Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2012 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme vieneriems metams;

3) 2013 m. sausio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu subendrinta su 2012 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas;

4) 2013 m. balandžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straispniu bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

5) 2013 m. gruodžio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams;

6) 2014 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 290 straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams; 2015 m. balandžio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęss 3 mėnesių ir 1 dienos bausmės;

7) 2015 m. gruodžio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams;

8) 2017 m. kovo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2018 m. sausio 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Č. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21:00 val. pas S. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, du kartus kumščiu smogė sugyventinei R. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. Č., teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, buvo (duomenys neskelbtini), pas S. G., šis davė pinigų, todėl jis kelis kartus ėjo į parduotuvę parnešti alkoholio. Išgėrinėti pradėjo apie pietus, išgėrinėjo keturiese, su S. G., R. K. ir kaimyne L. S., kaimynė išėjo apie 18 val. Paskutinį kartą į parduotuvę nuėjo apie 18 val., prie uždarant parduotuvę. Visi girtavo, nežino kaip pas R. K. atsirado du bambaliai alaus, ji tą alų viena gėrė virtuvėje. Konfliktas tarp K. ir jo kilo po 20 val. dėl to, kad ji paėmė išgėrė ne savo alų. Todėl jis du kartus kumščiu trenkė K. į veidą. Sudavė nesmarkiai kumščiu du kartus į kairę veido pusę. Po smūgių nuketėjusioji nieko nesakė. Po to S. G. paprašė R. K. išeiti, nes ji nepageidaujama. Nurodė, jog alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo, blaivus būtų taip pat pasielgęs, nes R. K. paėmė svetimą daiktą, tai jį sunervino, nes alų ji buvo pasiėmusi ir virtuvėje ruošdama maistą gėrė viena, kai visi kiti gėrė kambaryje. Mano, kad po suduoto smūgio, R. K. buvo sukeltas laikinas skausmas. Po įvykio kartu su nukentėjusiaja nebegyvena. Iš karto po suduotų smūgių R. K. nebuvo jokių sužalojimų, o kai grįžo iš policijos, penktadienį ar šeštadienį buvo susitikęs nukentėjusiąją, matėsi mėlynė. Susitikęs neatsiprašė nukentėjusiosios, jam buvo nurodymas nebendrauti, nesiartinti prie nukentėjusiosios. Po įvykio su nukentėjusiąja kalbėjo telefonu, buvo susitikę, ji sakė, kad pretenzijų neturi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad civilnio ieškinio nereikš. Kaltinamajam pretenzijų neturi, su juo nesusitaikė, iki bylos nagrinėjimo kaltinamasis neatsiprašė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo K. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2018 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,61 promilės girtumas) K. Č. sumušė neblaivią (3,20 promilės girtumas) sugyventinę R. K. (b. l. 9);

2018 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15, 17-20);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose J(duomenys neskelbtini), neblaivus (2,61 promilės girtumas) K. Č. sumušė neblaivią (3,20 promilės girtumas) sugyventinę R. K.. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo po medikų apžiūros įvykio vietoje į gydymo įstaigas vykti atsisakė. Nurodoma sužalojimo vieta, dešinė akis, užfiksuoti sužalojimai patinimas ir kraujosruva (mėlynė) (b. l. 24-27);

Alkoholio kiekio matuoklio ARKB-0090 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 22.52 val. R. K. nusatytas 3,20 promilės girtumas; 2018 m. lapkričio 15 d. 22.54 val. K. Č. nustatytas 2,61 promilės girtumas (b. l. 31-33);

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. K. duotais parodymais, kad su K. Č. yra sugyventiniai. 2018 m. liepos mėn. ji iš Pašvitinio miestelio, Pakruojo r. grįžo gyventi pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), palikdama savo sugyventinį K. Č. Pakruojo r. 2018 m. spalio mėn. viduryje, pas ją, atvažiavo ir K. Č.. Kelias dienas jis pabuvo pas ją, tačiau mama jo nekenčia, todėl jis išėjo gyventi kitur, apsistodavo (duomenys neskelbtini) tai pas vieną, tai pas kitą pažįstamą, nes anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), ir žmones pažįsta. Paskutiniu metu K. Č. buvo pas S. G., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo ir ji. 2018 m. lapkričio 15 d. ryte visi trys pradėjo vartoti alų. Gėrė visą dieną, bei apie 21 val. tarp jos ir K. Č. įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje jis jai kumščiu smogė du kartus į veido sritį. Konflikto S. G. nematė, nes jie abu buvo kambaryje, tuo metu jis buvo išėjęs, ar tai į virtuvę, ar atlikti gamtinių reikalų. Vienu metu buvo atėjusi ir L. S., kuri atsinešė alaus, alų išgėrus, ji išėjo į namus. Po konflikto su K. Č. ji nuėjo pas L. S., ji pamatė, kad jai sumuštas veidas. Pasakė, kad ją sumušė K. Č., tačiau jokios pagalbos iš jos neprašė. L. S. jai nežinant paskambino policijai, kuri atvykusi išvežė K. Č.. Ji K. Č. jokių pretenzijų neturi, nes po jo suduotų smūgių, pajuto tik momentinį trumpalaikį fizinį skausmą, jokios turtinės žalos nebuvo padaryta, pas medikus nevyks ir tikrai niekieno neprašė, kad praneštų apie įvykį policijai, tai buvo padaryta be jos žinios ir jokio pareiškimo nerašys. Ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereiškia, nes nebuvo turtinės žalos (b. l. 36-37);

ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. S. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame kaime gyvena ir S. G.. Paskutiniu metu pas S. G. gyveno ir K. Č., kuris su R. K. yra sugyventiniai. Tame pačiame kaime gyvena ir R. K. mama, tai R. K. būdavo tai pas mamą, tai pas K. Č., kuris gyveno pas S. G.. 2018 m. lapkričio 15 d. ji po pietų nuėjo pas S. G. nusinešdama 2 l alaus, kurio stiprumas 7,5 laipsnių. Visi keturi išgėrė jos atsineštą alų ir ji grįžo į namus. Apie 21 val. pas ją į namus atėjo verkdama R. K. ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis K. Č., buvo matyti paraudusi akis, minėjo, kad jis atėmė telefoną, raktus. Tada ji nusprendė apie įvykį pranešti policijai, bei surinkusi savo mobilaus ryšio telefone Nr. 112, telefoną padavė R. K., kad ji papasakotų įvykio aplinkybes. Ji stovėdama šalia girdėjo, kad atsiliepė operatorė ir R. K. jai bandė kažką pasakyti, tačiau dėl girtumo ir verkimo, ji nesugebėjo paaiškinti kas atsitiko, todėl paėmusi iš jos telefoną apie įvykį ką žinojau pasakė ji. Atvykus pareigūnams R. K. išvyko su pareigūnais (b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina K. Č. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. K. Č. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi K. Č., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sugyventinę, nukentėjusiąją R. K., t.y. suduodamas jau du kartus kumščiu į veido sritį, dėl ko atsirado kraujosruvos, sukėlė jai fizinį skausmą.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis K. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis iš viso teistas aštuonis kartus, penkis kartus teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, visus kartus kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę R. K., bausmę atliko 2018 m. sausio 3 d., teistumas neišnykęs (b. l. 52-62), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 97-99). Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, atlikęs paskirtą bausmę ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 100-101), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjusioji buvo neblaivi (nustatytas 3,20 promilės neblaivumas) ir dėl to galėjo išprovokuoti tokį kaltinamojo elgesį. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis visą dieną kartu girtavo, kaltinamasis ne vieną kartą visiems pirko alkoholį, o konfliktas pasak kaltinamojo kilo dėl nukentėjusiosios išgerto alaus, kas, teismo nuomone, nelaikytina nei neteisėtais nukentėjusiosios veiksmais nei kitokiu elgesiu įžeidžiančiu kaltininką, todėl nors nukentėjusiajai ir buvo nustatytas sunkus girtumas, tai nelaikytina provokuojančiu elgesiu, suteikiančiu pagrindą kaltinamajam smurtauti prieš nukentėjusiąją.

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl mažareikšmės priežasties – išgerto alaus; į nusikalstamos veikos stadiją –nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. Č. skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. Č. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo gyvėjas taip pat prašė teismo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. Č. smurtavo prieš savo sugyventinę R. K. ne pirmą kartą, už smurtą artimoje aplinkoje yra teistas net penkis kartus, dėl ansktesnių teistumų išvadų nepadarė. Šiuo metu pastovios gyvenamosios vietos neturi, niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Po nusikalstamos veikos padarymo ir toliau daro teisės pažeidimus, pasirodė neblaivus teismo posėdyje, kas rodo, jog kaltinamasis nesieka pakeisti savo elgesio, savo padarytos nusikalstamos veikos nevertina kritiškai, nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar išprovokuota pačios nukentėjusiosios elgesio, todėl teismo nuomone, visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. Č. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 15 d., 23.00 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 14.10 val., išbūtas laikas, t. y. viena diena, ir laikytina, kad K. Č. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo K. Č. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje yra numatyti suėmimo skyrimo pagrindai: kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikitiesminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujas nusikalstamas veikas. Teisme byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesislapstė, jam taikytų kardomųjų priemonių nepažeidė, teismui perduotas padaręs nesunkų nusikaltimą, todėl teismo nuomone taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Č. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

K. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į K. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 15 d., 23.00 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 14.10 val., išbūtas laikas, t. y. viena diena, ir laikyti, kad K. Č. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. Č. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Č. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.