Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-380/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
1A-227-380/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06310-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-380/2020 Proceso Nr. 1-01-1-06310-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Į bausmės laiką įskaitytas R. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-02-12 iki 2020-02-13 (dvi dienos), jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.

Tenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir iš R. L. Valstybinei ligonių kasai priteista 33,58 Eur J. L. gydymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra: 2020-02-12, apie 15.45 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) namo verandoje konflikto su J. L. metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į kairįjį skruostą bei ją pastūmė, taip J. L. padarydamas kairiojo skruosto sumušimą (poodinę skruosto kraujosruvą), tai nukentėjusiajai J. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Mano, kad buvo nepagrįstai apkaltintas.

2.1. Nurodo, kad 2020-02-12, apie 15.45 val., jam būnant mamos namo pusėje, adresu Šilutės r., (duomenys neskelbtini), tarp R. L. ir jo brolio žmonos J. L. kilo žodinis konfliktas dėl šiukšlių tvarkymo. Pasak J. L., apeliantas kumščiu trenkė jai į veidą ir sugriebė už apatinio žandikaulio, o po tokių jo veiksmų ji neva nubėgo į savo namo dalį. 2020-03-02 akistatos metu ji nurodė, kad tarp apelianto ir J. L. dėl šiukšlių tvarkymo kilusio konflikto metu jis trenkė jai kumščiu į veidą ir sugriebęs už žandikaulio ją pastūmė. Po to ji ne bėgo į savo namo dalį, o nuvirto ant uošvienės lovos.

2.2. Apeliantas nurodo, jog taip tikrai nebuvo, nes kivirčo dėl šiukšlių tvarkymo metu J. L. nuėjo pas apelianto mamą, o vos nuteistajam jai iš paskos įėjus pro duris, J. L. čiupo apelianto mamos lazdą ir pradėjo ja mosikuoti R. L. prieš nosį. Nuteistojo mama kažkokiu būdu ištraukė lazdą iš J. L. rankų ir pasakė R. L. išeiti. Jis taip ir padarė, tai gali patvirtinti jo mama.

2.3. Apelianto manymu, J. L. namo grįžo sudaužytu automobiliu ir galėjo susižeisti dėl to, tačiau šiomis aplinkybėmis niekas nesidomėjo, nors tai minėjo nuteistasis ir jo mama, buvo fotonuotraukos. Tai rodo, kad automobilis buvo suremontuotas, o R. L. iškviestas apklausai.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis siekia būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Todėl vien tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėstoma kitokia nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas R. L. išteisinti.

7. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas nuteistasis R. L.. Nuteistasis R. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad siekia būti išteisintas. Visko gerai neatsimena, nes praėjo laiko. Įvykio dieną eidamas pro šalį, užėjo pas mamą. Nebuvo prisilietęs prie J. L., smurto nevartojo, „kontakto neturėjo“. Eidamas pro duris tik atstūmė nukentėjusiąją „pečių srityje“, kad galėtų praeiti, nes J. L. „užkišo mamos lazdą“. Ji nenuvirto, nuėjo ir atsisėdo ant mamos lovos. Nuteistojo mama liepė jam eiti lauk, jis išėjo. Nukentėjusioji jam spyrė į operuotą kojos sąnarį. Prieš įvykį nukentėjusioji buvo parvažiavusi sudaužytu automobiliu, jau buvo sužalota, jos žandas buvo subraižytas. Nuteistojo santykiai su J. L. nėra geri, su ja apsipykdavo, apsižodžiuodavo. Nukentėjusioji yra konfliktiškas žmogus. Ji būna savo namo pusėje, jis savo.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

9. Šioje byloje R. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra: 2020-02-12, apie 15.45 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) namo verandoje konflikto su J. L. metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į kairįjį skruostą bei ją pastūmė, taip J. L. padarydamas kairiojo skruosto sumušimą (poodinę skruosto kraujosruvą), tai nukentėjusiajai J. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

10. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Nurodo, kad prieš nukentėjusiąją smurto nevartojo, tik ją pastūmė, kad galėtų praeiti. Ji nenuvirto, nuėjo ir atsisėdo ant nuteistojo mamos lovos. Taip pat apeliaciniame skunde pateikia versiją, kad J. L. namo grįžo sudaužytu automobiliu ir galėjo dėl to susižaloti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo argumentus. R. L. kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

11. Nukentėjusioji J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-02-12, apie 15.45 val., būnant Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vyro motinos namo pusėje, tarp jos ir jos vyro brolio R. L. įvyko žodinis konfliktas dėl šiukšlių. Dėl to R. L. supyko ir vieną kartą jai trenkė kumščiu į kairįjį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sumušimo vieta patino. Iš karto po to, stumdamas ją ties kairiuoju apatiniu žandikauliu, R. L. jai padarė paviršinį odos įdrėskimą prie viršutinės lūpos kairiajame kampe. Nuo stūmimo ji pro duris pateko į uošvienės kambarį ir įgriuvo į jos lovą. Po tokių R. L. veiksmų ji nubėgo į savo namo dalį ir paskambino savo vyrui bei dukrai, kuri iškvietė policiją (t. 1, b. l. 187–188). Liudytoja J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-02-12, apie 15.56 val., jos mama J. L. parašė SMS, kad ją sumušė liudytojos dėdė R. L.. Mama nurodė, kad jai tinsta pusė veido ir kad ji bijo. Liudytoja paskambino mamai, su ja pakalbėjo. Mama verkdama sakė, kad bijo R. L., jis jai trenkė kumščiu į veidą, ją pastūmė ir ji nukrito ant močiutės lovos. Liudytoja iš karto skambino į policiją ir viską papasakojo. Po to nuvyko pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Matė mamos veidą, kuris buvo patinęs, matėsi mėlynė ir mažas įbrėžimas (t. 1, b. l. 188). 2020-03-02 akistatos tarp nukentėjusiosios J. L. ir nuteistojo R. L. metu nukentėjusioji parodė, kad 2020-02-12, apie 15.45 val., ji nuėjusi pas savo uošvienę I. Z. L., kur verandoje pamatė savo vyro brolį R. L.. Kilusio konflikto dėl šiukšlių tvarkymo metu, R. L. vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į kairįjį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sumušimo vietoje atsirado patinimas. Taip pat dar jai sugriebė ranka už kairiojo apatinio žandikaulio ir laikydamas ranką už kairiojo apatinio žandikaulio ją pastūmė, dėl to ji parkrito ant uošvienės lovos. Tokiu savo veiksmu jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Nuteistasis parodė, kad J. L. smūgio nesudavė ir nebuvo sugriebęs ranka už kairiojo apatinio žandikaulio, jos nepastūmė. J. L. jam užkliudė kojos sąnarį, jis sugriebė ją už rūbų pečių srityje ir ją pastūmė (t. 1, b. l. 46–49). 2020-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 421/2020 (03) nurodyta, kad J. L. nustatytas kairiojo skruosto sumušimas (poodinė skruosto kraujosruva) galėjo atsirasti sudavus vieną smūgį kumščiu, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 60).

12. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti J. L. parodymais, kuriuose detaliai nurodytos esminės jos sužalojimo aplinkybės. Šie parodymai yra pakankamai aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir juos patvirtina kiti bylos įrodymai – specialisto išvada Nr. G 421/2020 (03), 2020-03-02 akistatos protokolo turinys, liudytojos J. M. parodymai. Be to, šie parodymai iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu. Kai kurias įvykio aplinkybes patvirtina ir paties R. L. parodymai. Tačiau nuteistojo R. L. versija, kad jis prieš J. L. smurto nevartojo, o ją tik pastūmė, kad galėtų praeiti, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes jau aptartoje specialisto išvadoje Nr. G 421/2020 (03) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog J. L. nustatytas kairiojo skruosto sumušimas (poodinė skruosto kraujosruva) galėjo atsirasti sudavus vieną smūgį kumščiu, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šios priežasties atmestina ir apeliaciniame skunde iškelta versija, jog nukentėjusioji grįžo namo sudaužytu automobiliu ir galėjo susižaloti tokiu būdu. Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusioji grįžo namo jau susižalojusi, jos sudaužytas automobilis buvo suremontuotas, o byloje yra tai patvirtinančios fotonuotraukos, bei prideda šias fotonuotraukas prie apeliacinio skundo. Tačiau peržiūrėjus šias fotonuotraukas matyti, kad jose skirtingais rakursais užfiksuotos įvairios transporto priemonės – lengvieji automobiliai, visureigiai, motorinės valtys, garažo tipo pastatai, kuriuose stovi automobiliai ir pan., todėl nėra aišku, kokias faktines su nukentėjusiosios sužalojimu susijusias bylos aplinkybes šios fotonuotraukos apskritai galėtų patvirtinti ar paneigti. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo nurodomas aplinkybes apie tai, kad nukentėjusioji spyrė jam į koją ar kėsinosi trenkti jo motinos lazda.

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė