Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. M., kurio turtas konfiskuotas, apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir nubaustas 1350 eurų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M., konfiskavimu;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1303 eurų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M., konfiskavimu,

vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. M. paskirta galutinė nuobauda – 1350 eurų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M., konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nubaustas už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 15 d., 6.30 val., vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. M., neturėdamas teisės vairuoti, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į pakelės griovį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 221, 222 punktus. Po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Įvykio metu sugadintas automobilis.

Suinteresuoto asmens Ž. M. turtas - automobilis „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas nustačius, kad automobilio savininkas, leisdamas vairuoti savo automobilį J. M., pasielgė neatsakingai bei prisiėmė riziką dėl galimo turto netekimo.

Apeliaciniame skunde Ž. M. kaip suinteresuotas asmuo, kurio turtas - automobilis „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą arba pakeisti šį nutarimą ir neskirti pažeidėjui J. M. nuobaudos - automobilio konfiskavimo. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl transporto priemonės konfiskavimo neproporcingas. Pažeidėjui J. M. be 1350 eurų dydžio baudos paskirta kita alternatyvi nuobauda – automobilio konfiskavimas yra daug griežtesnė ir dėl šios nuobaudos taikymo nukenčia ne pažeidėjas J. M., o apeliantas, nors jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Apelianto teigimu, jis kartu su J. M. automobiliu nevažiavo, automobilį J. M. paėmė paryčiais be jo žinios. Paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad neva Ž. M. asmeniškai davė automobilio raktelius J. M., buvo įtakotos kitų asmenų. Jam iš pradžių nebuvo žinoma, kad J. M. paryčiais išvažiavo jo automobiliu, nežinojo ir negalėjo paaiškinti, kaip J. M. gavo jo automobilį.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad konfiskuoto automobilio vertė yra apie 1500 eurų. Be to, apeliantas nukentėjo ir dėl to, kad J. M. vairuojant jo automobilį jis buvo sudaužytas. Apelianto nuomone, konfiskavus jam priklausantį automobilį, jo saugojimas bei realizacija sukeltų problemas valstybės institucijoms, o su jo realizavimu susijusios sąnaudos būtų neprotingai didelės, atsižvelgiant į daikto vertę.

Apeliaciniame skunde nėra aptariamos naujų bylos aplinkybės, kurios nėra nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nėra aptariami ir vertinami nauji įrodymai, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka šioje byloje nėra būtinas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su gauta administracinio teisės pažeidimo byla, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimo išdėstytos išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje.

Apeliantas ginčija teismo išvadas tik dėl jam priklausančio automobilio, kuriuo buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai konfiskavimo, todėl teismas kitoje bylos dalyje pasisakys tik tiek, kiek jos susijusios su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M., konfiskavimu.

ATPK 26 straipsnis be kitų čia išdėstytų nuostatų numato ir tai, kad: daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe; kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus; kad ATPK 129 ir 130 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Formuojamojoje administracinių bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012; Nr. 2AT-3-697/2016)

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai vadovavosi ATPK nuostatomis bei teismų jurisprudencija šioje teisinių santykių reguliavimo srityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimą grindė argumentais, jog automobilio savininkas keitė parodymus, nuosekliai negalėjo paaiškinti, kaip jo automobilis atsirado J. M. valdyme, nors rašytiniuose paaiškinimuose pats teigė, kad automobilį pats leido vairuoti J. M., kadangi pastarasis buvo nedaug išgėręs, be to, jam kažkur reikėjo važiuoti; ryte žinojo, kokio asmens ieškoti su savo automobiliu, tai yra, kad jo automobiliu išvažiavo būtent J. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apeliantui priklausančio automobilio perdavimo klausimą sprendė atidžiai ir įsigilindamas į bylos aplinkybes. Į 2015 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį neatvykus automobilio savininkui, teismas neapsiribojo jo brolio parodymais, kuris tik netiesiogiai galėjo papasakoti automobilio perdavimo J. M. aplinkybes iš savo brolio pasakojimo. 2015 m. gruodžio 31 d. posėdyje teismas tęsė įrodymų tyrimą dalyvaujant pačiam apeliantui ir jo nurodytas aplinkybes aiškinosi užduodamas papildomus klausimus atsakomybėn patrauktam J. M.. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad Ž. M. pripažino, kad iki J. M. paimant jo automobilį jie kartu vartojo alkoholį ir nors apeliantas neigė perdavęs automobilį J. M., pastarasis teigė priešingai nurodydamas apelianto žodžius „rakteliai mašinoje, imk ir važiuok“. Tokius pat parodymus jis davė ir ankstesniame posėdyje. Netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie atitiko ankstesnius Ž. M. paaiškinimus byloje.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad apelianto transporto priemone buvo disponuojama su jo žinia, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią galimam administracinio teisės pažeidimui su jam priklausančia transporto priemone, tad leisdamas vairuoti savo automobilį J. M., pasielgė neatsakingai bei prisiėmė riziką dėl galimo turto netekimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, palikimas be priežiūros ir leidimas valdyti neblaiviam asmeniui, neabejotinai kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui.

Apeliantas teigia, kad jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė ir neproporcinga sankcija jam kaip pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Šiuo aspektu teismas neabejoja, kad apelianto automobilio konfiskavimas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą jam, tačiau įvertinus padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jų pavojingumą, ypatingą grėsmę visuomenei dėl neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių, ką sąlygoja ir neatsakingas automobilių savininkų elgesys leidžiant naudotis jiems priklausančiais automobiliais neblaiviems asmenims, tai, kad nagrinėjamoje byloje konfiskuotino turto vertė nėra neproporcingai didelė (apeliantas savo skunde pripažino, kad automobilis yra 18 metų, o jo vertė nėra ypatingai didelė) neabejodamas pripažįsta, kad toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad apeliantas iki šio įvykio nebuvo pažįstamas su J. M., kad jam nebuvo žinoma, jog J. M. jo automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kad automobilis reikalingas artimųjų priežiūrai nėra išskirtinės ATPK 30¹ straipsnio prasme ir nesudaro pagrindo neskirti jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas konfiskuoti apeliantui priklausantį automobilį, kuriuo naudodamasis J. M. padarė byloje nustatytus ATPK pažeidimus, yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Ž. M. apeliacinį skundą ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.