- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- eI2-104-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00986-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Daina Kukalienė, Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Ramūno Šarkos,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ atstovei advokato padėjėjai J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Medaus pirkliai“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas (toliau –ir Tarnyba) atliko UAB „Medaus pirkliai“ planinį patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33GMTS-428 (toliau – ir 2022-03-02 Patikrinimo aktas). 2022-03-02 Patikrinimo aktu nustatyta, kad etiketėse pateikta informacija neklaidina vartotojų, ženklinimas atitinka keliamus reikalavimus ir UAB „Medaus pirkliai“ užtikrina atitiktį nustatytiems mikrobiologiniams kriterijams, žaliavų ir maisto produktų atsekamumą, užtikrina maisto produktų saugos ir kokybės reikalavimus. Nustatyti tik mažareikšmiai trūkumai, kurie buvo šalinami pagal nustatytus terminus.
2022 m. kovo 31 d. Tarnyba papildomai atliko pareiškėjos neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33GMTS-478 (toliau – ir 2022-03-31 Patikrinimo aktas). 2022-03-31 Patikrinimo akte nurodyta, kad vertinant informaciją pagal Europos Komisijos suformuotą FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimą Nr. FF22.0414, produktų sauga ir kokybė nėra užtikrinama. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, vadovaudamasi Europos Komisijos suformuoto FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimo Nr. FF22.0414 (nustatyti oligosacharidai >DP6, nustatyta - tyrimo metodu LC-HRMC, neatitinka medaus grynumo, nustatyta - tyrimo metodu EA-LC/IRMS), 06-09-2021 sertifikato Nr. 221000003325739003, 12-11-2021 Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento CHEDP.LT.2021.0077640, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022-03-31 gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 33GMTS-478, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022-03-02 gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 33GMTS-428, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022-02-07 rašto Nr. 69S-(69.5.)-430 „Dėl vartotojo pranešimo (skundo) persiuntimo tyrimui ir informacijos pateikimo“, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2022-02-15 tyrimo protokolo Nr. 1- 22/03527/1 J, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2022-03-02 tyrimo protokolo Nr. 1-22/03526/1 CH T medžiaga, priėmė byloje skundžiamą 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“. Sprendimu Tarnyba sustabdė patiektą rinkai produktą medų (viso - 39 749,16 kg.) ir įpareigojo UAB „Medaus pirkliai“ šį produktą pašalinti iš rinkos.
Sprendime Tarnyba nurodė, kad vartotojai yra klaidinami dėl Produkto pavadinimo „medus“ ir tuo UAB „Medaus pirkliai“ pažeidė 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau - Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punkto, 17 straipsnio 1 dalies (Maisto produkto pavadinimas turi būti jo teisinis pavadinimas. Jei tokio pavadinimo nėra, nurodomas įprastinis maisto produkto pavadinimas arba, jei tokio pavadinimo nėra arba jis nevartojamas, - aprašomasis maisto produkto pavadinimas.), Medaus techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau - Medaus techninis reglamentas) 4.1. papunkčio (4.1. medus - saldi medžiaga, bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, padeda iš jų išgarinti drėgmę ir palieka subręsti.), 10 punkto (Medus, tiekiamas rinkai ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtų maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų maisto ar kitų priedų. Meduje, kiek įmanoma, neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai), 18.1 papunkčio (sąvoka „medus“ privalo būti taikoma 4.1-5.2.7 papunkčiuose apibūdintiems produktams ir vartojama prekyboje šiems produktams vadinti), Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies (Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais) ir 2 dalies 1 punkto (2. Maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus) reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu bei nurodo, kad jis yra prieštaraujantis galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir yra nepagrįstas.
Dėl Produkto ženklinimo pareiškėja pažymėjo, kad, priimdama sprendimus, atsakovė vadovaujasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 (toliau - Tvarkos aprašas). Atsakovė Sprendimą priėmė vadovaudamasi Tvarkos aprašo 26.1. papunkčiu, kuriame nustatyta, kad sprendimas dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo turi būti priimtas, kai ūkio subjektas tiekia rinkai produktą, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą ar pašarus teikimo reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas gali per Taisyklėse nustatytus terminus pašalinti.
Pareiškėja nesutinka, kad vartotojai yra bei gali būti klaidinami dėl ženklinimo informacijos ir produkto pavadinimo „medus“. Pareiškėja nurodė, kad 2022-03-02 Patikrinimo akte užfiksuota, jog etiketėse pateikta informacija neklaidina vartotojų, o informacija apie maistą neklaidina vartotojo naudojantis išvaizda ir ženklinimas atitinka keliamus reikalavimus. 2022-03-31 Patikrinimo akte Produktų ženklinimo informacija nevertinta. Pareiškėjos nuomone, Produkto ženklinimo etiketėje yra tinkamai nurodyta visa privaloma informacija, t. y. nurodyta, kad medus, grynasis kiekis - 700 g, geriausias iki 26-04-2023, gamintojas UAB „Medaus pirkliai“, Medus - ne ES medaus mišinys. Pareiškėjos teigimu, vartotojams tinkamai atskleista informacija apie Produktą, o medaus autentiškumą patvirtina oficialiai patvirtintu C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodu atlikti tyrimai.
Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas grindžiamas atliktais Produkto tyrimo metodais LC-HRMC ir EA-LC/IRMS (toliau – ir Ginčijami tyrimai), kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose, o patys Ginčijami tyrimai pareiškėjai net nebuvo pateikti.
Pareiškėja pažymėjo, kad Medaus techninis reglamentas nustato medaus apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui pagamintam Lietuvoje arba importuojamam į Lietuvą. Medus tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į Europos Sąjungos valstybes privalo atitikti šio reglamento nustatytus reikalavimus. Medaus techninio reglamento 19 punkte įtvirtinta, kad medaus kokybė nustatoma vadovaujantis Analizės metodais medaus sudėčiai nustatyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti patvirtinimo“ (toliau – ir Analizės metodai medaus sudėčiai nustatyti).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja importavo Produktą iš Kinijos, užtikrindama Medaus techninio reglamento reikalavimus bei Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti nustatytus tyrimo metodus. Be kita ko, Kinijoje esantis tiekėjas „ANHUI MELISSA FOODSTUFF CO., LTD“, prieš išsiunčiant prekę į Lietuvos Respubliką, atlieka patvirtintus tyrimus medaus sudėčiai nustatyti, o taip pat tyrimus atlieka ir Kinijos veterinarijos tarnyba (CIQ) ir tik medui atitikus nustatytus reikalavimus, išduodamas eksporto leidimas (Health certificate) eksportuoti medų į Europos Sąjungos šalis, šiuo atveju Lietuvos Respubliką. Medaus autentiškumui (medaus grynumui) nustatyti naudojamas oficialus C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodas, įtvirtintas Analizės metoduose medaus sudėčiai nustatyti. Importavus Produktą į Lietuvos Respubliką, Tarnybos pasienio poste pakartotinai imamas produkto mėginys ir atliekami tyrimai jo autentiškumui ir tinkamumui nustatyti. Tik nustačius, kad produktas yra tinkamas žmonių vartojimui ir atitinka jam keliamus reikalavimus, produktui duodamas leidimas medų įvežti į Lietuvos Respubliką ir jį tiekti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos rinkai.
Pareiškėja pažymėjo, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2022 m. vasario 25 d. atliko pareiškėjos Produkto tyrimą ir tyrimo rezultatus užfiksavo tyrimų protokole Nr. 1-22/03526/1 CH T. Nustatyta, kad rezultatai atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus. Kad Produktas atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus, patvirtina ir atsakovė, tai pažymėdama 2022-03-02 Patikrinimo akte. Iki 2022-03-31 Patikrinimo akto surašymo, Produkto trūkumų nebuvo nustatyta ir pastarasis atitiko visus Produktui keliamus reikalavimus. Atsakovė, priimdama Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi nepatvirtintais Ginčijamų tyrimų metodais ir net nepateikė tokių tyrimų atlikimo dokumentų pareiškėjai, tokiu būdu neleisdama susipažinti su deklaruojamais kaltinančiais įrodymais ir jų turiniu. Akcentavo, kad Ginčijami tyrimai Europos Sąjungoje nėra oficialiai patvirtinti ir nustatyti, o yra atliekami tiriamaisiais situacijos analizės tikslais. Atsižvelgiant į tai, administracinio poveikio priemonės ūkio subjektui negali būti taikomos vadovaujantis slaptais, nepatvirtintais ir teisės aktuose nereglamentuotais Ginčijamais tyrimais, nes subjektui turi būti aiškus tiek Sprendimas, tiek ir Sprendimo priėmimą sąlygojantis nurodomas inkriminuotas pažeidimas. Pareiškėjos teigimu, vienintelis oficialus tyrimas medaus autentiškumui nustatyti yra C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodas, įtvirtintas Analizės metoduose medaus sudėčiai nustatyti, pagal kurio rezultatus pareiškėjos rinkai tiekiamas Produktas atitinka reglamento keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad priimdama Sprendimą atsakovė pažeidė įstatymo viršenybės įstatymą, kuriame įtvirtinta, jog administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Skundžiamu atveju Sprendimas priimtas vadovaujantis vien tik Europos Komisijos pranešimu bei jame paminėtais teisės aktuose neįtvirtintais Ginčijamais tyrimais.
Be to, Sprendimo priėmimas, remiantis nepatvirtintais Ginčijamais tyrimais ir ūkio subjektui nesuteikiant pereinamojo laikotarpio, neatitinka proporcingumo principo, suvaržo pareiškėjos teisę vykdyti veiklą bei sukelia neprotingus nuostolius verslui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo principus, prieštaraujantis Medaus techniniame reglamente įtvirtintiems reikalavimams bei nebūtinas atsakovei siekiant įgyvendinti viešojo administravimo tikslus.
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu bei atstovai teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad Tarnyba 2022-02-01 gavo vartotojo pranešimą (skundą) dėl UAB „Palink“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), pirkto medaus (gamintojas UAB „Medaus pirkliai“), kurį vartotojas įtaria esantį klastote, t. y. pradarius stiklainį pastebėtas plaukiojantis juodulys, medus neturi jokio medaus kvapo, pavertus stiklainį - skystas. Tarnyba, reaguodama į vartotojo skundą, 2022-02-07 iš UAB „Palink“ parduotuvės paėmė to paties gamintojo, tos pačios gamybos partijos valstybinius medaus mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. 2022-02-15 gautas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir NMVRVI) juslinių tyrimų protokolas Nr. 1-22/03527/1 J, kuriame pateikta išvada, kad mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos (toliau – ir Tyrimų protokolas 1). Tarnybos pareigūnai, atlikę patikrinimą UAB „Medaus pirkliai“ gamybos vietoje, nustatė, kad medus, kurį vartotojas įtarė esant klastote, o NMVRVI tyrimai patvirtino, jog medaus kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamo aromato charakteristikos, buvo pagamintas maišant medų, importuotą iš Kinijos ir įvežtą į Lietuvą naudojant Bendrojo sveikatos įvežimo dokumentą (toliau – ir BSĮD) Nr. CHEDP.LT.2021.0077640 ir sertifikatą Nr. 221000003325739003.
Atsakovė paminėjo, kad vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. B1-815 „Dėl iš trečiųjų šalių importuojamo medaus papildomos kontrolės“, Tarnybos pareigūnai Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postuose vykdė sustiprintą medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių, veterinarinę kontrolę. Tarnyba įvedė sugriežtintą pasienio veterinarinės kontrolės režimą, įgyvendindama 2021 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos patvirtintą koordinuotąjį kontrolės planą „Medus iš avilių“ (riboto naudojimo dokumentas), kuriuo siekiama nustatyti medaus klastojimo atvejus (toliau – ir Planas). Reglamento (ES) 2017/625 112 straipsnis įgalina Europos Komisiją tvirtinti Europos Sąjungos mastu ribotos trukmės koordinuotąsias kontrolės programas probleminėse maisto ir maisto saugos, šiuo konkrečiu atveju - medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių, srityse. Įgyvendinant Planą, Lietuva įpareigota pasienio veterinarijos postuose atrinkti penkis medaus, importuojamo iš trečiųjų šalių mėginius ir juos išsiųsti laboratoriniams tyrimams į Europos Komisijos Jungtinį tyrimų centrą (angl. JRC), kuriame įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal ISO / IEC 17025 standartą. Iš viso buvo atrinkti 5 UAB „Medaus pirkliai“ iš Kinijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos importuojamo medaus mėginiai. Vienas medaus mėginys (importuotas iš Kinijos) Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ekspertų įvertintas kaip įtartinas dėl per didelio cukrų (oligosacharidų) kiekio ir kitų grynumo kriterijų neatitikimo (Mėginys paimtas iš tos pačios partijos, iš kurios buvo pagaminta produkcija ir dėl kurios surašytas Sprendimas dėl sustabdymo). Todėl Europos Komisija, vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 21 punktu, suformavo pranešimą FF22.0414 sistemoje RASFF, informuojantį apie reikalavimų nesilaikymą, susijusį su įtariamais tyčiniais įmonių arba asmenų veiksmais, siekiant apgauti pirkėjus ir taip gauti nepagrįstą atlygį, pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 625/2017 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles. 2022-03-01 šis pranešimas persiųstas Tarnybos Kauno departamentui, atsakingam už UAB “Medaus Pirkliai” valstybinę kontrolę, tolimesniam tyrimui atlikti.
2022-03-02 gautas NMVRVI cheminių tyrimų protokolas Nr. 1-22/03526/1 CH T. Vertinti cheminiai rodikliai atitiko Medaus techninio reglamento reikalavimus (toliau – ir Tyrimų protokolas 2).
2022-03-02 surašytas 2022-03-02 Patikrinimo aktas, kuriame pateikta išvada: tikrinimo metu ūkio subjekte nustatyti higienos sanitarijos pažeidimai. Laboratoriniai tyrimai atliekami, tačiau ne pagal pateiktą laboratorinių tyrimų grafiką, nepakankamai užtikrinant pateikiamo į rinką medaus privalomųjų kokybės rodiklių ištyrimo. Atsekamumas užtikrinamas, RVASVT sistema veikia.
2022-03-31 surašytas 2022-03-31 Patikrinimo aktas, kuriame pateikta išvada: pažeista 2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos Direktyva 2001/110/EB dėl medaus II priedo reikalavimai ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2.1 papunkčio reikalavimai.
Atsižvelgiant į į tai, buvo priimtas Sprendimas, kuriame nurodyta informacija, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas, t. y prie RASFF pranešimo pridėta medžiaga, Raštas dėl skundo, Tyrimų protokolas 1, Tyrimų protokolas 2, Patikrinimo aktas 1, Patikrinimo aktas 2, iš kurių nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1169/2011, Medaus techninio reglamento, Maisto įstatymo reikalavimus, t. y. vartotojai yra klaidinami dėl produkto pavadinimo „medus“.
Atsakovė pažymėjo, kad Europos Komisijos tyrėjai, įvertinę Europos Sąjungos šalių pasienio veterinarijos postuose atrinktų medaus mėginių laboratorinių tyrimų rezultatus konstatavo, jog net 77 proc. medaus mėginių, atrinktų iš siuntų, pagamintų Kinijos įmonėje „A. M. Foodstuff Co Ltd“, iš kurios UAB „Medaus pirkliai“ perka medų, yra įtartini.
Atsakovė akcentavo, kad Medaus techninis reglamentas yra laikytinas lex specialis kitų normų atžvilgiu, tačiau tais atvejais, kai nėra įtvirtinta imperatyvių nuostatų, ir eksplicitiškai nereguliuojant specialiajai normai, taikytinos yra bendrosios normos. Be to, Medaus reglamentas nukreipia į kitus, bendruosius teisės aktus, kaip antai Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (kuris ir yra nurodytas, kaip pagrindas priimant sprendimą bei nurodytas pačiame Medaus techniniame reglamente)) ir kt. bendruosius teisės aktus.
Atsakovės nuomone, itin ydingai aiškintinos teisės normos, kad tik Medaus techniniame reglamente nurodyti metodai gali būti taikytini medaus sudėčiai ir kokybei nustatyti. Siekiant nustatyti ir įvertinti sudėtį, kokybę bei ženklinimą įstatymų leidėjui neįmanoma numatyti visų įmanomų būdų, metodų ir priemonių, kuriomis remiantis Tarnyba turėtų įvertinti ženklinimo atitiktį saugai, kokybei, ženklinimui (bei klastojimui). Šiuo konkrečiu atveju nustatant ir vertinant rizikas, buvo pasitelktos kompleksinės priemonės, t. y. atlikti patikrinimai ir nustatyta, kaip buvo paženklintas produktas, pasitelkti akredituoti Lietuvoje metodai bei remtasi EK rizikų analize, kuri grįsta naujausiomis mokslo žiniomis ir pažangiausių laboratorijų Europoje išvadomis, kurios priimtos vertinant medaus sudėtį atliekant itin sudėtingus ir pačius naujausius ir išsamiausius metodus, vartotojo pranešimu (pranešimas įtakoja rizikos vertinimą, kad vidutinis vartotojas gali suklysti dėl produkto esmės). Nustatytas reguliavimas neturėtų būti aiškinamas, kaip įstatymų leidėjo valios spraga ar netikslumas, o sąmoningai ir tikslingai suteikiama diskrecija Tarnybai pasitelkti ir kitus papildomus metodus siekiant įvertinti produkto kokybę, tapatumą ir/ar ženklinimą. Aplinkybė, kad tam tikra duomenų dalis, kurią remiantis buvo atliktas rizikos vertinimas, kai metodas nėra akredituotas, savaime nesuponuoja išvados, kad tokiais duomenimis institucija negali remtis priimdama sprendimus, ši aplinkybė gali daryti įtaką nebent vertinant įrodymų pakankamumą ir svarbumą. Aiškinant teisės nuostatas siaurai, būtų nepagrįstai ribojama Tarnybos diskrecija veikti ir užtikrinti įstatymų leidėjo įtvirtintų vertybių apsaugą bei apsunkintų ES reikalavimų ir įgaliojimų įgyvendinimą (įgaliojimai institucijai veikti suteikti ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu (Reglamentas (ES) Nr. 625/2017).
Akcentavo, kad Tyrimų protokole 1 ir Tyrimų protokole 2 pateiktos išvados nėra prieštaringos, o atvirkščiai dėsningos, vieną kitą papildančios, t. y. Tyrimų protokole 2 nurodyta, kad rezultatai atitinka Medaus techninio reglamento reikalavimus, Tyrimų protokole 1 pateikta išvada, kad mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos. Kiti juslinio tyrimo rezultatai atitinka deklaruojamus. Šias išvadas VMVT vertino, turimų duomenų kontekste, t. y., kad yra vartotojo pranešimas, kuriame teigiama, jog medus galimai yra suklastotas, neatitinka jam būdingų charakteristikų bei tai, kad iš EK gautas informacija dėl nustatytų rizikų susijusių su produkto kokybe.
Atsakovė pažymėjo, kad, skirtingai nei nurodo pareiškėja, ne vien tik RASFF pranešimo pagrindu buvo priimtas Sprendimas dėl sustabdymo. RASFF pranešimas yra papildantis ir sustiprinantis Tarnybos rizikos analizę, jog produktas, kurį NMVRVI ištyrė akredituotu metodu, neturi kvapo, neatitinka ženklinimo reikalavimų ir dėl to klaidinami vartotojai.
Taip pat, nurodė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a) punktą informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma: dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo. Aplinkybė, kuri nustatyta NMVRVI 2022-02-15 tyrimų protokolu, kad produktas neturi kvapo, reiškia, jog medus neturi vienos iš jam būdingų savybių. Tai, kad medus turi turėti bent kažkokį kvapą, numato Medaus techninio reglamento 9 punktas, kuris nustato, kad skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo rūšies. Aplinkybę, kad medus, kaip produktas privalo turėti kvapą, pagrindžia ne tik Medaus techninis reglamentas, bet ir C. A. Medaus standartas CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m.), kurio 2.2 punkte nurodyta, kad medaus kvapas gali būti skirtingas, tačiau kvapo šaltinis privalo būti augalinės kilmės iš kurios surinktas medus. Kad kvapą medus privalo turėti, deklaruoja ir pati pareiškėja savo patvirtintoje techninėje specifikacijoje.
Priimant Sprendimą dėl sustabdymo, Tarnybos Kauno departamentas, atsižvelgęs į turimus duomenis, įvertino, kad produktas, kurį pareiškėja tiekė rinkai, nebuvo tapatus medui, kaip įtvirtinta Medaus techniniame reglamente ir neatitiko medaus produkto ženklinimo teisės aktų. Pareiga užtikrinti ir pateikti įrodymus, kad į rinką teikiamas produktas atitinka teisės aktų reikalavimus, tenka pareiškėjai.
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-02-07 Tarnybos Kauno departamentas gavo informaciją apie 2022-02-01 vartotojo pranešimą (skundą), dėl UAB „Palink“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), pirkto medaus (gamintojas UAB „Medaus pirkliai“), kurį vartotojas įtaria esantį klastote, t. y. pradarius stiklainį, pastebėtas plaukiojantis juodulys, medus neturi jokio medaus kvapo, pavertus stiklainį - skystas. Tarnybos Kauno departamento pareigūnai, reaguodami į vartotojo skundą, 2022-02-07 pavedimo pagrindu Nr. 0407668/33FIS-4510 iš UAB „Palink“ parduotuvės paėmė to paties gamintojo, tos pačios gamybos partijos valstybinius medaus mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. 2022-02-15 gautas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir NMVRVI) Tyrimų protokolas Nr. 1-22/03527/1 J, kuriame pateikta išvada, kad atlikus juslinį tyrimą, mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos, t. y. bekvapis (toliau – ir Juslinių tyrimų protokolas).
2022 m. kovo 2 d. Tarnybos Kauno departamentas atliko UAB „Medaus pirkliai“ planinį patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33GMTS-428 (toliau – ir 2022-03-02 Patikrinimo aktas). 2022-03-02 Patikrinimo aktu nustatyti mažareikšmiai higienos sanitarijos pažeidimai. Šiame akte pažymėta, kad etiketėse pateikta informacija neklaidina vartotojų, ženklinimas atitinka keliamus reikalavimus, UAB „Medaus pirkliai“ užtikrina atitiktį nustatytiems mikrobiologiniams kriterijams, žaliavų ir maisto produktų atsekamumą, užtikrina maisto produktų saugos ir kokybės reikalavimus, mėginio kvapas neatitinka specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos.
2022 m. kovo 31 d. Tarnybos Kauno departamentas atliko pareiškėjos neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33GMTS-478 (toliau – ir 2022-03-31 Patikrinimo aktas). 2022-03-31 Patikrinimo akte (31 p.) nurodyta, kad vertinant informaciją pagal Europos Komisijos suformuotą FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimą Nr. FF22.0414, produktų sauga ir kokybė nėra užtikrinama, tuo pažeista 2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos Direktyvos 2001/110/EB dėl medaus II priedo reikalavimai ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2.1 punkto reikalavimai. Iki Tarnybos departamento direktorės sprendimo 39749,2 kg pagaminto medaus tiekimas rinkai stabdomas.
Tarnybos Kauno departamento direktorė, išnagrinėjusi Europos Komisijos suformuoto FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimo Nr. FF22.0414 (nustatyti oligosacharidai >DP6, nustatyta - tyrimo metodu LC-HRMC, neatitinka medaus grynumo, nustatyta - tyrimo metodu EA-LC/IRMS), 06-09-2021 sertifikato Nr. 221000003325739003, 12-11-2021 Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento CHEDP.LT.2021.0077640, 2022-03-02 Patikrinimo akto, 2022-03-31 Patikrinimo akto, Tarnybos Vilniaus departamento 2022-02-07 rašto Nr. 69S-(69.5.)-430 „Dėl vartotojo pranešimo (skundo) persiuntimo tyrimui ir informacijos pateikimo“, NMVRVI 2022-02-15 tyrimo protokolo Nr. 1- 22/03527/1 J, NMVRVI 2022-03-02 tyrimo protokolo Nr. 1-22/03526/1 CH T medžiagą, priėmė byloje skundžiamą 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“. Sprendimu Tarnyba sustabdė patiektą rinkai produktą medų (viso - 39 749,16 kg.) ir įpareigojo UAB „Medaus pirkliai“ šį produktą pašalinti iš rinkos.
Sprendime Tarnyba nurodė, kad vartotojai yra klaidinami dėl produkto pavadinimo „medus“ ir tuo UAB „Medaus pirkliai“ pažeidė 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau - Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punktą (informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma: dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo), 17 straipsnio 1 dalį (Maisto produkto pavadinimas turi būti jo teisinis pavadinimas. Jei tokio pavadinimo nėra, nurodomas įprastinis maisto produkto pavadinimas arba, jei tokio pavadinimo nėra arba jis nevartojamas, - aprašomasis maisto produkto pavadinimas); Medaus techninio reglamento 4.1 papunktį (medus - saldi medžiaga, bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, padeda iš jų išgarinti drėgmę ir palieka subręsti), 10 punktą (medus, tiekiamas rinkai ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtų maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų maisto ar kitų priedų. Meduje, kiek įmanoma, neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai), 18.1 papunktį (sąvoka „medus“ privalo būti taikoma 4.1-5.2.7 papunkčiuose apibūdintiems produktams ir vartojama prekyboje šiems produktams vadinti); Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos <...>) ir 2 dalies 1 punktą (maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus). Sprendimą Tarnyba priėmė, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. B1-12 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 26.1 papunkčiu, pagal kurį sprendimas dėl produkto (-ų) sustabdymo turi būti priimtas, kai ūkio subjektas tiekia rinkai produktą, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą ar pašarus teikimo reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas gali per Taisyklėse nustatytus terminus pašalinti.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja savo nesutikimą su Sprendimu, iš esmės, grindžia tuo, kad jos nuomone, Produkto ženklinimo etiketėje yra tinkamai nurodyta visa privaloma informacija, todėl vartotojai nėra klaidinami dėl produkto pavadinimo „medus“, be to, Sprendimas yra priimtas vadovaujantis vien tik Europos Komisijos pranešimu bei jame paminėtais atliktais produkto tyrimo metodais LC-HRMC ir EA-LC/IRMS, kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose.
Pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas. Tarnyba, atlikdama šio Įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę: 1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus; 2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų); 3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius; 4) tikrinti su maisto įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą; 5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų mėginius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis (Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamento (ES) 2017/625 nustatytas administracinio poveikio priemones, tarp kurių - maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymas (Maisto įstatymo 11 str. 7 d. 3 p.).
Pagal Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punkte nurodyta, kad maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2022-02-15 Tyrimų protokolu Nr. 1-22/03527/1 J, buvo konstatuota, jog atlikus ginčo produkto juslinį tyrimą, mėginio kvapas neatitinka produkto specifikacijoje deklaruojamos aromato charakteristikos, t. y. produktas - bekvapis.
Teismas pažymi, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas Tarnybos direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-395 „Dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos patvirtinimo kontroline (referentine) laboratorija“ yra patvirtintas kontroline (referentine) laboratorija, atliekančia gyvūnų ligų diagnostikos ir maisto saugos tyrimus Lietuvos Respublikoje. NMVRVI produkto juslinį tyrimą atliko Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos akredituotu tyrimo metodu DIN 10964:2014-11. Juslinių tyrimų protokolo išvados yra neginčijamos, todėl jomis nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo.
Medaus techninis reglamentas nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui, pagamintam Lietuvoje, įvežtam arba importuotam į Lietuvą. Šio reglamento reikalavimai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, tiekiantiems medų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių rinkoms (Medaus techninis reglamento 2, 3 punktai). Pagal Medaus techninio reglamento 9 punktą, medaus skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo rūšies. Aplinkybę, kad medus, kaip produktas privalo turėti kvapą, pagrindžia ne tik Medaus techninis reglamentas, bet ir C. A. Medaus standartas CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m.), kurio 2.2 punkte nurodyta, kad medaus kvapas gali būti skirtingas, tačiau kvapo šaltinis privalo būti augalinės kilmės iš kurios surinktas medus.
Atsižvelgiant į tai, kad 2022-02-15 Tyrimų protokolu Nr. 1-22/03527/1 J buvo nustatyta, jog ginčo produktas yra bekvapis, teismas vertina, kad pareiškėjos pagaminto produkto pavadinimas „medus“ klaidina vartotojus, nes aplinkybė, jog produktas neturi kvapo, reiškia, kad medus neturi vienos iš jam būdingų savybių. Vadinasi, nustačius, kad produktas neturi medui būdingos savybės – kvapo, pareiškėja neturėjo teisės ženklinimo etiketėje naudoti pavadinimą „medus“. Pažymėtina ir tai, kad pagal Medaus techninio reglamento 18.7. punktą, jei medus yra filtruotas (medus, iš kurio filtru pašalintos neorganinės ir organinės priemaišos, su kuriomis pasišalina ir didelė dalis žiedadulkių 5.2.1. p.) arba konditerinis (medus, kurį galima naudoti pramonėje arba kaip sudedamąją kitų maisto produktų dalį. Konditerinis medus gali būti perkaitintas, pradėjęs fermentuotis arba susifermentavęs, turėti pašalinį skonį ir kvapą 5.2.4. p.), ant talpyklų, pakuočių ir prekybiniuose dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas medaus pavadinimas. Dėl šių priežasčių Sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punktą, kuris nustato, jog informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma: dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo, o tuo pačiu ir Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus.
Pareiškėjos teikiami argumentai apie tai, kad medaus skonis ir kvapas gali būti įvairus ar visiškai bekvapis, yra visiškai niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys Medaus techninio reglamento 9 punkto bei C. A. Medaus standartas CXS 12-1981 (su paskutiniais pakeitimais atliktais 2019 m.), 2.2 punkto nuostatoms (pagal kurias medus privalo turėti kvapą), todėl atmestini.
Sprendimas taip pat grindžiamas Europos Komisijos suformuoto FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimo Nr. FF22.0414 (nustatyti oligosacharidai >DP6, nustatyta - tyrimo metodu LC-HRMC, neatitinka medaus grynumo, nustatyta - tyrimo metodu EA-LC/IRMS) duomenimis.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi šiuo Europos Komisijos FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimu Nr. FF22.0414, kuris suformuotas atsižvelgiant į atliktus Produkto tyrimo metodus LC-HRMC ir EA-LC/IRMS, kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose. Pareiškėja nurodė, kad Medaus techninio reglamento 19 punkte įtvirtinta, jog medaus kokybė nustatoma vadovaujantis Analizės metodais medaus sudėčiai nustatyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti patvirtinimo“ (toliau – Analizės metodai medaus sudėčiai nustatyti). Pareiškėjos teigimu, vienintelis oficialus tyrimas medaus autentiškumui nustatyti yra C-4 augalinių cukrų nustatymo stabilių anglies izotopų santykio metodas, įtvirtintas Analizės metoduose medaus sudėčiai nustatyti, pagal kurio rezultatus pareiškėjos rinkai tiekiamas Produktas atitinka reglamento keliamus reikalavimus.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius kaip nepagrįstus.
Byloje ginčo dėl to, kad tyrimo metodai LC-HRMC ir EA-LC/IRMS nepatenka tarp Žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu patvirtintų Analizės metodų medaus sudėčiai nustatyti, nėra. Tačiau 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiamo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001 (EB), (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB(1107/2009, (ES) Nr.1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (toliau - Oficialios kontrolės reglamentas) 112 straipsnis įgalina Europos Komisiją organizuoti ribotos trukmės koordinuojamas kontrolės programas (toliau - Kontrolės programa). Skundžiamame sprendime minimi tyrimo metodai (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS), kuriais nustatyta, jog medus neatitinka jam keliamų reikalavimų, buvo šios Kontrolės programos sudedamoji dalis, kuriuos Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (angl. J. R. Centre, toliau - JRC) pritaikė medaus autentiškumui nustatyti. JRC yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema (https://joint-research-centre.ec.europa.eu/jrc-mission-statement-work-programme/jrc-service-certifications-accreditations-and-verifications_en), atitinkanti EN ISO/IEC 17025:2017 tarptautinio standarto reikalavimus bandymų ir kalibravimo laboratorijoms, akreditacija užtikrina, kad JRC atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Oficialios kontrolės reglamento 34 straipsnio 3 dalis įgalina nacionalinę referentinę laboratoriją skubiai prireikus laboratorinių analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų naudoti atitinkamus metodus, kol pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus bus patvirtintas atitinkamas metodas.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė, gavusi JRC atliktų tyrimų metodų (LC-HRMC ir EA-LC/IRMS) medaus autentiškumui nustatyti rezultatus, turėjo teisę jais vadovautis, priimant ginčijamą sprendimą.
Teismas taip pat akcentuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju Sprendimą dėl sustabdymo priėmė ne tik Europos Komisijos suformuoto FF (Maisto klastočių tinklo) pranešimo Nr. FF22.0414 pagrindu, bet ir atsižvelgusi į NMVRVI 2022-02-15 Tyrimų protokolą Nr. 1-22/03527/1 J (kuriame nustatyta, kad produktas neturi kvapo), vartotojo pranešimą ir kt. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nustatant ir vertinant rizikas, buvo pasitelktos kompleksinės priemonės, t. y. atlikti patikrinimai ir nustatyta, kaip buvo paženklintas produktas, pasitelkti akredituoti Lietuvoje metodai bei remtasi EK rizikų analize, kuri grįsta naujausiomis mokslo žiniomis ir pažangiausių laboratorijų Europoje išvadomis, kurios priimtos vertinant medaus sudėtį atliekant itin sudėtingus ir pačius naujausius ir išsamiausius metodus.
Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė, išnagrinėjusi visą Sprendime nurodytą medžiagą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog dėl aukščiau minėtų pažeidimų, vartotojai yra klaidinami dėl produkto pavadinimo „medus“, kuris neatitinka ženklinimo ar kitų informacijos apie maistą teikimo reikalavimų, dėl ko turėjo pareigą sustabdyti ginčo produkto (-ų) tiekimą rinkai ir įpareigoti pareiškėją pašalinti produktą (-us) iš rinkos (Aprašo 26.1. p.).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas pabrėžia, kad ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais, jog pareiškėja į rinką tiekia ženklinimo reikalavimų neatitinkantį produktą - medų. Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą ir tai duoda pagrindą išvadai, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą ir tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu numatytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 33SV-120 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjos atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.