Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjui Juliui Dumbliauskui, nukentėjusiajai N. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, trečios grupės invalidas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1986-06-04 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 121 str-. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, remiantis Lietuvos Respublikos BK 25¹ str. lygtinai priverstinai įdarbinant, teistumas išnykęs;

kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 2p., 6p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. balandžio 15 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu dėl menkavertės priežasties sudavė ne mažiau 11 smūgių rankomis bei kojomis A. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai poodines kraujosruvas pilve, kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje-tarpvietėje, kairėje šlaunyje, pėdoje, dešiniame šone-juosmenyje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame šone, nugaroje, kairiame klube, kelio sąnaryje, kraujosruvas krūtinės, pilvo minkštuosiuose audiniuose t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to jis ne mažiau 9 kartų sudavė rankomis bei spardė kojomis A. Š. į galvos sritį, padarydamas jai kraujosruvas akių vokuose, nosyje, kairiame antakyje-skruoste-smilkinyje, pasmakrėje, viršutinėje lūpoje su gleivinės nubrozdinimais, kraujosruvas kaktos, nosies, akiduobių, skruostų, pakaušio, pasmakrės, smilkinių minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje A. Š. mirė dėl padaryto galvos sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų ir minkštųjų audinių kraujosruvų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį smegenų pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu.

Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad savo nuosavame name su A. Š. gyveno nuo 2004 m. Joninių šventės. Sugyveno gerai ir pykdavosi tik tada, kai abu išgerdavo. Kartais susimušdavo, nes jis savęs girtas nekontroliuodavo. Išgerdavo juodu dažnai, ypač dažnai tai darydavo po to, kai jo name įvyko gaisras. Paskutinį kartą jis A. Š. mušęs 2007 m. balandžio mėn.8 d., per Šv. Velykas. Tą dieną jiedu su A. Š. buvo nuėję pas kaimynystėje gyvenantį A. R. švęsti Velykų. Gerokai visi išgėrė ir jis vienas grįžo į namus, o A. Š. dar liko pas A. Parėjęs į namus, jis iš vidaus užkabino duris ir nuėjo miegoti. Grįžusi A., negalėjo į namą įeiti, todėl atplėšė skardą, kuria buvo užkaltas langas, ir įlipo į vidų. Lipdama nukrito, todėl ėmė jį keikti. Kambaryje jis dar išvertė kibirą ir vėl nukrito. Jis supykęs ją išmetė pro duris, pastūmė. Ji kieme nukrito, tačiau atsikėlusi vėl įsiveržė į namo vidų, pradėjo triukšmauti. Tuomet jis dar kartą išmetė ją iš kambario ir, pasiėmęs guminę šlangą, ja kelis kartus sudavė A. per nugarą. Grįžęs į kambarį, jis išgėrė vaistų nuo širdies ir vėl atsigulė. Atėjusi A. Š. pasakė, kad iškvietė telefonu policiją. Jis paprašęs jos išeiti kol atvažiuos pareigūnai. Tada ji pasakiusi, jog jį mylinti ir į policiją neskambinusi. Jis liepęs jai eiti gulti, nes jos veidas buvo sužalotas-sumušta akis bei kruvina nosis. Ji atsigulė kartu su juos miegoti. Atsikėlęs po kelių valandų, jis pašėrė karvę ir nuėjo dirbti ūkio darbų. Kitą dieną siūlė A. važiuoti į ligoninę, nes ši blogai jautėsi, bet A. atsisakė važiuoti. Jiedu tą dieną išgėrė alaus, A. pagerėjo, todėl jie nuvažiavo į Šakius, jis ten pasiėmė pašalpą ir pažadėjo A., kad daugiau jos niekad nemuš.

Po savaitės, 2007 m. balandžio mėn. 15d. ryte, jam vėl paskambino kaimynas A. R. ir paprašė automašina pavežti iki parduotuvės, nes jis yra pensininkas ir silpnos sveikatos. Kartu su A. Š. jis nuvežė A. R. iki parduotuvės Lukšiuose. Už pavėžinimą A. R. pažadėjo pavaišinti juos degtine bei alumi. A. R. nupirko svarainių degtinės ir alaus. Grįžus ir parduotuvės, J. K. nuvairavo savo automobilį į namus ir pas A. R. sugrįžo dviračiu. A. Š. tuo metu laikė pas A. R.. Ten jie trise išgėrė A. R. nupirktą degtinės butelį bei alų. Po to jis dviračiu išvažiavo į namus miegoti, o A. Š. dar kuriam laikui liko. Sugrįžęs į namus ir blogai pasijutęs, jis paskambino A. R., paprašė pakviesti prie telefono Aldoną. Šis pasakė, kad A. tualete. Adolfui liepęs perduoti A., kad jam bloga su širdimi. Kadangi blogai jautėsi, atsigulė ir užmigo. Atsikėlęs ėjo ieškoti A. Š.. Ją sutiko namo tarpduryje iš kažkur begrįžtančią. Ji jau buvo persirengusi. Kadangi buvo pirkęs 2 litrus alaus, nuėjo jo atsinešti iš automašinos. Išėjęs į kiemą, jis sutiko prie kelio Antaną ir R. S. ir pakvietė juodu išgerti kartu alaus. Šie sutiko ir užėjo į vidų. Jie visi trys išgėrė alų. Jis nutarė nuvažiuoti dviračiu į parduotuvę nupirkti dar alaus. Pasigedęs piniginės su pinigais, ėmė jos ieškoti. Piniginę kažkur tai surado A. Š. su R. S.. Jis pasigedo joje 40 litų ir apie tai joms pasakė. Jos neigė ėmusios pinigus. Kadangi piniginėje buvo dar apie 250 litų, jis nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko dar du plastikinius 2 litrų talpos butelius stipraus alaus. Jam grįžus į namus, vėl pasidarė bloga su širdimi. Atėjęs į kambarį, kur prie stalo sėdėjo S. ir A., jis padavė jiems vieną butelį alaus. A. Š. sėdėjo kažkaip tai sukniubusi, jos žvilgsnis buvo keistas. Nematė, kad jos veidas būtų sumuštas. Mėlynės veide buvo dar nuo Velykų, kuomet jis pats ją sumušė. Kadangi blogai jautėsi, nuėjo ir atsigulė. Begulėdamas užmigo ir prabudo tik ryte. Eidamas į tualetą, pamatė, jog namo durys užkabintos iš vidaus. Mano, jog jas užkabino A.. Grįžęs iš tualeto, jis nuėjo į kambarį, kuriame jie iš vakaro gėrė alų. Rado stiklinėje alaus ir pusę jo išgėrė. Po to nuėjo į miegamąjį ir pamatė A. Š. gulinčią prie lovos ant grindų. Bandė ją pakelti, tačiau pastebėjo, jog ji jau mirusi. Balandžio 15d. jis A. Š. tikrai nemušęs ir, kad kas kitas ją būtų mušęs, nematė. Paskutinį kartą ją mušė tik balandžio 8d.

Tikėti tokiais kaltinamojo parodymais kolegija nemato pagrindo, kadangi jie prieštarauja ne tik teisme apklaustų liudytojų, bet ir paties J. K. parodymams tyrimo metu.

Tyrėjui 2007-04-18 J. K. tvirtino(t.1 b.l.108-109), kad jis dėl girtumo pamena tik kaip 2007-04-15 dviračiu išvažiavo nupirkti alaus, tačiau kaip sugrįžo iš parduotuvės, ar gėrė dar alų su S. ir kas toliau vyko jo namuose - jis nepamena.

2007-04-24 ir 2007-12-14 apklausose jis jau tvirtino, jog pamena kas vyko jo namuose jam sugrįžus iš parduotuvės: parvežtus du butelius alaus jis atidavė sėdintiems jo namo kambaryje S. ir A. Š. bei liepęs jiems alų išpilstyti, o pats nuėjęs prigulti, nes blogai jautęsis. Gulėdamas užmigo ir pabudo tik ryte. Kadangi miegojo kietai, negirdėjo jokio triukšmo( 1 t. b.1. 110-113, 127-132 )

Nors J. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltę byloje patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad jos sesuo A. Š. 2004 metais per Jonines susipažino su J. K. ir apsigyveno pas jį. Dar bendro gyvenimo pradžioje A. Š. su J. K. atvažiuodavo pas ją ir motiną dažniau, o vėliau vis rečiau. Ji ne kartą matė sesers kūne mušimo žymių, mėlynių. A. Š. paslapčia jai pasiskųsdavo, jog J. K. ją dažnai muša, tačiau prašydavo apie tai jam nepasakyti. A. Š. bijojo J. K., vis kalbėjo, kad jam sužinojus, jog ji papasakojo apie jo smurtą, jai bus dar blogiau. Sesuo su J. K. pastoviai girtavo, jo namuose buvo baisi netvarka. 2007-03-18 A. buvo pabėgusi nuo Juozo į tėviškę. Ji papasakojo, kad J. K. ją sumušė, kankino. Jos kūne matėsi daugybiniai sumušimai, smaugimo žymės. Ji žadėjo daugiau pas jį nebegrįžti, tačiau po kelių dienų vėl sugrįžo. A. Š. jai kartais paskambindavo slapčia nuo J. K.. Skambino ji ir po Velykų. Sakė, kad blogai jaučiasi, nes ją vėl sumušė sugyventinis.2007 m. balandžio 16 d. ryte iš savo sesers Dalios ji sužinojo, kad A. Š. mirė. Jai nuvažiavus pas J. K. ir ėmus klausinėti, kas ją taip sumušė, šis sakė, kad dėl girtumo nieko neprisimena, o ryte prabudęs jau rado A. Š. mirusią. Laidojimo išlaidas apmokėjo kaltinamasis, todėl ji ieškinio nereiškianti.

Liudytojas A. S. parodė, kad su J. K. j pažįstamas nuo vaikystės, o su A. Š. jis susipažino prieš 1,5 metų. Artimų santykių su jais nepalaikydavo. Kadangi turi arklį, kartais pavasarį ar rudenį padėdavo J. K. išvežti mėšlą, aparti dirvą. 2007 m. balandžio 15 d. jis kartu su žmona R. S. važiavo dviračiais iš Lukšių km.pro J. K. vienkiemį. Iš namo išėjęs J. K. juodu pasivadino išgerti alaus, nes jau buvo išgėręs. Jie užėjo pas jį į namus ir kartu su Juozu bei A. Š. išgėrė du plastikinius 2 litrų butelius stipraus alaus. K. paprašytas, jis padėjo jam sugirdyti karvei vaistus ir J. K. nuvažiavęs dviračiu į Lukšius parsivežė dar du plastikinius butelius alaus, tačiau į kambarį atsinešė tik vieną jų. Ta butelį jie visi keturi ėmė gerti. Begeriant A. nuėjo gulti, nes jau buvo girta. Tą butelį jie baigė gerti trise su J. K. ir, abu su žmona, dviračiais išvažiavo į namus. Juodu pro duris išlydėjo J. K., nes A. Š. tuo metu miegojo kitame kambaryje. A. S. patvirtino, jog išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Kuomet su žmona užėjo pas J. K. ir pamatė A. Š., jos veide buvo mėlynės. Iš žmonos girdėjo apie karštą J. K. būdą ir tai, jog šis dažnai muša A. Š.. Yra ir pats matęs ją sumuštą.

Tokius parodymus A. S. patvirtino ir akistatos su J. K. metu ( 1 t. b.1. 118-119).

Analogiškus parodymus davė ir R. S., patvirtinusi, jog 2007-04-15 su savo vyru A. buvusi J. K. namuose ir kartu su juo bei A. Š. gėrusi alų. Pradžioje jie visi keturi išgėrė du 2 litrų talpos butelius alaus. Po to J. K. nuvažiavo dviračiu į Lukšius parvežti dar alaus, o ji su vyru ir A. laukė jo namuose. A. paakiuose buvo matyti mėlynės. Ji pasiskundė, kad jai labai skauda galvą, nes ją sumušė J. K.. Šis parvežė dar du 2 litrų talpos stipraus alaus butelius ir jie vėl susėdo jį gerti. Bebaigiant pirmą butelį, A. nuėjo atsigulti. Dar kiek pabuvę ji bei jos vyras išvažiavo į namus. Juos išlydėjęs J. K. užsikabino duris iš vidaus. Kitą dieną kaimynė B. jai pasakė, kad J. K. užmušė A.

R. S. savo parodymus patvirtino ir akistatos su J. K. metu ( 1 t., b. 1. 120-121 ).

Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra pažįstamas su J. K. nuo 1960 metų. Anksčiau yra tekę su juos apsipykti, tačiau pastaruoju metu sugyveno draugiškai. A. Š. jis pažįsta kaip jo sugyventinę apie metus laiko. Jam yra tekę ją matyti su mėlynėmis veide, tačiau J. K. sakydavo, jog ji kritusi. Yra iš kaimynų girdėjęs, kad J. K. ją pastoviai mušdavo. J. K. girtas yra blogo būdo, kartą yra ir jį sumušęs. Tą kartą A. R. nuo K. apsigynė peiliuku-juo jam įdūrė į koją ir taip išsigelbėjo nuo smurto. 2007 m. balandžio 15 d. apie 10 val. A. R. paskambino J. K. ir paprašė, kad šis savo automašina jį nuvežtų į parduotuvę. J. K. sutiko ir atvažiavo kartu su A. Š.. Visi trys nuvažiavo iki parduotuvės Lukšiuose, apsipirko. A. R. dar nupirko butelį svaraininės degtinės bei alaus ir pasiūlė J. K. ir Aldonai kartu išgerti. J. K. nuvarė į namus automašiną, o A. Š. liko laukti A. R. kieme. Jis matė, kad A. Š. veidas sumuštas, tačiau nieko jos neklausinėjo. Juozui atvažiavus pas jį dviračiu, visi ėmė išgėrinėti. Išgėrė degtinę bei alų ir J. K. su A. Š. išėjo į namus. A. išvažiavo dviračiu, o J. K. išėjo pėsčiomis. Vakare jis dar skambino K. ir kvietė jį vėl ateiti su A. išgerti, tačiau šis pasakė, kad pas jį yra atėję S. Kitos dienos ryte atėjo J. K. ir pasakė, kad A. Š. mirė. Jis J. K. pasakė „Tai užmušei. Kas dabar bus?“ J. K. jam atsakė „Kalėjimas“ Daugiau jie nebesikalbėjo.

Akistatoje su J. K. A. R. patvirtino savo parodymus, o J. K., išgirdęs juos, ėmė save žaloti ir triukšmauti, todėl akistatos nebuvo galima užbaigti ( 1 t. b.l. 124-125 ).

Liudytoja D. Ž. parodė, kad A. Š. yra jos sesuo. J. K. ji pažinojo dar nuo mokyklos laikų. 2004 m. Joninių šventės metu A. Š. susipažino su J. K. ir nuo to laiko jie gyveno kartu jo vienkiemyje. Ji buvo ten buvo nuvykusi, tačiau, pamačiusi visur baisią netvarką, daugiau nebesilankė. J. K. neleisdavo A. nieko tvarkyti. Maždaug metai iki mirties A. Š. jai pasiskundė, kad J. K. ją pastoviai muša, todėl ji viena buvo nuvažiavusi pas J. K. jį sudrausminti. Pradėjus jį gėdinti, J. K. ją pačią perspėjo, kad greitai dingtų iš jo kiemo, nes bus blogai. Ji vos spėjo išvažiuoti, nes šis puolė muštis. A. Š. jai slapčia pasiskambindavo ir skųsdavosi, kad ją ir toliau J. K. muša, nuo jo spardymo jos šonkauliai sulaužyti, tačiau niekur iš jo nėjo ir toliau kartu gyveno. Paskutinį kartą jai A. Š. paskambino 2007 m. balandžio mėn. 13d.- penktadienį, skundėsi, kad jai labai blogai ir prašė atvažiuoti. Po kelių dienų jai paskambino J. K. ir pasakė, kad A. Š. mirė.

Liudytojas Z. Š. parodė, kad A. Š. yra jo sesuo. Ji apsigyveno pas J. K.. Yra keletą kartų buvęs pas J. K., nes iš artimųjų sužinojęs, kad J. K. muša jo seserį. Su Juozu yra griežtai kalbėjęs, kad nemuštų sesers, tačiau tai jokių rezultatų nedavė. Sesuo, gyvendama su J. K., dažnai kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Apie jos mirtį jis sužinojęs 2007-04-16 iš kitos sesers-Dalės. Aldonos laidotuvių metu jis su K. bendravęs ir klausinėjęs, kaip ši mirusi. J. K. sakęs, kad buvo girtas ir nieko neatsimena, tačiau prisipažino, kad tik jis galėjęs nužudyti Aldoną, per šermenis visų atsiprašinėjo. J. K. padengė ir jos laidotuvių išlaidas.

Iš apžiūros protokolų matyti, kad A. Š. lavonas rastas J. K. sodybos gyvenamojo namo šiaurės rytinėje dalyje esančiame kambaryje ( 1 t. b. 1. 2-8 ).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialistas išvadoje Nr. M 12/07(10) patvirtino, kad A. Š. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų ir minkštųjų audinių kraujosruvų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį smegenų pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais ( 170 ml ), susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu. A. Š. kraujyje rasta 2,95 promilės etilo alkoholio, šlapime-3,59 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. A. Š. kūne rasti sužalojimai:

- poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiame antakyje-skruoste-smilkinyje, pasmakrėje, viršutinėje lūpoje su gleivinės nubrozdinimais, kraujosruvos kaktos, nosies, akiduobių, skruostų, pakaušio, pasmakrės, smilkinių minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį ( 170 ml ) padaryti ne mažiau 9 smūgiais keletas valandų iki mirties ir sukėlė mirtį; šviežios poodinės kraujosruvos pilve, kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje-tarpvietėje, kairėje šlaunyje, pėdoje, dešiniame šone-juosmenyje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai kairiame šone, nugaroje, kairiame klube, kelio sąnaryje, kraujosruvos krūtinės, pilvo minkštuose audiniuose padarytos ne mažiau 11 smūgių keletas valandų iki mirties, bet įtakos mirčiai neturėjo; senos poodinės kraujosruvos kairiame riešo sąnaryje, žastuose, seni odos nubrozdinimai dešiniame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje- padaryti 5-7 paros iki mirties; seni kairės pusės 5-6-7-8-9-10 šonkaulių lūžimai pažastinėse linijose, dešinės pusės 10 šonkaulio lūžimas, sugiję rumbais padaryti keliolika mėnesių iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo, jie kvalifikuojami kaip nežymus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mirtis įvyko ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms nuo mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo, tačiau tikslesnio laiko nustatyti negalima( 1 t. b. 1. 22-27).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 265/07(01) nurodoma, kad ant antklodės užvalkalo yra A. Š. kraujas su 99,9999999999% tikimybe, A. Š. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu yra A. Š. DNR su 99,9999999999% tikimybe ( 1 t. b. 1. 40-49 ).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ir psichologijos akte Nr. 66 teigiama, kad J. K. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje, buvo paprasto girtumo būsenoje. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jis nesirgo laikinu bei lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( 2 t. b. 1. 67-69 ).

Būtent ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent J. K., o ne kitas asmuo 2007 m. balandžio mėn. 15d. sumušė A. Š. ir padarė jai mirtį sukėlusius sužalojimus, nuo kurių po kelių valandų ji numirė. Nors kaltinamasis teisme ir neigė ją mušęs 2007-04-15, jo kaltę patvirtina šiame nuosprendyje aptarti tyrimo metu duoti jo pirminiai parodymai, kuriais kolegija tiki ir vadovaujasi, ir kuriuose jis tvirtino dėl girtumo neprisimenąs, ką darė tą vakarą bei naktį po išgertuvių. Jis pats patvirtino, jog jam atsibudus ryte, savo namo duris jis rado užkabintas iš vidaus, langai taip pat buvo uždari, o name tuo metu buvo tik jis ir A. Š.. Taigi, joks kitas asmuo negalėjo patekti ir nepateko į namo vidų be J. K. žinios, negalėjo padaryti A. Š. daugiau nei 20 sužalojimų, nuo kurių ji po kelių valandų mirė. Kad A. Š. mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti būtent tuo metu, kuomet ji buvo name kartu su J. K., patvirtina ir specialisto išvada bei liudytojai A. S. ir R. S., 2007-04-15 vakare palikę J. K. namuose tik juodu. Be to, kaltinamasis nukentėjusiajai N. M., liudytojui Z. Š. patvirtino, jog dėl girtumo jis neprisimena, kas vyko jo namuose 2007-04-15, o A. R. faktiškai patvirtino užmušęs A. Š..

Kaltinamojo parodymais teisme kolegija netiki ir nesivadovauja, nes jie nebuvo nuoseklūs, prieštarauja kitiems aptartiems įrodymams. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje bandė klaidinti teismą, siekė mesti įtarimus A. Š. nužudymu tiek A. S. bei R. S., tiek ir A. R., kurie jokio pagrindo bei motyvo mušti A. Š. neturėjo ir negalėjo to padaryti, nes tuo metu buvo savo namuose. Taigi, kolegijai jokių abejonių nekelia tai, jog A. Š. tyčia nužudė būtent J. K..

Kaltinimas J. K. pareikštas pagal LR BK 129 str. 2d. 2p. ir 6p., keistinas į lengvesnį t.y. į kaltinimą numatytą LR BK 129 str. 1d., nes ištirti įrodymai nepatvirtina, jog A. Š. buvo nužudyta itin žiauriai ir būdama bejėgiškoje būklėje. Nėra pakankamai faktinių duomenų, kad dėl girtumo A. Š. buvo visiškai bejėgiškoje būsenoje ir dėl to negalėjo pasipriešinti J. K.. Liudytojai patvirtino, kad po išgertuvių A. Š. buvo sąmoninga, pati nuėjo į kitą kambarį, atsigulė t.y. nebuvo tiek bejėgiška, kad dėl girtumo negalėtų pasipriešinti smurtui. Nepasitvirtino ir tai, jog A. Š. buvo nužudyta itin žiauriai, nes didžioji dalis nustatytų sužalojimų jai padaryta ne kaltinime nurodytu laiku, o seniau. Nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. buvo nužudyta itin skausmingu būdu, kankinant. Vargu, kad kelios valandos iki mirties padaryti sužalojimai gan stipriai girtai A. Š. galėjo sukelti labai didelį skausmą.

Kolegijos nuomone nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nes J. K., tyčia mušdamas A. Š. į gyvybiškai svarbią vietą-galvą, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų jos gyvybei. Tačiau nors jis jos atimti ir nenorėjo, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kolegija daro išvadą, jog smurto priežastis buvo menkavertė, nes iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų nebuvo nustatyta kokia tai reikšminga tam priežastis.

J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonės turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę J. K. atsižvelgiama ne tik į sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bet ir į visas kitas LR BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes t.y. į veikos pavojingumą (veika labai pavojinga), kaltės formą bei rūšį (netiesioginė tyčia), veikos motyvus (menkavertė priežastis), kaltinamojo asmenybę(charakterizuojamas neigiamai t.2 b.l.85). Todėl J. K. laisvės atėmimo bausmė skirtina vadovaujantis LR BK 61 str. 2d. nuostatomis, jos dydį skaičiuojant nuo iki 2007-07-21 galiojusios įstatymo sankcijos vidurkio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. (perkvalifikavus veiką iš 129 str. 2d. 2p. ir 6 p.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10(dešimčiai) metų 6(šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmę skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos t.y. 2007-04-18.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti-antklodės užvalkalą, voką su A. Š. lyginamuoju kraujo pavyzdžiu, voką su A. Š. nagų nuokarpomis, voką su A. Š. plaukų pavyzdžiais, A. Š. megztinį, A. Š. liemenėlę-sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.