- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- 2-2028-1024/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01441-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 963,13 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-07 nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. S. per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. 2016-12-19 atsakovas perdavė bankroto administratoriui tik dalį įmonės turto bei 2016-12-19 pareiškimu deklaravo, kad su likusiu turtu atsiskaitys iki 2016-12-24 dienos arba atlygins žalą. 2017-01-16 elektroniniu paštu bankroto administratorius gavo atsakovo pranešimą, kad turto negali rasti. Bendra neperduoto turto vertė yra 1 795,49 Eur, tačiau atsakovas 2017-02-08 pavedimu į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 30,00 Eur žalos atlyginimo, todėl įvertinus pavedimu padengtos žalos dydį neperduoto turto vertė yra 1 765,49 Eur.
Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. įmonės direktoriumi ir akcininku tapo 2015-02-04. Pradedant veikti kaip įmonės vadovui, A. S. buvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai. Atsakovas tapimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi momentu, susipažinęs su įmonės finansine padėtimi žinojo arba privalėjo žinoti, jog pradeda vadovauti nemokiai įmonei, žinojo ir tai, kad įmonė nuo 2015 metų vasario mėnesio nesugeba atsiskaityti su kreditoriais, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Kadangi atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, todėl dėl jo neteisėto neveikimo susidarė 9 197,64 Eur žala.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ir žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pažymėtina tai, kad juridinio asmens valdymo organo nario santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis Nr. 3K-7-444/2009; 2011-05-05 nutartis Nr. 3K-3-228/2011).
Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas BUAB „Ruolsta” dėl atsakovo A. S. neperduoto įmonės turto bei savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo patyrė iš viso 10 963,13 Eur žalos. Byloje duomenų, kad žala būtų atlyginta nėra, todėl ieškinys tenkintinas ir 10 963,13 Eur žalos atlyginimo priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 2.87 str., 6.263 str., CK 6.248 str. 1 d.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovė atleista nuo 329 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1 d. 9 p.), minėta suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 963,13 Eur (dešimt tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 13 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 303289310.
Iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 329,00 (trys šimtai dvidešimt devyni eurai 00 ct) Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.