Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2. 2017 m. liepos 3 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

3. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda;

4. 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 20 MGL dydžio bauda;

5. 2022 m. liepos 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis – subendrinta 90 parų arešto bausme. vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 9 punktais ir 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių laikotarpiui su įpareigojimais. Į probuojamųjų asmenų sąrašą įrašytas 2022 m. rugpjūčio 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. S. yra jo sugyventinė. Su ja gyvena jai priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį jau dvejus metus. Turi dviejų mėnesių dukrytę. 2012 m. gruodžio 11 d. visa šeima buvo namuose. Vakare sėdėjo virtuvėje. Jis gėrė vyną. A. vyno negėrė. Apie 24 val. A. pradėjo raginti jį eiti miegoti, tačiau jis dar nenorėjo ir pasakė, kad dar pasėdės. A. nuėjo miegoti, o jis pasiliko. Po vyno išgėrė dar keletą stipresnio alkoholinio gėrimo kokteilių. Buvo gerokai apgirtęs. 2023 m. gruodžio 12 d. naktį į virtuvę vėl atėjo A. ir vėl pradėjo jį varyti miegoti, bet jis nėjo, sakė, kad dar neis. Stovėjo virtuvėje prie lango nusisukęs nuo A. Priėjusi A. pradėjo piktai jį varyti miegoti, tampyti už megztinio. Jis atsisuko, galbūt kažką jai grubiai pasakė ir ji jam delnu sudavė vieną kartą į kairį skruostą. Pretenzijų A. dėl to neturi, jam neskaudėjo. Jis refleksiškai taip pat sudavė vieną kartą delnu A. į kairį skruostą. Sudavė ne iš visų jėgų, bet sutinka, kad galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Tarp jų įvyko susistumdymas ir jis, kad dar labiau neįsipliekstų konfliktas, nusprendė išeiti iš namų. Nuėjo į miegamąjį ir pradėjo rinktis daiktus. A. atėjo iš paskos. Ji vaikščiojo paskui jį, sakė, kad niekur neitų, tampė jį už megztinio. Tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad jis ją stumtelėjo nuo savęs, kad atstotų, ir ji nugriuvo ant lovos. Jie susikibo ant lovos ir pradėjo vienas kitą mušti. Tikrai galėjo būti, kad šių muštynių metu kelis kartus delnu ar delnais, tiksliai neprisimena, sudavė A. į galvą. Neprisimena, kiek kartų sudavė, bet tikrai ne 7 ar daugiau. Po šių grumtynių A. apsiramino, jis susirinko daiktus ir išėjo. Ryte A. jam paskambino, bet jis su ja nebendravo, nes dar buvo neišsiblaivęs. Labai gailisi, kad įvyko toks konfliktas su A. ir, kad savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. A. jokių pretenzijų neturi, ji jam jokio fizinio skausmo nesukėlė. A. jau atsiprašė. Kadangi abu nori išsaugoti šeimą, nutarė kreiptis į psichologą. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, bet „nemoka gerti“, išgėręs elgiasi kvailai. Šiuo metu bando atsisakyti alkoholio, lankosi pas psichologą, stengiasi pasikeisti į teigiamą pusę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios 2023 m. gruodžio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, kad 2023 m. gruodžio 12 d., apie 1.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventiniu A. D., jis abiem delnais jai sudavė ne mažiau 6-7 smūgių į veidą bei galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po suduoto vieno iš smūgių pajuto, kad trūko lūpa. Taip pat kažkuriuo konflikto metu buvo suduotas smūgis į dešinį petį nugaros srityje, kur taip pat matosi kraujosruvos.

Nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. gruodžio 12 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. D. sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi, tuo metu jis gėrė vyną. Jau buvo išgėręs vieną vyno butelį, vėliau pradėjo gerti brendžio kokteilius. Kadangi buvo jau vėlus metas, ji pasakė, kad eitų ilsėtis, į ką A. D. atsakė, kad ji eitų, o jis pabaigs kokteilį ir ateis. Jai atsigulus į lovą, maždaug po pusvalandžio, nuėjo į virtuvę pasižiūrėti, kodėl A. neateina. Jis sėdėjo prie stalo, dar vis gėrė kokteilį, dėl ko ji tą kokteilį išpylė. Po to paėmė A. už rankos aukščiau alkūnės ir stiprokai patempė, sakydama, kad jis eitų miegoti. A. labai supyko, atsistojo ir dešiniu delnu sudavė jai vieną kartą į kairį skruostą. Ji pradėjo gintis, t. y. A. nuo savęs stumti, mosikuoti rankomis, o jis tuo metu abiem delnais sudavė jai ne mažiau kaip 5 smūgius į veido sritį. Smūgiai buvo stiprūs, jai labai skaudėjo. Gindamasi nuo A., mosikuodama rankomis, galėjo taip pat jam kažkur suduoti, bet tai buvo gynyba, sukelti jam fizinio skausmo neturėjo tikslo. Po šių veiksmų A. nuėjo į miegamąjį, ji nuėjo iš paskos. Pamatė, kad A. renkasi daiktus. Jis greitai susirinko daiktus ir prieš išeidamas pastūmė ją, ji nukrito ant lovos, bet fizinis skausmas šiuo atveju nebuvo jai sukeltas. A. fiziškai smurtavo prieš ją virtuvėje, o kambaryje smurto nenaudojo. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą kreipėsi savarankiškai. Iš kur atsirado kraujosruvos kaklo dešinėje, dešinėje rankoje, kaip nurodoma specialisto išvadoje, tiksliai pasakyti negali, tačiau tai galėjo nutikti grumtynių metu, jai ginantis nuo A. Nei į kaklą, nei į ranką A. jos nemušė. Dėl A. veiksmų atsirado sužalojimai ant veido. Į kitas gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Šio įvykio metu jai padaryta fizinė ir moralinė žala, tačiau jos pinigais nevertina ir ieškinio šioje byloje nepateikinės.

Liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. gruodžio 12 d., apie 12 val., patruliuodami su specialistu E. B., vyresniuoju specialistu T. B., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), naktį sugyventinis sumušė pareiškėją. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja papasakojo, kad jos sugyventinis naktį vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis prieš ją smurtavo. Neprisimena, kokius konkrečiai smurtinius veiksmus pranešėja nurodė ir ar išvis nurodė. Neprisimena, ar ant moters matomų kūno vietų matėsi kokių nors smurto žymių. Moteris teigė, kad nekvietė policijos iš karto, nes bijojo sugyventinio. Jei gerai prisimena, moteris sakė, kad įvykis buvo kitame bute, t. y. (duomenys neskelbtini).

Liudytojos N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. S. yra jos dukra. 2023 m. gruodį, tiksliai dienos neprisimena, apie 10 val. ryto jai paskambino A. ir paklausė, ar ji namuose ir ar ji (nukentėjusioji) ateiti. A. atėjo pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. buvo labai įsitempusi, išsigandusi, susijaudinusi, kaip nesava. Ji papasakojo, kad dieną prieš, vakare į namus parėjęs A. pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė vyną, po to alų ir jam vis buvo negana. Jis buvo kažkur išėjęs ir, kai parėjo, jau naktį, A., jiems būnant virtuvėje, pradėjo dėl girtavimo A. priekaištauti. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Šis konfliktas po to tęsėsi jų kambaryje. A. atsisėdusi ant lovos tame kambaryje pamaitino dukrytę ir atsigulė. Tada A. ant jos užšoko ir pradėjo rankomis mušti jai galvą, pečius. A. gynėsi ir taip pat apdraskė A. Kiek prisimena, ant A. dešinio peties buvo didžiulė mėlynė, galvoje keletas guzų. Klausė A., kodėl iš karto, kai vyko konfliktas, neiškvietė policijos. A. sakė, kad ji labai pasimetė, nežinojo, ką daryti, tai vyko naktį ir tai buvo pirmas kartas, kai A. prieš ją smurtavo. Ji (liudytoja) pasakė, kad reikia vis tiek kviesti policiją, daryti abdukciją ir taip šito nepalikti, kas ir buvo padaryta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada Nr. G 3968/2023(01), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, nosies nugarėlėje, dešiniame žande, apatinės lūpos kairėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Bendrojo pagalbos centro skambučio 2024 m. sausio 23 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92243976615, skambu io prad ia 2023-12-12 12 01 08)“. Nukentėjusioji pranešė apie įvykį, kad buvo smurtas šeimoje, smurtavo sugyventinis, nurodė adresą.

Pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų 2024 m. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameromis. Vaizdo įraše „PSS-20231212-121947UTC+0200“ užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnams duris atidaro nukentėjusioji A. S.. Vaizdo įrašė užfiksuota, kaip nukentėjusioji pasakoja, kad naktį buvo smurtas šeimoje. Ji nori parašyti pareiškimą. Vakar vakare draugas išgėrė. Antrą nakties įvyko visas smurtas. Prisigėrė. Pas ją yra mažas vaikas. Nekvietė policijos, nes išsigando. Dabar atėjo pas mamą pasitarti, ką daryti tokioje situacijoje, nes pirmą kartą pas ją taip. Nurodo, kad draugas su ja kartu gyveno, šiandien naktį išėjo, kartu vedė ūkį, vaikas abiejų, čia buvo pirmas kartas. Vienam iš pareigūnų paklausus, o ką jis tiksliai darė, nukentėjusioji atsako, kad gal kokius 7 kartus trenkė per veidą ir taip stipriai, kaip vyras. Mušė delnu. Vaizdo įrašuose pavadinimu „PSS-20231212-121948UTC+0200“, „PSS-20231212-122007UTC+0200“, „PSS-20231212-123532UTC+0200“, „PSS-20231212-124947UTC+0200“, „PSS-20231212-134948UTC+0200“, „PSS-20231212-141948UTC+0200“, „PSS-20231212-151352UTC+0200“, „PSS-20231212-151442UTC+0200“, „PSS-20231212-131947UTC+0200“ užfiksuota informacija, susijusi, su pareigūnų nustatyta tvarka atliekamų darbų eiga įvykio vietoje, pranešėjos apklausa, įtariamojo paieška.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina A. D. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sugyventine, tyčia dešiniu delnu vieną kartą jai sudavė į kairį skruostą, o jai pradėjus gintis, abejais delnais sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 5 kartų į veidą, padarydamas kraujosruvas kaklo dešinėje, nosies nugarėlėje, dešiniame žande, apatinės lūpos kairėje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdydamas sugyventinės sveikatą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiosios parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G G3968/2023 (01) duomenimis bei kitais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais.

Nors byloje nėra duomenų apie kaltinamajam nustatytą neblaivumą, tačiau aplinkybę, kad A. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino pats kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo gerokai apgirtęs, kad kitą dieną nukentėjusioji jam skambino, bet jis su ja nekalbėjo nes vis dar buvo neišsiblaivęs, kad „nemoka gerti“, nes išgėręs elgiasi kvailai. Kaltinamąjį įvykio metu buvus neblaivą patvirtino ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Byloje nustatytos objektyvios smurto panaudojimo aplinkybės ir kaltinamojo bei jo sugyventinės (nukentėjusiosios) parodymai, taip pat smūgių intensyvumas, taip pat leidžia daryti išvadą, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, t. y. konflikto metu panaudojo prieš nukentėjusiąją smurtą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata bei to norėjo.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, augino bendrą vaiką.

Esant pirmiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b. l. 125-126).

Nukentėjusioji 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad nereikš ieškinio dėl žalos atlyginimo.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, nes: padarė naują tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusioji pretenzijų neturi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, turi mažametį vaiką. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Tačiau iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. 2024 m. gegužės 13 d. duomenimis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 7 kartus, iš kurių už vairavimą neturint teisės to daryti ir kt. KET pažeidimų, dalis baudų apmokėta, o dėl dalies baudų apmokėjimo duomenų nėra. Nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, tačiau už panašaus ar tapačių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.

Nors yra pakankamai nemažai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, į tai, kad nukentėjusioji neturi kaltinamajam pretenzijų, kad tai pirmas smurto atvejis prieš ją, kad kaltinamasis bando atsisakyti alkoholio, pasak jo, jis lankosi pas psichologą ir stengiasi pasikeisti į teigiamą pusę, sprendžia, kad bausmės paskirčiai pasiekti turėtų pakakti laisvės apribojimo bausmės, didesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje, t. y. 1 metų 6 mėnesių, įpareigojant: visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šios priemonės visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 1 metų laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros.

Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, A. D. įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.