Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui prokurorui Gintui Pikčiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens J. T. atstovui advokatui Sergiejui Butai, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, specialistui Leandrui Deltuvai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorės prašymą, ginant viešąjį interesą, atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos apskrities viršininkės 2005-03-17 įsakymo Nr.13.6-1012 ir Klaipėdos apskrities viršininkės 2005-03-17 sprendimo Nr. 902 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste J. T. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Klaipėdos apskrities viršininkės 2005-03-17 įsakymu Nr.13.6-1012 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2005-03-17 sprendimu Nr. 902 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui“ J. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra 0,0882 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28, 29-30). Pareiškėja Palangos miesto vyriausioji prokurorė prašo panaikinti šiuos administracinius aktus, nes J. T. grąžintas valstybinės reikšmės Palangos miesto miškas. Reikalavimą grindžia tuo, jog priimant ginčijamus sprendimus pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatos, numatančios, kad miestų miškai yra išperkami valstybės, nes priskiriami valstybinės reikšmės miškams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, įsigaliojusį 1997 m. spalio 30 d., kuriuo patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtas schemas (1 punktas) ir pavedė Žemės ir miškų ūkio ministerijai per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo 1 punkte nurodytas schemas pateikti suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkų administracijoms (2.1 punktas). Šiame Vyriausybės nutarime valstybinės reikšmės miškų plotai buvo nurodyti pagal apskritis ir rajonus.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Palangos miesto valstybinę miškų inventorizaciją 2004 metais atliko Valstybinis miškotvarkos institutas. Jos metu buvo inventorizuoti visi miško žemės sklypai ir įvertinti miško išteklių kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Šių duomenų pagrindu buvo parengta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusiu 2004 m. lapkričio 7 d., patvirtino 3,33 tūkstančių hektarų Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotą. Minėto nutarimo 2 punktu pavesta Aplinkos ministerijai pateikti šias schemas apskričių viršininkams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažįsta, kad Aplinkos ministerija valstybinės reikšmės miškų plotų schemas pateikė 2004 m. gruodžio 17 d. ( b.l. 81-89). Nustatyti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu buvo žinoma, jog ginčo teritorijoje yra Palangos miesto miškas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškams.

Miškų kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006-07-12 pažyma Nr. TA 0607-10736 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius (b.l. 20-24) ir valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentas (b.l. 21) įrodo, jog į žemės sklypą kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,06 ha miško, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.1370 priskirto valstybinės reikšmės miškams. Valstybinė miškotvarkos tarnyba, atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, 2006-12-08 patikrinimo aktu Nr. 36 nustatė, kad Kretingos miškų urėdijos 104 kvartale esantis taksacinio miško sklypas Nr. 35, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas kaip valstybinės reikšmės miškas, pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytus reikalavimus miškui (b.l. 23-24).

Teismo posėdžio metu valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistas Leandras Deltuva, atlikęs Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, parodė, jog sklypas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir detalizavo akto išvadas.

Nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais ir specialisto išvada dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško bei jo ploto dydžio. Trečiojo suinteresuotojo asmens J. T. atstovo argumentas, kad ginčo sklype esančių medžių menkavertiškumas keičia miško paskirtį, paneigiami byloje surinktais ir aptartais įrodymais. Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos argumentas, kad ginčijamus sprendimus ji priėmė, remdamasi Palangos miesto savivaldybės pateikta informacija: Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-15 įsakymu Nr. A1-4.1.-761 patvirtintais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planais, dydžiu, ribomis, apribojimais, taip pat nelaikytinas pagrįstu, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje pateiktos „miško“ bei „miestų miškų“ sąvokos. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštelės). Teritorija laikoma mišku, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatos, susijusios su miško apibrėžimu ir valstybinės reikšmės miškų pripažinimo kriterijais, buvo įtvirtintos dar pačioje pirminėje šio įstatymo redakcijoje ir nebuvo keičiamos. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miestų miškai yra valstybinės reikšmės išimtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai (Konstitucijos 47 straipsnis). Nuostata, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat šio įstatymo priėmimo 1994 m.lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pažymėjo, jog nepaisant to, ar mieste esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema ar ne, pagal minėtą įstatymą bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą, laikytinas valstybiniu mišku. Ginčo sklypas atitinka valstybinės reikšmės miško teisinius ir faktinius kriterijus, nežiūrint į tai, kad sklypo bendras plotas yra 0,0882 ha ploto ir kad sklype nustatytas 0,06 ha miško plotas, nes visas sklypas yra Kretingos miškų urėdijos 104 kvartale, esančiame taksacinio valstybinės reikšmės Palangos miesto miško sklype Nr. 35.

Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausantį turtą natūra, o nesant galimybės jį sugrąžinti – gauti kompensaciją. Aukščiausioji taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusį 1991 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo nustatyta, kuriems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Pagal šį įstatymą (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo vykdoma ribota restitucija – ankstesniems savininkams nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius buvo atkuriamos grąžinant juos natūra, sumokant kompensaciją, suteikiant lygiavertį turtą. Restitucijos procesas tebevyksta. Jį reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2004 m. kovo 23 d. redakcija) nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pažymėtina, kad nuo restitucijos proceso pradžios buvo draudžiama natūra atkurti nuosavybės teises į miškus, esančius ypač vertingose teritorijose, o tokiai teritorijai priskirtini miestų miškai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnis nustato valstybės išperkamus miškus ir vandens telkinius. Šis straipsnis numato (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr.VIII-1181 redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu), kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurių plotus tvirtina Vyriausybė (1 punktas), arba miestų miškams, kurių sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė (3 punktas). Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamus sprendimus pažeidė nurodytų teisės aktų nuostatas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijami Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. T. neteisėti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjos prašymas tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2005-03-17 įsakymą Nr.13.6-1012 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2005-03-17 sprendimą Nr. 902, kuriais J. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra laisvą 0,0882 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.