apsaugą, jeigu egzistuoja objektyvių duomenų apie realią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams.
G. P. gynėja advokatė atsiliepime į prašymą nurodė, kad kompetentingos institucijos pateiktas nuosprendis nėra išverstas į lietuvių kalbą, todėl kelia abejonių dėl jo suderinamumo su Lietuvos Respublikos įstatymais. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais G. P. gynėjos argumentais, kadangi Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniame sprendime 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog liudijimas, kurio standartinė forma pateikiama priede, privalo būti išverstas į vykdančiosios valstybės oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų. Atsižvelgiant į tai, Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendis, sprendžiant klausimą dėl sprendimo pripažinimo ir suderinant laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, neprivalo būti išverstas. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktas liudijimas yra išsamus.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsniu, 9 straipsniu, BPK 365⁵ straipsniu, Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
Teismas, vertindamas G. P. nusikalstamą veiką, remiasi Švedijos Karalystės pateiktų dokumentų nustatytomis aplinkybėmis. G. P. nuteistas už tai, kad jis bendrininkaudamas kartu su kitais asmenimis, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 sausio 7 d., (duomenys neskelbtini), su tikslu platinti, augindami išgavo 49,6091 kg kanapių, t. y. piktnaudžiavimui skirtų narkotikų. Šis nusikaltimas buvo organizuotai vykdomos veiklos grandis, kurios tikslas vykdyti didelės apimties prekybą narkotikais. G. P. atliko pavaldinio vaidmenį, jis nebuvo varomoji šios veiklos vykdymo jėga. Nusikaltimas laikomas sunkiu narkotikų nusikaltimu, padarytu tyčia. Minėti G. P. veiksmai kvalifikuoti pagal Švedijos Karalystės bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 1 dalį.
Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad G. P. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendis. G. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę ir pagal Švedijos Karalystės teisę jam paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2027 m. liepos 4 d. Pagal Švedijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Be to, Vakarų Švedijos apeliacinis teismas nuosprendžiu be laisvės atėmimo bausmės G. P. atžvilgiu taip pat priėmė deportacijos sprendimą, taikant draudimą jam atvykti į Švediją.
Teikimą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad G. P. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų).
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kanapių (antžeminės dalys) labai didelis kiekis – kiekis, viršijantis 2500 g. Taigi Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendyje nurodytas G. P. disponuotos narkotinės medžiagos kiekis atitinka labai didelį kiekį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir minėtas Rekomendacijas.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.
Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu G. P. paskirta 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios 15 metų ribos, tačiau nesiekia ir minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios 10 metų ribos.
Taigi, nors ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytas minimalus terminuotos laisvės atėjimo bausmės terminas, visgi, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Atsižvelgiant į tai, suderinus Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, G. P. paliktina jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. Keisti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio prašymą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog pateiktame liudijime nurodyta, jog G. P. kardomasis kalinimas buvo taikomas nuo 2023 m. sausio 7 d., todėl teismas laiko, kad bausmės atlikimo pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2023 m. sausio 7 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,
nutaria:
Pripažinti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį, kuriuo G. P. nuteistas 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
G. P. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant jam suderintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 7 d.
Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę jį apskųsti informuoti nuteistąjį (per liudijime nurodytą instituciją), jo gynėją bei prokurorą.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl nuteistojo G. P. perėmimo iš Švedijos Karalystės.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas kartu su patvarkymo kopija vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti prokurorui ir Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Apie įsiteisėjusią nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti Švedijos Karalystės kompetentingai institucijai, nurodant, kad Lietuvos kompetentingoms institucijoms pavesta organizuoti nuteistojo perėmimą ir nuteistojo perdavimas gali vykti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.