Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lenkas, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. M. 2015 m. gruodžio 5 d., apie 23.36 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas – 0,85 promilių girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgėsi agresyviai, o būtent – įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę S. D., po ko galva sudavė pastarajai vieną smūgį į nosį bei du smūgius į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. A. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 metų iki 2015 metų gyveno su S. D., kurią priglaudė, kadangi pastaroji neturėjo kur gyventi. Už buto komunalines paslaugas visada mokėjo jis, nes S. D. niekur nedirbo, tik gaudavo pašalpas iš Darbo biržos, todėl negalėjo prisidėti prie mokesčių, o tik retkarčiais atnešdavo maisto produktus. S. D. gana dažnai išgerdavo, kas jam labai nepatikdavo. 2015 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, S. D. grįžo namo ir eilinį kartą buvo girta. Jis išreiškė savo pretenzijas dėl jos girtumo. S. D. rėkavo, jis liepė jai elgtis ramiau, bet ji į tai nereagavo, tada jis supyko, griebė ją už abiejų rankų, ji pradėjo muistytis, norėdama išsilaisvinti, ir todėl taip gavosi, kad jis savo galva kelis kartus atsitrenkė į S. D. galvą. Paskui S. D. išsilaisvino ir pabėgo iš namų. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kaip sužinojo, juos iškvietė S. D.. Policijos pareigūnai išvežė jį į policijos komisariatą. Nieko blogo S. D. padaryti nenorėjo ir jei sukėlė jai fizinį skausmą, labai gailisi (b. l. 23, 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. D. paaiškino, kad ji su J. A. M. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su juo kartu buvo apie septynerius metus. Ji neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl pastarasis ją priėmė kartu gyventi, o ji padėjo jam namų ruošoje. Šiuo metu su juo yra išsiskyrusi, kartu negyvena. 2015 m. gruodžio 5 d., apie 21.30 val., ji grįžo namo pavartojusi alkoholinių gėrimų. Užėjus į kambarį sugyventinis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, numetė patalynę ant žemės, liepė jai miegoti ant grindų. Ji pasakė, kad paims pagalvę ir gulsis miegoti. Tada sugyventinis, be jokios priežasties, pribėgęs prie jos ir paėmęs ją už rankų, su savo galva trenkė į nosį, po to į galvą. Kiek smūgių jai sudavė J. A. M., nepamena, bet ne mažiau keturių. Po suduotų smūgių jis ją paleido, ji išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Į gydytojus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji S. D. paaiškino, kad įvykio dieną, kai atvyko policijos pareigūnai, jiems buvo pasakiusi, kad J. A. M. sudavė vieną smūgį į nosį, tačiau smūgių buvo ne vienas, o trys, tiesiog stipriausias ir skaudžiausias smūgis buvo suduotas jai į nosį, po ko net bėgo kraujas, ji dėl įvykio buvo šoko būsenoje, todėl ir paminėjo tik vieną smūgį. Įvykio dieną namo grįžo išgėrusi, tačiau visas aplinkybes gerai pamena. J. A. M. iškart pareiškė pretenzijas, kad vėlai grįžo namo, o paskui, pastebėjęs, kad yra išgėrusi, pradėjo šaukti ant jos. Kai ji bandė jam kažkaip pasiteisinti, jis dar labiau supyko ir galva jai iškart sudavė vieną smūgį į nosį, o paskui, kai veidą dengė rankomis, jis toliau galva sudavė dar du smūgius į galvą, dėl kurių juto fizinį skausmą. Paskui jai pavyko pabėgti ir iškviesti policiją. Kai J. A. M. ją mušė, ji nesipriešino jam, nes bijojo, kad jis gali dar labiau sumušti. Nuo medicininės pagalbos atsisakė, nes pabijojo važiuoti į ligoninę būdama išgėrusi, vėliau nenuėjo dėl tos pačios priežasties, bijojo, kad jai gali pareikšti, jog pati esanti kalta, nes buvo išgėrusi. Šis įvykis nėra pirmas – anksčiau J. A. M. taip pat buvo panaudojęs prieš ją smurtą. Tai buvo maždaug prieš tris metus, tada ji niekur nesikreipė ir niekam apie įvykį nepasakojo, kodėl, paaiškinti negali. Po paskutinio įvykio iškart išsiraustė iš J. A. M. namų ir dabar jokių ryšių su juo nepalaiko. J. A. M. pretenzijų neturi (b. l. 12).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d., apie 23.36 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), smurtauja neblaivus pranešėjos sugyventinis, ją muša. Įvykio vietoje nustatė, kad J. A. M. S. D. sudavė galva į nosį, nuo smūgio į nosį, ji patyrė fizinį skausmą, nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 3-4).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad J. A. M. 2015 m. gruodžio 6 d., 00.34 val., buvo nustatytas 0,85 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. A. M. 2015 m. gruodžio 5 d., apie 23.36 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę S. D., po to tyčia galva sudavė pastarajai vieną smūgį į nosį bei du smūgius į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. D., su kuria jie kartu gyveno viename bute (esančiame (duomenys neskelbtini)) mažiausiai 5 metus ir kartu rūpinosi buitimi, fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. A. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma nuobauda (b. 1. 43-44).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. A. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, kilus konfliktui), į J. A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. A. M. – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. 1. 35-36), VĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ nesigydė (b. l. 39), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 40), VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ negydytas (b. l. 41).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su jo darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.); pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 6 d. 3 p.); be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.). Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 72² str.). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, J. A. M. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu paskiriant 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su jo darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.); pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 6 d. 3 p.); be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.). Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 64¹ str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2015 m. gruodžio 5 d., 23.36 val. ir paleistas 2015 m. gruodžio 6 d., 14.20 val. (b. l. 16, 28), todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su jo darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. A. M. skirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su jo darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti J. A. M. laikino sulaikymo laiką (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią J. A. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.