Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties, kuria T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas.

Teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 8 p., 129 str. 2 d. 8 p., tai yra tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M. , A. K. , J. Z. , M. K. , P. U. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2007 m. sausio 5 d., apie 21.25 val., prie namo Nr. 35, esančio Tvirtovės al., Kaune, iš chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių, panaudojo šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip penkis kartus šovė iš nenustatyto modelio šaunamojo ginklo į D. A. , kuris dėl krūtinės dešinės pusės šautinių sužalojimų su diafragmos, kepenų, širdies ir kairio plaučio pažeidimu, mirė įvykio vietoje, bei ne mažiau kaip keturis kartus šovė iš nenustatyto modelio šaunamojo ginklo į A. M. , padarydamas jam vieną šautinę - kiaurinę žaizdą krūtinėje, dvi šautines - kiaurines žaizdas žąstuose, aklą šautinę žaizdą juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4-5 slankstelių lūžimu, padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2007-03-23 Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartimi T. V. buvo paskirta kardomoji priemonė (suėmimas), kurios terminas vėliau buvo kelis kartus pratęsiamas. 2007-12-03 Kauno apygardos teismo teisėjas nutartimi pratęsė suėmimo terminą trims mėnesiams nuo 2007-12-07. Pasibaigus šiam terminui, Kauno apygardos teismas 2008-03-06 nutartimi nebepratęsė suėmimo termino T. V. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog šaunamąjį ginklą panaudojo T. V. . Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindų, kuriems esant, gali būti taikoma kardomoji priemonė-suėmimas. Be to, buvo įvertinta tai, kad įtariamiesiems M. K. bei P. U. pareiškus analogiškus įtarimus buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Todėl žemesnysis teismas padarė išvadą, jog T. V. vėl pratęsus griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą būtų pažeistas teisingumo ir piliečių lygybės prieš įstatymus principas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju yra visi trys BPK 122 str. numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai. Pasak prokuroro, surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis T. V. , siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes jis tai jau darė. Be to, jis šeiminių įsipareigojimų neturi, nedirba, turi ryšių užsienyje, už nusikaltimų, kuriais jis įtariamas padarymą, jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Anot prokuroro, taip pat yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis T. V. trukdys procesui, nes jis gali bandyti paveikti nukentėjusius, kitus įtariamuosius, kurių parodymai byloje yra labai svarbūs. Be to, yra pagrindo manyti, kad įtariamasis T. V. darys naujus nusikaltimus, nes jis įtariamas kelių nusikaltimų padarymu, du iš jų priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, sprendžiant iš įtariamojo asmeninių savybių ir bylos aplinkybių (jis yra linkęs daryti labai sunkius nusikaltimus), jis gali padaryti naujų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų.

Prokuroras skunde teigia, jog visi suėmimui taikyti (pratęsti) būtini pagrindai ir sąlygos yra, todėl prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir pratęsti T. V. suėmimo terminą trims mėnesiams.

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo prokuroro skundą patenkinti, o gynėja – skundą atmesti.

Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tam tikras kardomųjų priemonių, tarp jų ir griežčiausios – suėmimo, skyrimo pagrindus ir sąlygas. BPK 121 str. 2 d. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Taigi tei­sė­jas, spręs­da­mas kar­do­mo­sios prie­mo­nės pa­sky­ri­mo klau­si­mą, pri­va­lo pa­tik­rin­ti, ar pa­teik­to­je me­džia­go­je yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad bū­tent įta­ria­ma­sis pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką.

Šiuo atveju teismas konstatavo, jog byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad šaunamąjį ginklą panaudojo T. V. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, byloje surinkti duomenys gali tapti įrodymas tik tuomet, kai juos įrodymais teisiamajame posėdyje pripažįsta teismas. Todėl šiuo atveju, kol byla dar neperduota teismui, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą, byloje esantys duomenys nėra laikytini įrodymais ir jie šioje stadijoje dar teismo nevertinami. Taigi teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, negali reikalauti pateikti nenuginčijamų įtariamojo kaltės įrodymų, kaip šiuo atveju nutartyje nurodė apygardos teismas. Byloje turi būti tiek duomenų, kad jų pakaktų įtarti asmenį jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo buvo nurodyta, kad duomenys, leidžiantys manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, yra įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, komunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys ir kiti bylos duomenys. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad be pirmiau išvardintų duomenų, sprendžiant ar byloje jų yra pakankamai, kad būtų galima skirti kardomąją priemonę T. V. , reikėtų atsižvelgti į kito įtariamojo A. K. bei įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus. Įtariamasis A. K. parodė matęs, kaip po susišaudymo į jo vairuotą automobilį „VW GOLF“ grįžęs T. V. rankoje laikė pistoletą, kuris galėjo būti pusiau automatinis, su ilgu vamzdžiu. T. V. , kaip vieną iš trijų jo matytų asmenų, kurie šaudė į nukentėjusiuosius, atpažino ir įslaptintas liudytojas Nr. 1. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmiau minėtų duomenų pakanka, pagrįstam manymui, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl ši būtina suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlyga byloje nustatyta.

Skiriant suėmimą byloje taip pat turi būti bent vienas iš BPK 122 str. numatytų šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindų. Žemesnysis teismas konstatavo, kad jų šiuo atveju nėra. Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su šia apygardos teismo išvada.

Prokuroro pareiškime, kaip ir skunde nurodoma, kad yra visi trys suėmimo skyrimo (pratęsimo) T. V. pagrindai.

Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma. jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

T. V. įtariamas dviejų labai sunkių tyčinių nusikaltimų, už kuriuos numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du.

T. V. nevedęs, jo nesaisto jokie artimesni šeiminiai, socialiniai ryšiai. Netrukus po nusikaltimų, kurių įvykdymu jis yra įtariamas, jis išvyko į užsienį ir dėl to buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Įtariamasis niekur nedirba. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme. Apygardos teismas nurodė, jog paminėtų duomenų prokuratūra nepateikė. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su šia išvada. Byloje yra užfiksuotas pokalbis tarp T. V. ir liudytojo A. K. , iš kurio turinio matyti, kad įtariamasis bando paveikti šį liudytoją. Šio pokalbio metu T. V. liudytojui sako: „Aš tau sakau, aš tau nieko nesakau, kas tau bus, bet išlįs galas anksčiau ar vėliau, nes advokatas jau pasakė, kad vienas kalba, vienas, tai tik tu esi Lietuvoj“. Pats liudytojas A. K. , apklaustas dėl šio pokalbio, parodė supratęs minėtus T. V. žodžius, kaip grasinimą. Šių duiomenų pakanka išvadai, kad įtariamasis T. V. bandė paveikti liudytoją ir gali tai daryti ateityje. Taigi, nustatytas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo pagrindas.

Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu.

Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Nors T. V. teistas, tačiau teistumas išnykęs. Byloje taip pat yra duomenų, kad Vokietijoje buvo sulaikyti asmenys, plėšę mobiliųjų telefonų parduotuves, tarp kurių buvo ir asmuo pavarde Valionis. Tačiau, kaip matyti iš minėto dokumento, šio asmens vardas yra Marius ir jo gimimo data (1984-08-23) neatitinka T. V. gimimo datos (1985-12-17). Skundą nagrinėjant Apeliaciniame teisme buvo pateikti duomenys apie tai, kad T. V. 2008-03-19 sulaikytas 48 valandoms įtariant, kad jis padarė nusikastamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Tačiau, kaip matyti iš BPK 122 str. 4 d., skiriant (pratęsiant) suėmimą šiuo pagrindu, turi būti duomenų, kad jis darys naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, dėl kurios T. V. sulaikytas, yra nesunkus nusikaltimas. Taigi, tai neduoda pagrindo pagrįstai manyti, kad jis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas netaikytinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 str. numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieno iš jų buvimą, kad būtų galima taikyti įtariamajam šią kardomąją priemonę. Šiuo atveju nustatytas ne vienas, bet du suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai, todėl tai, kad vienas iš prokuroro pareiškime nurodytų suėmimo skyrimo pagrindų nenustatytas, nereiškia, kad neliko pagrindo taikyti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, įtariamojo T. V. suėmimo terminas tęsiasi ilgiau kaip šešis mėnesius. Vadovaujantis BPK 127 str. 2 d., apygardos teismo teisėjas BPK 127 str. 1 d. numatytą maksimalų šešių mėnesių suėmimo taikymo terminą gali pratęsti, jei byla yra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruo­džio 30 d. nutarimo Nr. 50 24 punkte teismams išaiškinta, kad BPK 127 straips­nio 2 da­ly­je var­to­ja­mos są­vo­kos „ypa­tin­gas by­los su­dė­tin­gu­mas“ bei ,,di­de­lė ap­im­tis“ yra ver­ti­na­mo­sios ir pa­pras­tai su­si­ju­sios. Ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar­ba di­de­lę ap­im­tį le­mia pa­da­ry­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, įta­ria­mų­jų ar nu­ken­tė­ju­sių­jų bei liu­dy­to­jų di­de­lis skai­čius, da­lies pro­ce­so da­ly­vių (nu­ken­tė­ju­sių­jų ar­ba liu­dy­to­jų) gy­ve­ni­mas už­sie­nio vals­ty­bė­se, rei­ka­lin­gų duo­me­nų ga­vi­mas iš už­sie­nio vals­ty­bių įstai­gų ir gau­tų do­ku­men­tų ver­ti­mas iš už­sie­nio kal­bų, daug lai­ko rei­ka­lau­jan­čių eks­per­ti­zių at­li­ki­mas ir jų su­dė­tin­gu­mas, pro­ce­so veiks­mų ar­ba ki­tų do­ku­men­tų gau­su­mas ir pan.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į proceso veiksmų gausumą, di­de­lį įta­ria­mų­jų skai­čių, sprendžia, kad byla laikytina ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, todėl pratęsiant įtariamajam suėmimo terminą, kurio bendras laikas – ilgiau nei šeši mėnesiai, Baudžiamojo proceso kodekse numatyti maksimalūs suėmimo taikymo terminai nebūtų pažeisti.

Apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad pratęsus T. V. suėmimo terminą bus pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principai. Aukštesnysis teismas nesutinka su šia apygardos teismo išvada. Tai, kad T. V. ir kitiems įtariamiesiems (M. K. bei P. U.) pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Būtina įvertinti kiekvieno iš jų atžvilgiu nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad paskiriant suėmimą T. V. teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principai nebus pažeisti.

Skiriant (pratęsiant) kardomąją priemonę, turi būti ir tam tikros baudžiamojo proceso kodekse numatytos suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos. BPK 122 str. 7 d. numato būtiną šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygą. Minėtoje straipsnio dalyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas skirti suėmimą tik tuo atveju, kuomet švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. O pastarasis straipsnis numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šiuo metu įtariamajam T. V. paskirta kardomoji priemonės – namų areštas. Jam nustatyti itin griežti apribojimai: ištisą parą neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, nebendrauti su kitais bylos įtariamaisiais ir nukentėjusiaisiais, nesinaudoti jokiomis ryšio priemonėmis. T. V. pasirašytinai įspėtas, kad už šių aprobojimų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas.

Tačiau, kaip minėta, T. V. 2008-03-19 sulaikytas įtariant, kad jis tą pačią dieną padarė viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Tai rodo, kad jis nesilaikė jam nustatytų namų arešto sąlygų ištisą parą būti namuose. Tai taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo metu paskirta švelnesne kardomąja priemone nebus pasiektas vienas iš BPK 199 str. numatytų tikslų – nebus užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms.

Išnagrinėjęs skundą ir pateiktą baudžiamąją bylą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) T. V. pagrindai ir sąlygos nustatyti, todėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Prokuroras skunde prašo ne tik panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį, bet ir pratęsti T. V. suėmimo taikymą. Atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad šiuo metu suėmimo terminas T. V. yra pasibaigęs, jam paskirta kita kardomoji priemonė – namų areštas. Taigi aukštensysis teismas negali pratęsti kardomosios priemonės termino, kuris jau yra pasibaigęs arba, kitaip tariant, negali pratęsti kardomosios priemonės, kuri nepaskirta, taikymo. Paskirti iš naujo suėmimą teismas taip pat negali, nes šiuo metu T. V. yra paskirtas namų areštas, o baudžiamojo proceso įstatymas draudžia kartu su suėmimu vienu metu taikyti ir kitas kardomąsias priemones.

Pirmiau minėto Aukščiausiojo teismo senato nutarimo 29 p. teismams išaiškinta, kad, jei­gu aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jui nag­ri­nė­jant pro­ku­ro­ro skun­dą dėl su­ėmi­mo ter­mi­no ne­pra­tę­si­mo įtariama­sis jau iš­leis­tas į lais­vę, pa­si­bai­gus anks­čiau pa­skir­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui, ir nu­sta­to­ma, kad tei­sė­jo nu­tar­tis ne­tei­sė­ta ir ne­pa­grįs­ta, ta­da ji pa­nai­ki­na­ma, o su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Taigi, šiuo atveju aukštesnysis teismas gali tik panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą apygardos teismo nutartį, o prokuroras gali kreiptis į teismą dėl suėmimo įtariamajam paskyrimo bendra įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Teisėjas, atsiželgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 131 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį, kurią įtariamajam T. V. nepratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, panaikinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.