Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2014 m. gegužės 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 85-11-1L-347 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3) atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) prašo:

1. panaikinti Tauragės AVPK 2014 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 85-11-1L-347 „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2. įpareigoti Tauragės AVPK išduoti leidimą įsigyti ginklą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu sprendimu atsisakoma leisti jam pasinaudoti Konstitucine teise pasirūpinti savo saugumu. Teigia, kad sprendimas priimtas motyvuojant tuo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7-8) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, jog nustatyta, kad pareiškėjas padarė 7 administracinius teisės pažeidimus, dėl jo veiksmų buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, jis buvo teismo pripažintas įvykdęs nusikaltimą. Mano, kad šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir gali būti laikomi pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Ž. Č. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Tauragės AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios bylos šalies atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kyla ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 85-11-1L-347 „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus“ (b. l. 4), kuriuo nuspręsta:

neišduoti pareiškėjui Ž. Č. neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (1 punktas);

įpareigoti pareiškėją mažos galios revolverį ALFA 620, Nr. 9620029063, per 30 dienų pristatyti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrį arba pateikti siūlymą per kurį prekybininką ginklais realizuos mažos galios revolverį ALFA 620, Nr. 9620029063 (2 punktas);

informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą ir pranešti, kad sprendimą neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų apskųsti teismui. Per šį terminą nepateikus skundo ir nerealizavus ginklo, mažos galios revolveris ALFA 620, Nr. 9620029063, bus perduotas realizuoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą (3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 5 d. prašymu Nr. 13-G-58-00704-e (Tauragės AVPK medžiaga, l. 1) prašė atsakovo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 85-11-1L-30 (Tauragės AVPK medžiaga, l. 20) išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu nusprendė: neišduoti pareiškėjui neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus (1 punktas); paimti iš pareiškėjo mažos galios revolverį ALFA 620, Nr. 9620029063, kol paaiškės, koks priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (2 punktas); informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą ir pranešti, kad sprendimą neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų apskųsti teismui (3 punktas). Toks sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad atlikus patikrinimą nustatyta: pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose (Nr. 02-1-00230-95, Nr. 06-1-00529-00 ir Nr. 60-1-00948-03); pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalyje; Klaipėdos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalį ir 2012 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltinamuoju – duomenų apie priimtą sprendimą nėra; pareiškėjas 7 kartus baustas administracine tvarka už administracinius pažeidimus. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, padarė išvadą, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos (1 dalis) ir kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas 2014 m. sausio 23 d. skundu Nr. 85-11-AP-17 (Tauragės AVPK medžiaga, l. 25) pranešė atsakovui, kad atsakovo 2014 m. sausio 3 d. sprendime nurodyti įtarimai, dėl kurių pareiškėjas nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo panaikinti 2012 m. gruodžio 12 d. ir prašė išduoti neterminuotą leidimą laikyti mažos galios revolverį. Pareiškėjas šiame skunde nurodė, jog prideda Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis byloje nepateiktas.

Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. prašymą ir 2014 m. sausio 23 d. skundą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad atlikus patikrinimą nustatyta: pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai (Nr. 02-1-00230-95, Nr. 06-1-00529-00 ir Nr. 60-1-00948-03); pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalyje; 2012 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalį ir 2012 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltinamuoju, 2012 m. gruodžio 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas; pareiškėjas 7 kartus baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus. Skundžiamame sprendime atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui 2004 m. sausio 6 d. Tauragės rajono policijos komisariatas panaikino Palangos miesto policijos komisariato 2003 m. liepos 22 d. išduotą leidimą laikyti ir nešiotis ginklą, nes pareiškėjas neatitiko tuo metu galiojusio Įstatymo nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybės, atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu yra nustatyti tai, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą, t. y. neveikė ultra vires. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07 (b. l. 10-14), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 199-2 straipsnio (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) 1 dalyje, nurodyta, jog pareiškėjas yra Klaipėdos apygardos teismo teistas 1996 m. lapkričio 13 d. pagal BK (1961 m. redakcija) 271 straipsnio (vagystė) 1 dalį. Byloje pateiktame 2014 m. gegužės 7 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį (b. l. 32) nurodyta, jog duomenys apie pareiškėją perkelti į Registro archyvą: išnykus teistumui 3 baudžiamosiose bylose (Nr. 85-1-00095-92, Nr. 02-1-00230-95, Nr. 04-1-00714-07); nutraukus baudžiamąją bylą (Nr. 06-1-00529-00), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 5 straipsnio 1 punktu; nutraukus ikiteisminius tyrimus, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu (Nr. 60-1-00948-03, Nr. 68-1-00943-12). Teistumo informacijos skyriaus 2003 m. gruodžio 8 d. pažymoje apie traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą, reg. Nr. 357, (b. l. 37) nurodyta, jog Tauragės rajono policijos komisariatas 1995 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui taikė prevencinį sulaikymą (60 parų), kuris 1996 m. sausio 5 d. pakeistas į suėmimą pagal BK 272 straipsnio (plėšimas) 3 dalį. Pagal šią pažymą Klaipėdos apygardos teismas 1996 m. lapkričio 13 d. pareiškėją nuteisė pagal BK 271 straipsnio (vagystė) 1 dalį, o pagal BK 16 straipsnį (atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą), 272 straipsnio 3 dalį (plėšimas), 278 straipsnio (turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia) 1 dalį – išteisinto (baudžiamosios bylos Nr. 2-1-230-95). Pažymoje taip pat nurodyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2001 m. sausio 24 d. pareiškėją išteisino pagal BK 310 straipsnio (naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas) 6 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (baudžiamosios bylos Nr. 6-1-529-00).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę. Šiuo atveju vertinant prašančiojo išduoti leidimą įsigyti ginklą reputaciją, manytina, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas,, tarp jų ir vagystę, kelia grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu saugomiems teisiniams gėriams, pavyzdžiui kitų asmenų nuosavybei.

Tauragės rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus licencijavimo grupės specialisto 2004 m. sausio 6 d. sprendimu (Tauragės AVPK medžiaga, l. 40), pareiškėjui panaikintas Palangos miesto policijos komisariato 2003 m. lapkričio 20 d. išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą. Šis sprendimas motyvuojamas tuo, kad nustatyta, jog pareiškėjas įrašytas į operatyvinę įskaitą ir dėl to pagal tuo metu galiojusio Įstatymo redakciją pareiškėjas nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Byloje pateiktame Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro 2014 m. gegužės 7 d. pažymoje apie asmens baustumą (b. l. 33-36) nurodyta, jog laikotarpyje nuo 2003 m. liepos 10 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas 7 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnį (nustatyto greičio viršijimas) – 3 kartus, 127 straipsnį (kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą) – 2 kartus, 169 straipsnį (prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimas), 195 straipsnį (ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip minėta, daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėjas, sukeldamas avarijas, viršydamas leistiną greitį bei darydamas kitus teisės pažeidimais, ne tik rizikuoja savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo pakankamai teisėtam sprendimui priimti. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra. Teisėjų kolegija, nenustatė ir kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl naikinti priimto sprendimo bei tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovą išduoti leidimą įsigyti ginklą - nėra pagrindo. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 85-11-1L-347 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.